TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kada lengviausia išsisukti nuo atsakomybės Lietuvoje?

2010 08 20 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Generalinis prokuroras Darius Valys ėmėsi peržiūrėti dar iki senaties termino pailginimo pradėtas tirti rezonansines bylas, kurioms senaties terminas pagal dabar priimtą įstatymą nepailgėjo. Ar galime būti tikri, kad bent jau pastarojo meto rezonansinės bylos, tokios kaip VEKS'o ir nacionalinio stadiono statybos, Vytauto Pociūno žūties, Ignalinos AE pinigų panaudojimo, nesulauks senaties, kaip buvo panašiose bylose iki šiol.

Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas prof. hab. dr. Vytautas Piesliakas, Vilniaus universiteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas, advokatas dr. Remigijus Merkevičius, Teisės instituto Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas dr. Skirmantas Bikelis ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kodėl bylos vilkinamos ikiteisminiu lygiu?

A.Medalinskas. Nupiešiu jums tokį liūdną bylų nagrinėjimo paveikslą Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigose, kurį susidariau per šiuos metus iš pokalbių prie apskritojo stalo su atsakingais pareigūnais. Jūs pasakykite, kad šis paveikslas neatitinka tikrovės. Taigi, dažnai byla net keletą metų praguli policijoje ar prokuratūroje, nes prokurorui, kontroliuojančiam bylos tyrimą, nebuvo nustatyta atsakomybė už tiriamų bylų prioritetus ir terminus. Jis turi šimtus bylų ir visoms joms negali skirti reikiamo dėmesio, nors galbūt pačioje tų bylų krūvos apačioje guli kokia rezonansinė byla. Tad prokuroras iki tų svarbiausių bylų gali net neprieiti, nes sakys, kad jis nagrinėja kitas bylas. Daug laiko užima ir bylų, ypač korupcinių, finansinė ekspertizė. Ten taip pat nustatoma eilė kiekvienai bylai, nekreipiant dėmesio į prioritetus. Todėl ilgą laiką bylos guli stalčiuje, o kai pakliūva į teismą, kur egzistuoja daugybė vilkinimo procedūrų, sulaukia senaties.

V.Piesliakas. Tikrai problema buvo ta, kad neturėjome ikiteisminio tyrimo terminų. Seimas prieš vasaros atostogas pakeitė atitinkamus Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) straipsnius ir nustatė ikiteisminio tyrimo terminus. Tai didelis žingsnis į priekį.

A.Medalinskas. Apie šio žingsnio būtinybę kalbėjome prieš daugiau nei pusę metų per vieną diskusijų. Ar tai išspręs bylų vilkinimo problemą?

R.Merkevičius. Sovietmečiu baudžiamasis procesas vyko nustatytais terminais. Tyrimui buvo skiriami du mėnesiai, o leidimą jį pratęsti kartais duodavo tik Sovietų Sąjungos generalinis prokuroras. Tačiau netiesa, kad šiuo metu nebuvo nustatytų ikiteisminio tyrimo terminų. Įstatyme jų nėra, bet yra generalinio prokuroro rekomendacija dėl ikiteisminio tyrimo kontrolės ir terminų, kur išdėstyti iš esmės tie patys terminai, kaip ir sovietmečiu. Du mėnesiai praėjo, informuok, pateik ataskaitą, gauk leidimą dirbti toliau.

A.Medalinskas. Bet ne visada tai veikė. Deja, daugybė bylų sulaukė senaties, kol buvo suprasta, kad ikiteisminio tyrimo terminus reikia įtvirtinti įstatymu.

V.Piesliakas. Įstatymu įtvirtintų terminų nebuvimas darė didelę neigiamą įtaką bylų tyrimo trukmei ir vilkinimui. Dar egzistuoja ir tyrimo kokybės problema ikiteisminio tyrimo įstaigose. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) specializuojasi pagal tiriamą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau didžiąją dalį bylų tiria žemiausios kvalifikacijos policijos tyrėjai. Prokurorai, tarp mūsų kalbant, yra aristokratai, jie kontroliuoja, o juodą darbą daro policijos tyrėjai.

