TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kad tauta nepyktų, parlamentarai neišlaidaus

2011 11 30 7:45

Paskutiniai Seimo kadencijos metai nebus sotesni nei besibaigiantys. Nedidės parlamentinės išlaidos, telefoniniams pokalbiams skiriami limitai bei Seimo vadovų reprezentaciniai fondai.

Priimti sprendimą dėl jų kišenes tiesiogiai paliesiančių išmokų parlamentarams pavyko iš antro karto. Praėjusią savaitę tam nepakako balsų, todėl Seimo pirmininkė Irena Degutienė buvo priversta siūlymą registruoti iš naujo. Už Seimo statuto pataisas, kuriomis parlamentinei veiklai ateinančiais metais numatyta vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (VMDU, apie 2 tūkst. litų) suma per mėnesį, vakar balsavo 91 Seimo narys, prieš - nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų. Dar metams iki 1 ir 0,5 VMDU sumažinti parlamento vadovo bei jo pavaduotojų reprezentaciniai fondai, išlaidos tarnybiniams telefonams. Prieš balsavimą dėl išmokų įšaldymo seimūnai vieni kitus ragino padaryti "padorų darbą".

Argumentų netrūko

Svarstydami parlamentinių išlaidų klausimus Seimo nariai kalbėjo patetiškai, tarsi į juos būtų nukreiptos visų televizijų kameros bei įjungti radijo mikrofonai. "Mes, kaip tautos atstovybės nariai, taip pat turime reaguoti į tai, kas vyksta šalyje ir kaip gyvena tauta. Čia nėra didelė mūsų auka, padarykime ją biudžeto labui", - ragino Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

"Visuomenė mūsų nesuprastų, jeigu nepriimtume šiandien šio projekto, kuris pratęsia būtinus įvairių mūsų pačių išmokų sumažinimus", - antrino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. "Tvarkiečio" Dailio Barakausko nuomone, pataisas reikia priimti nediskutuojant, kad žmonės matytų, jog Seimui rūpi padėtis valstybėje.

Kolegų įkarštį mėgino atvėsinti "darbietė" Dangutė Mikutienė. Jos nuomone, pavestoms funkcijoms atlikti 2 tūkst. litų aiškiai per maža. "Užkulisiuose jūs visi kalbate, kad pinigų trūksta, kad savo lėšas naudojate", - sakė D.Mikutienė ir atkreipė dėmesį, kad išlaidų sumažinimas žemų Seimo reitingų nepakels. Socialdemokratas Bronius Bradauskas rėžė iš peties: "Būtų labai sveika visiems Seimo nariams iš viso atsisakyti parlamentinių išlaidų." "Darbietis" Kęstutis Daukšys ironizuodamas pridūrė, kad geriausia būtų, jei Seimas iš viso ramiai išsiskirstytų, o vietoj jo būtų išrinktas naujas, kuris nebėgtų nuo problemų, o jas spręstų.

Sutaupys kelis milijonus

Pasak Seimo pirmininkės, pratęsti mažinimus vertė sudėtinga krašto ir visos Europos ekonomikos situacija. Komentuodama kolegų kalbas, esą parlamentinėms išlaidoms skiriama suma yra per maža, I.Degutienė sakė, kad reikia mokėti verstis su turimomis lėšomis. "Finansinė situacija yra itin prasta. Netgi atidedame biudžeto svarstymą ir priėmimą, nes tai, kas vyksta Europoje, euro zonos valstybėse, atsiliepia ir mums", - po balsavimo sakė I.Degutienė.

Jei Seimas nebūtų priėmęs Statuto pataisų, nuo sausio išmokos parlamentinei veiklai būtų grįžusios į ikikrizinį lygį ir siektų 1,7 VMDU (3,6 tūkst. litų), parlamento vadovo reprezentacinis fondas būtų didėjęs nuo 1 iki 3 VMDU (6,3 tūkst. litų). Teigiama, kad dar metams pratęsus sumažinimus per 2012-uosius pavyks sutaupyti apie 3,4 mln. litų. Didžiausią parlamentinių lėšų dalį politikai išleidžia automobiliams bei biurų nuomai.

Dydis nepakito

Seimas vakar dar metams patvirtino sumažintą 450 litų pareiginės algos bazinį dydį, kurį dauginant iš pareiginio koeficiento skaičiuojami atlyginimai valstybės tarnautojams, politikams, teisėjams ir statutiniams pareigūnams. Keliais balsais buvo atmestas grupės parlamentarų siūlymas tik politikams taikyti tokį dydį, o kitiems jį padidinti iki 460 litų. Prieš tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas priminė, kad toks dosnumas biudžetui atsieitų papildomus 186 mln. litų. Pagrindinis idėjos šalininkų argumentas buvo, kad dėl mažų atlyginimų iš valstybės tarnybos į privatų sektorių bėga kompetentingi darbuotojai.

Bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnyboje dirbančių asmenų atlyginimą, buvo sumažintas 2009-aisiais, kai dėl ekonomikos krizės teko gerokai apriboti viešuosius finansus. Iki krizės šis dydis siekė 490 litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"