TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kad pareiga tėvynei netaptų silpnųjų prievole

2015 02 26 6:00
Šauktiniai būtų atrenkami loterijos principu. LŽ archyvo nuotrauka

Planuojant grįžti prie privalomosios karo tarnybos, valdžios atstovai tikina, kad nuo šios prievolės neišsisuks nė vienas pašauktas vyras. Esą „negelbės“ nei garsi pavardė, nei sukaupti turtai, nei einamos pareigos. Tačiau neatmetama tikimybė, kad nenorintieji atlikti pareigos tėvynei gali išsirūpinti reikiamas sveikatos pažymas.

Ankstesnė šauktinių kvietimo patirtis Lietuvoje nebuvo pati geriausia - būta daug socialinio neteisingumo, neskaidrumo. Į privalomąją karo tarnybą daugiausia ateidavo vidurinės mokyklos nebaigę jaunuoliai. Paskelbus apie siūlymą šauktinius grąžinti, nemažai jaunuolių prabilo apie įvairias „kliūtis“ atlikti tarnybą, net emigraciją, jei tik būtų pašaukti į kariuomenę.

Daug vilčių dedama į kompiuterinę atrankos sistemą. Politikai tvirtina, kad ji užtikrins, jog privalomoji karo tarnyba netaps tik niekaip nuo jos išsisukti negalinčiųjų prievole. Be to, žadama atsižvelgti į specialius atvejus: finansinių įsipareigojimų turinčius jaunuolius, jaunus tėvelius ir pan.

Tarnyba politikams negrėstų

Jei Seimas pritartų laikinam privalomosios karo tarnybos atkūrimui, šaukimas vyktų pagal dabartinį Karo prievolės įstatymą. Kasmet numatoma pašaukti 3-3,5 tūkst. jaunuolių. Tikimasi, kad pirmieji šauktiniai į batalionus atvyks jau šį rugsėjį.

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba truktų 9 mėnesius. Į ją būtų kviečiami vyrai nuo 19 iki 26 metų, o aukštųjų mokyklų absolventai - iki 38 metų.

Pirmiausia būtų šaukiami norintieji atlikti karo tarnybą, o jų nelikus - toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įtraukti vyrai. Nuo tarnybos būtų atleisti besimokantys, studijuojantys, dėl sveikatos būklės netinkami asmenys, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, taip pat ir Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, teisėjai, prokurorai, vidaus tarnybos sistemos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Šauktiniai būtų atrenkami loterijos principu. Jų sąrašą atsitiktine tvarka sudarytų kompiuterinė programa. Įstatymas numato, kad sąrašo sudarymo procedūras turi stebėti visuomenės atstovai.

Pasirodžius žiniai apie siūlymą grįžti prie šauktinių, kilo daug klausimų, kaip būtų su žmonėmis, paėmusiais paskolas, auginančiais mažus vaikus, dirbančiais ir privalomosios karo tarnybos metu nenorinčiais prarasti darbo vietos, užsienyje gyvenančiais tautiečiais. Karo prievolės įstatyme kol kas numatyta tik tiek, kad prievolininkai būtų atleidžiami nuo darbo arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo ar studijų vietas.

Ieškos aukso vidurio

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikisi, kad dėl minėtos kompiuterinės sistemos bus daugiau skaidrumo. Vis dėlto net ir taip atrinkti prievolininkai, nenorintys atlikti pareigos tėvynei, gali bandyti gauti medikų pažymas dėl esą prastos sveikatos būklės ir pan. Ministras daug vilčių deda į žmonių sąmoningumą ir medikų sąžiningumą.

J. Olekas priminė, kad įstatyme numatytos tam tikros išimtys dėl privalomosios karo tarnybos atlikimo. „Girdžiu įvairių nuomonių, ar jas reikia plėsti. Matyt, kai Seimo pavasario sesijos pradžioje bus priimtas sprendimas, šie klausimai bus apsvarstyti. Norime viską padaryti skaidriai, jog niekas nepriekaištautų, kad kas nors išsisuko, nes eina aukštas pareigas ar tėvai yra labai turtingi žmonės. Todėl nusprendėme pasiūlyti "likimo dalyką" - sudėjus visus kandidatus į vieną vietą traukti burtus. Tokia forma mums atrodo viena labiausiai priimtinų, skaidriausių, nekeliančių abejonių. Ar mūsų visuomenė ir politikai priims tai, kad reikia padaryti dar daugiau išimčių, reikia svarstyti. Turime rasti aukso vidurį“, - kalbėjo ministras.

