TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kada išvalysime Lietuvą nuo plastikinių "bambalių"?

2008 06 30 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pirkdami gėrimus perkame ir plastikinius butelius. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, gamintojai įpareigoti surinkti ir perdirbti šią pakuotę. To reikalauja ir Europos Sąjunga. Kol kas žmonės tuščius PET butelius meta į buitinių atliekų konteinerius arba, rūšiuodami atliekas, deda juos į specialias talpyklas. Tačiau šios taros liekanų galime rasti beveik visur: miestų skveruose, pakelėse, pamiškėse, ežeruose. Piliečiai ir aplinkosaugininkai pastebi, kad padėtis tik blogėja, plastikinių šiukšlių daugėja, juo labiau, kad PET (Polietilentereftalatas) polimeras gamtoje greitai nesuyra. Ką daryti, kad Lietuva netaptų "bambalių" sąvartynu?

Apie šiuos ir kitus su PET taros surinkimu bei perdirbimu susijusius klausimus diskutavo "Lietuvos žinių" surengto apskritojo stalo dalyviai: Aplinkos ministerijos (AM) atstovė Vilma Karosienė, VšĮ "Žaliasis taškas" vadovas Arūnas Makauskas, "Maxima grupės" įvaizdžio ir komunikacijos centro vadovas Giedrius Juozapavičius, Aludarių asociacijos (LAA) prezidentas Audrius Vidžys, "PET Recycling" direktorius Arūnas Baranauskas bei Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijos (PEATA) prezidentas Linas Česnulevičius.

Arūnas Makauskas (VšĮ "Žaliasis taškas").

- Esame tie, kuriems Aplinkos ministerija suteikė licenciją ir teisę organizuoti pakuočių surinkimą ir tvarkymą. Mus įsteigė 34 stambiausias pakuotes gaminančios ir importuojančios įmonės. Atstovaujame 650 klientų, privalome surinkti ir sutvarkyti beveik 65 proc. visos PET pakuotės. Lietuvoje per metus parduodama apie 400 milijonų įvairaus dydžio ir formos PET pakuotės. Iš jų apie 70 mln. PET pakuočių yra skirta alui ir apie 330 mln. - vandeniui bei gaiviesiems gėrimams išpilstyti. Nedidelis kiekis naudojamas aliejams, padažams, taip pat techniniams skysčiams - šampūnams, plovikliams ir kitai buitinei chemijai. Noriu pasakyti, kad iš šių 400 milijonų vienetų pakuotės, naudodami esamą konteinerių sistemą, sugebame surinkti mažiau kaip 20 proc., t. y. iš 120 vienetų butelių, per metus tenkančių vienam gyventojui, surenkame tik 20-25.

Vilma Karosienė (AM).

- PET pakuočių tvarkymo sistema Lietuvoje pradėta kurti 2003 metais, kai įsigaliojo mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Gamintojai, kurie išleidžia į vidaus rinką supakuotus gaminius, buvo įpareigoti tvarkyti savo gaminių pakuočių atliekas. Pagrindinis variklis šioje srityje - ES reikalavimai, tačiau PET pakuočių, kaip ir kitų, patenkančių į komunalinių atliekų srautą, tvarkymas vyksta nepatenkinamai. Valstybė sudarė palankias sąlygas gamintojams patiems organizuotis surinkimo sistemas ir tvarkytis, tačiau sistema veikia nepakankamai, o kai kur ir visai neveikia. Tad pavojus, kad neįvykdysime ES užduočių, yra didelis. Turime galvoti, kokių priemonių galėtume imtis, kad situacija pagerėtų.

Arūnas Baranauskas ("PET Recycling").

- Šiemet planuojame paleisti naują PET perdirbimo technologinę liniją, kuri galės perdirbti iki vienos tonos per valandą PET butelių. Perdirbdami šią pakuotę, mes galėsime gaminti aukštos kokybės žaliavą, kuri vėl bus tinkama maistinei PET pakuotei gaminti. Tai 99,98 proc. grynumo PET žaliava. Mes pastebėjome, kad didžioji surenkamos PET pakuotės dalis išvežama į užsienį, o Lietuvoje iki šiol niekas jos tinkamai neperdirbdavo. Man atrodo, Lietuvai žymiai naudingiau, kad ši pakuotė būtų dideliais kiekiais perdirbama pas mus, o ne išvežama į Kiniją. Tokiu atveju mažėtų ir transporto išlaidų, ir nereikėtų sandėliuose kaupti didelių atsargų. Tuo pačiu būtų sukuriamas nacionalinis produktas. Be to, bus daugiau skaidrumo, nes žinosime, kiek taros priėmėme ir kiek jos perdirbome.