A.Medalinskas. Net tose stambiose bylose?

V.Piesliakas. Finansinius nusikaltimus iš tikrųjų tiria FNTT ir ten tyrėjai, matyt, yra aukštos kvalifikacijos, nors aš negaliu garantuoti. Bet visur kitur tyrėjų institutas yra ties sunaikinimo riba. Tarybiniais laikais, kuriuos kritikuojame, tardytojai buvo milicijos elitas. Iš jų kiti galėjo imti pavyzdį. Dabar vietoj tardytojų atsirado tyrėjai. Ir tai nėra prestižinė specialybė. Turiu galvoje policijos tyrėjus, nes daugumą bylų vis dėlto tiria policija. FNTT juk irgi priklauso Vidaus reikalų ministerijai.

R.Merkevičius. Dauguma problemų kyla dėl kompetencijos ir kvalifikacijos stokos, mažų atlyginimų. Jeigu pažvelgtume į procesinius dalykus, manau, neretai bylos vilkinamos, kai reikia nereikia skiriamos ekspertizės arba prašoma ekspertų išvadų. Kodėl taip daroma? Dėl paprastos priežasties, kad patiems nereikėtų dirbti. Gavau, atidaviau, bylą turiu, bet, atleiskite, nieko negaliu daryti, kol negavau išvadų.

A.Medalinskas. O pačių ekspertizių atlikimo terminai nustatyti ar ne? Kaip dabar, kai buvo įstatymu nustatyti ikiteisminių tyrimų terminai.

V.Piesliakas. Gal ir yra kokie nors Ekspertizių biuro nustatyti terminai.

R.Merkevičius. Yra tik eilės, sudarytos pagal prioritetus, bet terminų nėra. Net ir pačios sudėtingiausios eismo situacijos tyrimas fiziškai arba faktiškai trunka dvi tris dienas, bet kiek mėnesių reikia laukti, kol ateis ekspertizės eilė. Net aštuonis.

V.Piesliakas. Nes viskas priklauso nuo turimos darbo jėgos.

A.Medalinskas. Ir nuo pasirinktų prioritetų. Jeigu bylos bus tiriamos pagal bendrą eilės tvarką, nenustebsiu, kad tos, kur pateikiama įtarimų aukštiems pareigūnams, atsidurs eilės gale, nes kažkas vištą pavogė anksčiau, nei pasisavinti valstybės milijonai.

V.Piesliakas. Tyrėjams jokių prioritetų negali būti, eilių taip pat. Jie privalo tirti bylą.

Ekspertizės ir senatis

A.Medalinskas. Aišku, ikiteisminėms įstaigoms trūksta finansavimo ir darbuotojų, bet, matyt, trūko ir atsakomybės. Jeigu byla pateko į prokuratūrą, tai kaip į juodąją skylę. Ir niekas negali nieko klausti, nes tai būtų kišimasis į ikiteisminį tyrimą. Tikiuosi, pasikeitus Generalinės prokuratūros vadovybei, taip nebebus. Jeigu viena svarbiausių bylų vilkinimo priežasčių yra ilgas ekspertizių atlikimo terminas, gal galima pakeisti ekspertizių organizavimo tvarką, kad dėl jų nesukaktų bylų senatis?

V.Piesliakas. Nemanau, kad reikia ką nors keisti. Kiek ta ekspertizė truks? Tris mėnesius, pusę metų? Aplaidžios apgaulingos apskaitos atveju - metus. Nesu matęs atvejo, kad ekspertizė užtruktų porą metų. Tai būtų išskirtinė byla, kokių pas mus nebūna.

A.Medalinskas. Būna. Pareigūnai sako: ekspertizė nacionalinio stadiono byloje gali užtrukti 3 metus ir daugiau, VEKS'o bylos medžiagos analizė - net 5 metus, o senaties terminas iki naujo įstatymo priėmimo buvo 5 metai. Tai ar nesueis senatis šiose bylose?