Esą galima svarstyti dėl paskolų atidėjimo šauktiniams. Atlikti pareigą ir tarnauti kariuomenėje gali būti pakviesti ir Lietuvos pilietybę išsaugoję emigrantai. Pasak J. Oleko, kirtus valstybės sieną tokia prievolė nedingsta.

V. Putinas pageidavimų neklausytų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė ragino visuomenę nusiraminti ir diskutuoti dėl šauktinių. Ji pažymėjo, kad sistemą, atrinksiančią šauktinius, kontroliuos visuomenėje gerai žinomi žmonės. Esą sistema leis išvengti piktnaudžiavimo, nulemto žmogiškojo veiksnio. „Sistema nežiūrės, žmogus iš kaimo ar iš miesto, kieno jis sūnus“, - tikino politikė.

Anot jos, būtų galima keisti Karo prievolės įstatymą, atsižvelgiant į visuomenę labiausiai jaudinančius klausimus. Ji teigė suprantanti paskolas paėmusius šauktinio amžiaus žmones. „Būtinai reikia numatyti, kad jiems paskolų grąžinimas būtų sustabdytas ar nukeltas privalomosios karo tarnybos laikotarpiui. Lygiai taip pat bus galimybė atidėti tarnybą patogesniam laikui. Jeigu yra mažas vaikas, galbūt galima pasirinkti tarnauti kitais metais. Tai tik detalės, nors ir svarbios. Viską galima normaliai sutvarkyti taip, kaip yra Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje, dviračio išradinėti nereikia“, - aiškino parlamentarė.

R. Juknevičienė ketina siūlyti išplėsti skatinamąsias priemones karo tarnybą atlikusiems asmenims. Pagal dabartinę tvarką jiems gali būti kompensuojama studijų kainos dalis, teikiama pirmenybė stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas, numatytos subsidijos darbdaviams, į darbą priėmusiems privalomąją karo tarnybą atlikusius asmenis, ir pan.

Politikė sutiko, kad bus bandančiųjų išvengti karo tarnybos, dėl to net emigruosiančių. „Bet tie žmonės turi suvokti, jog gali atsitikti taip, kad emigravę jie nebeturės kur sugrįžti. Esant tokiam požiūriui valstybės gali ir nelikti. Atėjęs Vladimiras Putinas tikrai neklaus, nori ar nenori jie tarnauti jo armijoje“, - įsitikinusi ji.

Turėtų jaustis laimėtojais

Gynybos apžvalgininko Aleksandro Matonio nuomone, nors profesionalų kariuomenė yra efektyviausia, dabar nėra kitos išeities - tik laikinai į tarnybą pakviesti šauktinius.

Loterija atrenkant prievolininkus, jo teigimu, yra nelietuviškas išradimas. Panaši sistema veikia kitose valstybėse. Pavyzdžiui, tokiu principu JAV buvo atrenkami vyrai kariauti Vietnamo kare.

„Visų pakviesti nepavyks, bus tokių, kurie atsisakys motyvuotai, bus tokių, kurie bandys išsisukti, bus savanorių, kurie patys eis. Manau, loterijos laimėtojai turėtų jaustis ne kaip pralaimėję, o būtent kaip laimėję. Pažiūrėkime į Estijos atvejį, kur šaukimas niekada nebuvo sustabdytas. Turiu nemažai kolegų estų, kurie eina tam tikras pareigas valstybės tarnyboje ar privačiame versle. Jie visi didžiuodamiesi kalba apie tai, kad atliko karo tarnybą, dalyvauja rezervo mokymuose“, - pabrėžė A. Matonis.

Jis pridūrė, kad įvertinti visas galimas privalomąją karo tarnybą sunkinančias aplinkybes reikėtų atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"