Linas Česnulevičius (PEATA).

- Surenkame beveik visų rūšių pakuotes. Manome, kad šiuo metu egzistuojanti konteinerinė surinkimo sistema yra labai liberali, žmonėms leista patiems apsispręsti, ką daryti su panaudota pakuote, kaip tvarkyti ir kaip rūšiuoti. Tikslai ir priemonės, kurios buvo iki šiol naudojamos, gal ir geros, tačiau surinkimo procesas nevyksta taip, kaip reikėtų. Manome, kad šioje srityje derėtų kažką iš esmės spręsti kitaip. Tikimės, kad įvedus užstato arba depozito sistemą būtų daugiau skaidrumo.

Giedrius Juozapavičius ("Maxima").

- Prekybos centras - tai ta vieta, į kurią patenka daug įvairių pakuočių. Esame ne tik verslo atstovai, bet ir žmonės, matome, kas darosi šalyje. "Maximos" tinklui aplinkos klausimai tikrai rūpi.

Kolegos minėjo, jog šiuo metu egzistuoja liberali pakuočių surinkimo sistema. Mes kalbame apie spalvotus konteinerius, pastatytus įvairiose vietose, kur žmogus pats, atsinešęs panaudotos taros, turi ją išrūšiuoti. Tačiau kaip pastebėjo pokalbio dalyviai, tokio surinkimo būdo rezultatai ne tokie, kokių tikimasi. Užsienio šalyse atliekų rūšiavimo tvarkos taip pat neatsirado iš karto. Tai pakankamai ilgas procesas. Vokietijoje, kur žmonės pasižymi pedantiškumu, šis procesas užtruko apie 20 metų, kol gimė tradicija. Mes galime žiūrėti ir į artimesnius kaimynus, palyginti Lietuvą, Latviją ir Estiją. Šiandien Estija pakuotės surinkimo srityje yra pažengusi toliausiai ir šioje valstybėje veikia sistema, kurią galima pabandyti pritaikyti ir pas mus. Prekybos centras gali būti ta grandinės vieta, kur vyksta surinkimo procesas, nes tai patogu vartotojui. Patogumas padidėja, kai atsiranda papildoma finansinė paskata. Esame įsitikinę, jog kol finansinės motyvacijos arba ekonominės naudos vartotojui nebus, tol mašina neužsikurs. Kad taip atsitiktų, turi būti sukurta sistema, kuriai esant žmogui būtų patogu panaudotą pakuotę atvežti ir už tai gauti pinigų. Tokiu atveju atsiras didelė tikimybė, kad pakelėse išmestų panaudotų PET butelių matysime vis mažiau. Manome, kad geriausia išeitis - depozito arba užstato sistemos įvedimas.

Arūnas Makauskas ("Žaliasis taškas").

-Privalomojo valstybės užstato sistemą galime rasti Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse. Estija nukopijavo Norvegijos modelį. Kitose ES šalyse vyko diskusijos dėl depozito sistemos įvedimo, tačiau daugeliu atvejų išliko konteinerių ir maišelių sistema. Siūloma užstato sistema yra šiek tiek brangesnė už jau egzistuojančią konteinerių. Gėrimų kaina taip pat išaugtų. Be to, žmogus turėtų rasti ir laiko, ir noro tą pakuotę sugrąžinti.

Noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien Lietuvoje jau egzistuoja stiklo taros užstato sistema. Apie 230 mln. butelių per metus yra parduodami gyventojams už juos sumokėjus užstatą. Sugražinama virš. 85 proc. stiklo taros. Įvertinus visas aplinkybes, reikėtų gerai pasvarstyti, kiek mums prireiktų laiko norint įvesti tokią sistemą ir PET tarai, kad gyventojas žinotų kur gražinti, kaip gražinti ir t.t. Mes esame dabartinės konteinerių sistemos šalininkai ir sakome, kad prieš įvedant naują tvarką, reikėtų tiksliai paskaičiuoti, ar ji gerai funkcionuos ir tuomet spręsti jos įdiegimo techninius, ekonominius ir organizacinius klausimus.