R.Merkevičius: Jeigu palietėte VEKS'ą, aš, turėdamas praktikos, turiu pasakyti, kaip atliekamos tos ekspertizės. Tyrėjai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prašo jiems viską atnešti. Paskui sako: "Mes nieko čia nesuprantame, duokite mums specialistą." Bet tai iš esmės neteisinga, nes šis darbas turėtų būti visų pirma atliekamas pačių pareigūnų.

V.Piesliakas. Ekspertizės dažniausiai atliekamos per ikiteisminį tyrimą.

A.Medalinskas. Bet bylos vilkinamos ir teismuose. Byla gali būti vilkinama ir dėl ekspertizių, ir teismo proceso dalyvių neatvykimo į posėdžius. Tai per ankstesnį mūsų pokalbį pripažino Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė.

R.Merkevičius. Teisme galima ir neskirti ekspertizės. Dažnai prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai sako: "Ne, mes ekspertizės neskirsime, o paprašysime specialisto pateikti išvadą." Tada jie parenka klausimus ir ekspertus, formuoja medžiagą. Bet jeigu šio specialisto išvada ar ekspertizė turi lemiamą reikšmę, o nuo jų parengtos išvados nušalinami nukentėjusysis, įtariamasis ir kiti suinteresuoti asmenys, natūralu, kad teisme jie sakys, jog tyrimas neišsamus, ir pageidaus papildomo tyrimo, nes ikiteisminio tyrimo metu pasielgta šališkai. Ir įrodinės, kad bylą vilkina kaltinamasis ir advokatai.

A.Medalinskas. Jūs norite pasakyti, kad teisme nebūna atvejo, kai bylą vilkina kaltinamasis, jis laukia senaties, ypač, kai žino, kad padarė nusikalstamą veiką ir jį nuo atsakomybės gali išgelbėti tik senatis? Dėl visko kalti tik prokurorai?

R.Merkevičius. Baudžiamajame procese numatyta galimybė, kaip naudotis specialiomis žiniomis ir ekspertize. Teisėjas prašo pateikti specialisto išvadą arba skiria ekspertizę. Dabar jau informuojami visi suinteresuoti asmenys ir jų prašoma užduoti klausimus, gal jie nori kokio nors eksperto, kad tyrimas būtų išsamus. Bet jeigu per ikiteisminį etapą ekspertizė būtų atlikta kvalifikuotai, teismas nereikalautų jos atlikti papildomai.

V.Piesliakas. Teismas apskritai nepriims bylos, jeigu nebus ekspertizės, nes ekonominės bylos ir yra pagrįstos ekspertize.

R.Merkevičius. Teisme iš viso nereikėtų tų ekspertizių, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaigos gerai atliktų savo darbą.

A.Medalinskas. Tai, jūsų nuomone, visi kompetentingi pareigūnai turėtų būti prokuratūroje ir kitose ikiteisminio tyrimo įstaigose. Ir nereikės ekspertų?

R.Merkevičius. Tyrėjas turi būti kvalifikuotas žmogus, sakantis: "Aš įžvelgiu tokios ar tokios nusikalstamos veikos požymių." Nes jis tai žino pagal kriminalistiką. Žino, kokiais faktais remdamasis jis tai įrodinės ir iš tos medžiagos atsirinks viską, kas jam reikalinga, o tada tik žiūrės, ar trūksta jam kokių nors specifinių žinių ar ne, ar reikia dar papildomai ir specialistą pasikviesti.

A.Medalinskas. Bet pažiūrėkime į nacionalinio stadiono statybos istoriją, kur Valstybės kontrolė pasigedo kelių dešimčių milijonų iš skirtų 100 mln. litų. Ir žala padaryta, nes stadionas nebuvo pastatytas. Jeigu buvo vykdoma nusikalstama veika, tai tik atliekant statybos darbus, kur yra specifika. Ir VEKS'o bylos yra specifinės. Tyrėjai sako, kad jiems prireiks daug laiko toms ekspertizėms. O tada gali sueiti ir senatis. Ar prokuratūroje turi būti žmogus, kuris specializuotųsi tais specifiniais klausimais?