Vilma Karosienė (AM).

- Užstato idėja buvo svarstyta dar 2002 metais. Tuomet buvo aptariamas Vyriausybės nutarimo projektas dėl užstato sistemos įdiegimo tiek vienkartinio, tiek daugkartinio naudojimo pakuotei. Šią sistemą vertiname kaip labai efektyvią priemonę surinkti didelius panaudotos pakuotės kiekius. Užstato sistema jokiu būdu nepakeis konteinerinės - jos visą laika bus dvi. Užstatas labai patrauklus vartotojui ir atsiras labai aiškus motyvas, kodėl privalu ją nešti ten, kur ji yra superkama. Užstatas taip pat gali būti tarsi mokymo priemonė, mokant vartotoją suvokti, kad "aš atsakingas" už atliekas ir už jų sutvarkymą. Man kartais atrodo, kad valstybė per daug diskutuoja atliekų klausimais su šios sistemos dalyviais. Patraukliai atrodo Estijos sprendimas įvesti užstatą, nes buvo pasielgta ryžtingai ir šiandien ši sistema veikia, o šiukšlinimas sustabdytas. Gal iš tiesų reikėtų priimti sprendimus per daug nesileidžiant į diskusijas.

Audrius Vidžys (LAA).

- Įvedus stiklinių butelių depozito sistemą mes tiksliai suskaičiavome, kiek kainavo jos įvedimas mums ir vartotojams. Gamintojai papildomas išlaidas perkėlė ant vartotojų pečių. Vienkartinės pakuotės užstato kaina turėtų būti tikrai ne mažesnė negu stiklinio butelio - apie 35 centus. Šalies mastu tai 3-4 šimtai mln. litų. Ir jeigu dabar mineralinio vandens butelis kainuoja apie 1,5 Lt, tai pridėjus 35 centus, gėrimai pabrangsta apie 30 proc. Vokietijoje, maždaug prieš metus įvedus šią sistemą, vartotojai susidūrė su didelėmis problemomis, nes didelius maišus su buteliais jie turi nešti, vežti, nesuglamžyti ir nepažeisti, o po to dėti juos į specialius aparatus. Kartais aparatai negrąžina pinigų, nes etikečių užrašai būna nusitrynę. Vokiečiai nepatenkinti tokia sistema ir ruošiasi ją koreguoti. Jei Estijos pavyzdys yra teigiamas, tai Vokietijos, priešingai - neigiamas. Visa tai turėtume įvertinti, atsižvelgiant į infliacijos tempus - papildomos vartotojų išlaidos nepadės stabilizuoti šalies ekonominės padėties. Kategoriškai nesame prieš užstato sistemą, bet mes klausiame - kodėl netvarkome sistemos, kuri buvo kuriama ir į kurią buvo investuota dešimtys milijonų litų. Kai bus pateikti argumentai ir skaičiavimai mes galėsime pasakyti ar naujoji siūloma sistema mus tenkina, ar ne.

Arūnas Baranauskas ("PET Recycling").

- Mes, perdirbėjai taip pat daug diskutuojame šiuo klausimu. Mums svarbiau, kad sistema realiai veiktų, tačiau ji neveikia taip, kaip norėtųsi. Mes matome pilnas pakeles tuščių plastikinių butelių. Gal būt reiktų gerai išstudijuoti kaimynų patirtį, kur gerai veikia užstato sistema. Mums būtų gerai ir konteinerinė sistema, bet mes matome, kad ji turi spragų. Gal konteinerių trūksta, gal jie blogose vietose stovi, gal piliečiai gauna per mažai informacijos? Pagrindinė konteinerių sistemos neveiksmingumo priežastis, mano nuomone, ta, kad žmonės dar nepasiruošę rūšiuoti. Mums, perdirbėjams, iš dalies patogesnė užstato sistema, nes per taromatus surinkta PET pakuotė būtų švaresnė, sutaupytume laiko rūšiuodami, būtų mažiau darbo sąnaudų. Perdirbę švarią pakuotę, gautume švaresnį produktą. Gal geriau būtų, kad kurį laiką vienu metu veiktų abi sistemos.

Linas Česnulevičius (PEATA).

- Reiktų pamatyti kas vyksta konteinerių rūšiavimo metu. PET pakuotės konteineriuose būna nuo 20 iki 50 proc. Į bendrą konteinerį metama PET pakuotė jau yra užteršta įvairiomis priemaišomis, todėl iš jos gaunama žemos kokybės antrinė žaliava. Taip pat akivaizdu, jog vien tik užstato sistema be konteinerinės negalės egzistuoti. Gal tikslinga būtų apsvarstyti tokį variantą - šalia taromatų, kurie stovėtų šalia prekybos centrų, reikėtų statyti "varpo" formos konteinerius.

Arūnas Makauskas ("Žaliasis taškas").

- Mes manome, kad reikėtų vystyti šiuo metų egzistuojančią konteinerinę sistemą. Nesvarbu, ar šalia veiks depozito sistema, bet konteineriai turėtų išlikti. Reikėtų patogių konteinerių, patogiose vietose, kad gyventojai galėtų lengvai atsikratyti PET buteliais. Pasaulyje egzistuoja keturios sistemos. Pirmoji - maišelių sistema, kai iš gyventojų PET pakuotė surenkama naudojant polietileninius maišus. Antroji - konteinerių į kuriuos metami PET buteliai. Trečioji - tai PET pakuotės surinkimas per automatus (depozitas nemokamas, bet tara superkama, o supirkimo kaštus apmoka gamintojai). Ir ketvirtoji - užstato, arba depozito. Pačios pigiausios ir pačios brangiausios sistemos kaštai skiriasi tris kartus. Galime rinktis. Tačiau investavus papildomai lėšų mes ir naudodami konteinerių sistemą galime padaryti didelę pažangą. Jeigu esamos sistemos nemodernizuosime ir kalbėsime apie dalies pakuotės surinkimą per užstato sistemą, mes neturėsime gero rezultato. Todėl aš iš karto noriu pasakyti, kad maisto produktai dėl depozito įvedimo brangs, nes reikės brangiau mokėti už kitokios pakuotės tvarkymą. Reikia labai aiškiai atsakyti į klausimus, kokį poveikį tai turės visiems rinkos žaidėjams. Įvedus vien tik užstato sistemą atsirastų monopolija.

Giedrius Juozapavičius ("Maxima")

- "Žaliojo taško" atstovas labai aiškiai išdėliojo /////įvairius galimus mechanizmus. Pritariu tam, kad užstato sistema būtų pagrįsta ekonominiais skaičiavimais bei verslo logika. Ta pati esama konteinerinė sistema taip pat kainuoja milžiniškus pinigus. O kodėl estai užstato sistemą turi? Todėl, kad jie šiam tikslui panaudojo ES paramos lėšas, taip pat yra įmonių, kurios iš to gauna naudos. Visi šie sraigteliai pradeda veikti, kai atsiranda verslo elementas.

Turbūt aludariai visada galės pasakyti, kad produktų kainų kilimas neparankus vartotojams. Tačiau mes darėme apklausas prieš įvesdami ekologišką krepšelį. Nesitikėjome tokių didelių pardavimų naudojant krakmolingus maišelius, nors jie kainuoja kur kas brangiau negu paprasti polietileniniai maišeliai. Taigi piliečių sąmoningumas vis dėlto auga.

Audrius Vidžys (LAA)

- Norėčiau oponuoti p. Giedriui, kuris pareiškė, kad vartotojai Lietuvoje nesuinteresuoti mažomis kainomis. Norime pasakyti, kad plastmasinis butelis alui nėra pati geriausia pakuotė. Mūsų asociacija visais būdais stengiasi mažinti alui skirtos plastikinės pakuotės kiekį, tačiau visiškai sumažinti neleidžia vartotojų poreikiai. Yra nemaža dalis vartotojų, kurie mėto butelius kur pakliūva. Tai gal kas nors tuos besimėtančius butelius galėtų supirkti ir be užstato?

Vilma Karosienė (AM)

Norėčiau aludarių atstovo paklausti. Valstybė gamintojus įpareigojo tvarkyti pakuočių atliekas. Užduotys yra nustatytos taip pat ir jums. Jūs sakėte, kad plastikinę pakuotą kas nors galėtų supirkti. Tai supirkit!