R.Merkevičius. Žinoma. Juk ir dabar taip yra. Ir FNTT, ir Generalinėje prokuratūroje. Jie jau taiko specializaciją. Nors egzistuoja specifinės sporto, kultūros ar statybų bylos, mokėjimai už suteiktas paslaugas, buhalterija visur yra vienoda. Ir buhalterinės apskaitos įstatymai yra bendri visiems.

A.Medalinskas. Statybose kyla ir kitokių klausimų. Patikrinkite, ar pagal popieriuje parodytus skaičius iš tikrųjų tiek betono buvo sukišta po žeme. Ir ką daryti? Kapstyti dėl teisingumo? Bet tokia ekspertizė reikalauja daug laiko. O tada ateis ir senatis.

V.Piesliakas. Bet yra statybos darbų sąmatos. Kiek pagal projektą parašyta, tiek, matyt, statybinių medžiagų ir buvo sunaudota.

A.Medalinskas. Tai kodėl tada, ypač statybų bumo metais, jeigu kokioje nors valstybės įstaigoje vyko statybos, tuos darbus kontroliuojančio vadovo sklype imdavo dygti vila iš tų pačių statybinių medžiagų? O kaip nustatyti nusikaltimą neatlikus ekspertizės? Ir byla vilkinama esant ikiteisminio tyrimo stadijai.

V.Piesliakas. Jeigu visi sąžiningai žiūrėtų į savo darbą, tokių klausimų nekiltų.

Senatis dėl bylų perkvalifikavimo

A.Medalinskas. Ar gali sueiti senatis dėl bylos perkvalifikavimo?

V.Piesliakas. Žinoma, gali. Jeigu byla buvo neteisingai kvalifikuota.

S.Bikelis. Neretai susiduriame su situacija, kai ekonominiai nusikaltimai kvalifikuoti kaip nesunkūs, tada jų senaties terminas dažniausiai yra penkeri metai.

A.Medalinskas. Ar neatsitiko taip, pavyzdžiui, "Mažeikių naftos" byloje?

V.Piesliakas. Gali būti. Ten, matyt, buvo kalbama ne apie turto grobstymą, nes tai būtų sunkus nusikaltimas, tada senaties terminas yra mažiausiai dešimt metų.

m.

A.Medalinskas. Gal ilgesnių senaties terminų reikėjo dar ir todėl, kad nusikaltimai, kai bylose minimi aukštas pareigas einantys asmenys, Lietuvoje buvo kvalifikuojami kaip nesunkūs, o jiems iki šiol taikomi labai trumpi senaties terminai. Turiu omenyje rezonansines bylas.

V.Piesliakas. Gal buvo ir neteisinga kvalifikacija, galime į kodeksą pasižiūrėti. Už bet kokį nusikaltimą nuosavybei tikrai skiriama daugiau negu šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

R.Merkevičius. Už sukčiavimą turėtų būti taikoma aštuonerių metų laisvės atėmimo, o už turto pasisavinimą ar iššvaistymą - devynerių ar dešimties metų bausmė.

A.Medalinskas. Jūs, matyt, kalbate apie griežčiausią galimą bausmę, bet tame pačiame kodekse numatytos ir daug švelnesnės bausmės, jeigu tyrimo metu surandama lengvinančių aplinkybių. O jų nuolat surandama. Todėl Lietuvoje įtakingi asmenys už nusikalstamas veikas nei už grotų sėda, nei grąžina, ką paėmė.

S.Bikelis. Tai tiesa. Pavyzdžiui, nusikalstamas tyčinis bankrotas, padaręs didelę žalą kreditoriams, įvardijamas kaip nesunkus nusikaltimas.

R.Merkevičius. Bet kvalifikuojant teisingai, tai niekuomet netraktuojama kaip vienas nusikaltimas. Atskiri veiksmai, kurie sukėlė nusikalstamą bankrotą, yra arba turto pasisavinimas, arba turto iššvaistymas.