Aurius Vidžys (LAA)

- Bet tai ne mūsų verslas. Mes penkerius metus prašome Aplinkos ministerijos, kad būtų įdiegta depozito sistema. Penkeri metai praėjo, kol ministerija pagaliau sutiko ją įdiegti. Tad nekaltinkite dabar mūsų, kad mes nesirūpiname aplinkos taršos problemomis.

Vilma Karosienė (AM)

- Noriu patikslinti, kad užstato sistemos tvarka Vyriausybėje buvo patvirtinta 2002 metais iš karto po to, kai 2001 metais Seimas priėmė Pakuočių įstatymą. Sistema buvo stabdoma, nes nesutarė prekybininkai su gamintojais.

Giedrius Juozapavičius ("Maxima")

- Prekybininkai ne šiaip sau ėmė rodyti iniciatyvą. Vis viena teks susitarti ir kažkokį modelį pasirinkti reikės. Klausimas tik toks: kiek kainuoja tai padaryti šiandien ir kiek tai kainuos ateityje. O kainuos daug brangiau, bet susitarti vis viena reikės. Neįmanoma susitarti, kai nėra noro tartis. Visai šalia egzistuoja gerai veikiančios sistemos. Tuo pagrindu galima kurti savo modelius. Reikia sėsti ir kalbėtis. Ir kuo greičiau mes visi susitarsime, tuo mažiau viskas kainuos.

Arūnas Makauskas ("Žaliasis taškas")

- Interneto apklausa parodė, kad 88 proc. Lietuvos gyventojų atliekas pasiruošę rūšiuoti net ir esant dabartinei sistemai, jeigu jiems tam bus sudarytos sąlygos. Žmonėms reikia sudaryti geras sąlygas atsikratyti pakuotės. O motyvas - labai paprastas: dabar ne mažiau kaip pusę tūrio visų atliekų, kurias mes išmetame, sudaro pakuotė, o jos vartotojai gali atsikratyti nesumokėdami nei cento. Dabar vartotojai gali dvigubai sumažinti savo išlaidas komunalinėms atliekoms išvežti. Čia ir yra problema, kad, savivaldybių teritorijoje plačiai įdiegus sistemą, gamintojai pasiruošę sumokėti pusę pakuotės šalinimo išlaidų, bet gamintojai su savivaldybėmis tinkamai nebendradarbiauja.

Vilma Karosienė (AM)

- Konteinerinė sistema, kurią taikant surenkamos pakuočių atliekos, gerai veikia stiprią savivaldą turinčiose valstybėse. Ir būtent rūšiavimo idėja yra atkeliavusi iš tokių valstybių, kuriose stiprios savivaldybės. Dabartinė pakuočių ir komunalinių atliekų surinkimo sistema parodė, kad mūsų savivaldybės šiuo klausimu yra visiškai silpnos ir nesusitvarko su užduotimis. Todėl, tobulindami esamą sistemą, turime ieškoti ir papildomų priemonių tai daryti greta savivaldybių, kol jos supras ir pradės kalbėtis su gamintojais, kol jos išmoks paimti iš gamintojų pinigus, skirtus rūšiavimui.

Aurius Vidžys (LAA)

- Konteinerinė atliekų valdymo sistema, kurią Lietuva pasirinko prieš keletą metų, pasitvirtino ne vienoje pasaulio ir Europos šalyje. Ir jeigu mes dabar susiduriame su kai kuriomis problemomis, turi būti įvardytos priežastys ir kaltininkai. Mūsų manymu, pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti silpnas vietas tos sistemos, į kurią jau yra investuota, kuri pasitvirtino kitose šalyse. Ir tik tada, kai pamatysime, kad galime surinkti mus tenkinantį kiekį pakuotės atliekų, galėsime svarstyti apie kokį nors sistemos keitimą. Šiuo metu mes tikrai matome, kad esama sistema nedirba taip, kaip galėtų dirbti. Gal reikia, kad į šiuos klausimus įsikištų politikai, ir, žinoma, reikalingas didesnis įdirbis piliečių švietimo bei sąmoningumo ugdymo srityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"