V.Piesliakas. Tai, ką mes čia vadiname ekonominiais nusikaltimais, iš esmės yra nusikaltimai nuosavybei, susiję su turto grobimu.

A.Medalinskas. Tuomet kas neteisingai tas bylas kvalifikuoja? Prokurorai?

V.Piesliakas. Visko gali būti. Nes pagal mūsų BK "Mažeikių naftos" bylos senaties terminas neturėjo ateiti taip greitai.

R.Merkevičius. Taip. Jeigu kalbama apie rimtą ekonominį nusikaltimą, jo kvalifikacija turėtų būti daroma pagal bendruosius nuosavybės straipsnius. Kad ir kas būtų: sukčiavimas, turto iššvaistymas ar turto pasisavinimas, tai bus sunkus nusikaltimas.

V.Piesliakas. "Mažeikių naftos" privatizacija vyko 1999 metais. O kada byla nutraukta dėl senaties? Jeigu būtų kvalifikuota kaip sunkus nusikaltimas, anksčiausiai galėjo būti nutraukta prieš metus. Vadinasi, įžiūrėtas menkas nusikaltimas.

R.Merkevičius. Jeigu neklystu, į Apygardos teismą ta byla pakliuvo likus gal kokiems keturiems, penkiems mėnesiams iki senaties.

A.Medalinskas. O teismas ar turi teisę aiškintis, ar byla teisingai kvalifikuota?

V.Piesliakas. Taip. Yra nemažai Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurios rekomenduoja teismams neskubėti nutraukti bylų, išnagrinėti jas iki galo. Bet ne visi teismai klauso, nes daug paprasčiau nutraukti.

A.Medalinskas. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo įstaigos gali manipuliuoti bylų perkvalifikavimu, kol byla nepasiekusi teismo?

V.Piesliakas. Tos galimybės manipuliacijoms yra teisėtos. Pagal įstatymą.

A.Medalinskas. O kai pasiekia teismą, juk bylą galima dar ir perkvalifikuoti?

V.Piesliakas. Teismo metu prokuroras gali paprašyti kaltinimą pakeisti į lengvesnį. Tą ir pats teismas gali padaryti.

A.Medalinskas. Ar gali būti, kad teisme perkvalifikavus bylą sueina senatis?

V.Piesliakas. Gali.

R.Merkevičius. Teismas dažnai perkvalifikuoja bylą į lengvesnę ir sueina senatis. Būna, kad prokuroras nesąmoningai arba tyčia nekvalifikuotai įvertino kaip sunkesnę nusikalstamą veiką ir atidavė tokią bylą į teismą. Teismas pamato, kad prokuroras buvo neteisus, ir kvalifikuoja bylą į lengvesnę, kuriai jau teismo salėje gali sueiti senatis.

A.Medalinskas. O jeigu prokuroras kvalifikavo bylą į lengvesnę pagal nusikaltimo turinį, ar gali teismas perkvalifikuoti bylą kaip sunkesnę?

R.Merkevičius. Savo iniciatyva ne.

V.Piesliakas. Gali paprašyti prokuroro perkvalifikuoti. Teismas, baigęs nagrinėti bylą, pats be prokuroro gali pakvalifikuoti į lengvesnę ir atleisti nuo bausmės dėl senaties.

A.Medalinskas. Vadinasi, yra daugybė galimybių piktnaudžiauti, kad byla sulauktų senaties. Žinoma, jeigu pareigūnai nesąžiningi.

V.Piesliakas. Tai ne tik piktnaudžiavimas. Dažnai net bylos aplinkybės būna neaiškios: ekspertizės nepadarytos, liudytojai neapklausti, pagrobto turto vertė iki galo neaiški. Aš iš viso pakeisčiau ikiteisminį tyrimą, apribočiau prokurorų teisę nutraukti bylą dėl senaties. Vien teismui palikčiau šią teisę. Net jei suėjo senatis, perduokite bylą į teismą ir teismas tegu sprendžia.

R.Merkevičius. Bet dabar prokuroras savo nutarimu dažnai nutraukia ikiteisminį tyrimą, nes struktūra sumanyta taip, kad be kaltintojo negali būti teismo. Tam tikra diskrecija prokurorui reikšti kaltinimą turi būti išsaugota.

S.Bikelis. Mūsų atliktame tyrime nefiksuota, kiek tyrimų nutraukta dėl bylos perkvalifikavimo, bet, mano nuomone, perkvalifikavimas yra būtinas mechanizmas, kuris kartais labai reikalingas sąžiningai tiriant bylą. Tai, kad gali būti piktnaudžiavimų nereiškia, jog dėl to šios praktikos reikėtų kaip nors atsisakyti.

Kieno kaltė dėl bylų vilkinimo yra didžiausia?

A.Medalinskas. Vis dėlto kurioje institucijoje labiausiai vilkinamos bylos?

V.Piesliakas. Kiekvienoje byloje kaltos yra trys šalys. Ir tos kaltės yra maždaug vienodai. Po trečdalį ikiteisminio tyrimo, teismo ir kaltinamojo bei jo advokato kaltės.

A.Medalinskas. Iki šiol daugiausia kalbėjote, kad bylos vilkinamos ikiteisminiu lygmeniu, o teismuose tik tada, jeigu prieš tai pareigūnai neatliko iki galo savo darbo. Bet jeigu trečdalis atsakomybės, jūsų nuomone, tenka teismams, tai kur tas vilkinimas?

V.Piesliakas. Pavyzdžiui, nagrinėjant bylą nesusirenka proceso dalyviai ir tenka ją atidėti dėl kaltinamojo ligos ar dėl to, kad advokatas sako, jog yra užimtas.

A.Medalinskas. O gal galima įstatymais tą vilkinimo problemą sureguliuoti, kad senatis bylose neateitų dėl vilkinimo?

V.Piesliakas. Advokatams ir kaltinamajam kaltę galima suversti tada, kai bylą nagrinėjant teisme iki senaties lieka apie metus.

A.Medalinskas. Bet taip dažnai ir būna.

V.Piesliakas. Jeigu tyrimas atliekamas normaliai ir iki senaties yra likę dveji-treji metai, nėra prasmės nieko tempti. Jeigu labai ilgai užtruko ikiteisminis tyrimas, teisme dar kažkas atsitiko, tada jau, aišku, kaip nepasinaudosi proga. Tuomet jau įsijungia advokatai ir kaltinamieji, bet normaliomis sąlygomis ta senatis negali sueiti.

R.Merkevičius. Aš proporcijas šiek tiek kitaip padalyčiau. Trečdalį skirčiau advokatams kartu su teismais ir du trečdalius ikiteisminiam tyrimui ir prokurorams. Juk teismas ilgai bylą nagrinėja tik tada, kai tyrimas atliktas nekvalifikuotai, trūksta kokios nors medžiagos. Kita problema, jeigu nesusirenka bylininkai. Dėl to teismas gali trukti šiek tiek ilgėliau. Bet tam irgi nereikia keisti įstatymo. Ne viename teisme galioja praktika, kad jei yra didžioji byla, tai visi teismo posėdžiai yra suskirstyti iki metų pabaigos. Ir teismai yra informuoti, kad toks advokatas dalyvauja tokioje byloje, todėl jam nereikia skirti tą dieną posėdžių. Yra ir dar kitas problemos sprendimo kelias. Jeigu gynėjas neateina vieną ar antrą kartą, tai jau nereikia laukti trečio karto. Keičiame gynėją ir tęsiame procesą. Jeigu kaltinamasis negali dalyvauti, įstatyme yra numatyta procesinė forma, kokį dokumentą turi pateikti teismui, kad teismas patikėtų, jog tai svarbi priežastis. Visi teisiniai teismų darbo aktai yra, reikia tik gerai organizuoti ir dirbti darbą, tada ir vilkinimo nebus.

A.Medalinskas. Jūs sakote, kad įstatymų keisti nereikia, nereikia jokių papildomų teisinių aktų, pakanka sutvarkyti teismo darbą. Bet ar gali Vilniaus teismas dirbti vienaip, o kito miesto - kitaip. Gal Teisingumo ministerija ar teismų savivaldos institucija turėtų parengti visiems bendras normas, kad išvengtume bylų vilkinimo?

S.Bikelis. Galbūt. Pasaulyje veikia skirtingi senaties taikymo modeliai. Vienose šalyse senaties terminai siejami su procesiniais veiksmais, kurie gali vilkinti procesą, kitų šalių modelyje nėra sąlygų, nutraukiančių, sustabdančių senaties terminus. Tiesiog terminai yra pakankamai ilgi ir vilkinimo problema nėra aktuali.

Ar analizuotos bylos, sulaukusios senaties?

A.Medalinskas. Ar Jūsų nestebina, kad Lietuvoje iki šiol nesidomėta likimu bylų, kurios nutrauktos dėl senaties. Juk tokiu būdu nuo atsakomybės per 20 nepriklausomybės metų išsisuko daug atsakingų asmenų?

S.Bikelis. Lietuvoje iki šiol nebuvo informacijos ir apie senaties termino taikymo problemas užsienyje. Nesidomėta kitų valstybių patyrimu.

V.Piesliakas. O kur koks nors dokumentas, kiek bylų Lietuvoje sulaukė senaties? Aš galiu pacituoti tik Teisės instituto tyrimą, jog 2007-aisiais teismuose dėl senaties nutraukta 10 bylų, 2008-aisiais - 15 bylų. O iš viso buvo 30 tūkst. bylų.

A.Medalinskas. Kalbant apie socialinį teisingumą, klausimas būtų dar ir toks: kokios bylos yra nutraukiamos. Bet apie tai pareigūnai prisipažįsta tik pusbalsiu.

S.Bikelis. Keli tūkstančiai ikiteisminių tyrimų nutraukta dėl senaties. Lietuvai tai didelis skaičius. Ir tik gal koks šimtas tų tyrimų nustatė įtariamuosius.

V.Piesliakas. Ar tikrai? Čia Teisės institutas galėtų daugiau išsiaiškinti.

S.Bikelis. Internete yra visa statistika ir pagal nusikaltimus išdėliota.

A.Medalinskas. Jau minėjau socialinio teisingumo sąvoką. Gal tos jūsų minėtos 15 bylų visuomenei yra labai reikšmingos, nes parodytų, kad teisingumas vykdomas tik paprastų žmonių lygiu, o tų įtakingųjų nepasiekia. Juolab kad tų bylų keli tūkstančiai.

V.Piesliakas. Manau, kad tos dėl senaties nutrauktos bylos - labai pilkos. Toli gražu ne "Mažeikių naftos" lygio.

A.Medalinskas. Nemanau. Žinoma, apie visas negaliu kalbėti, bet tose bylose, kur žiniasklaidoje paskelbtos kaip nutrauktos dėl senaties, minimos labai rimtos figūros.

V.Piesliakas. Teko girdėti ir kitą statistiką apie bylas, nutrauktas ikiteisminiu lygmeniu. Tik nežinia, kuo tikėti, nes ten sakoma, kad dėl senaties vien tik 2009 metais buvo nutraukta 5,5 tūkst. ikiteisminio tyrimo bylų. Jeigu taip būtų, tai jau didžiulis piktnaudžiavimas. Bet turbūt nutraukiama ne dėl senaties, o kai nerandama padariusiojo nusikaltimą, neaiški bylos kvalifikacija, kiek žmogus nusikaltimų padarė. Baudžiamojo proceso normos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo nagrinėjamo teisme nutraukimą, yra nevisiškai tobulos, nes lyg ir reikalauja nutraukti bylą ar tyrimą tik suėjus terminui. Dažnai nagrinėdami bylą neišsiaiškiname kvalifikacijos, nusikaltimo, ar žmogus slėpėsi, ar ne, ar nepadarė naujų nusikaltimų. Pagal seną BPK tvarka buvo kitokia. Net suėjus senaties terminui, priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir bausmė paskiriama. Tik toliau rašoma, kad atleidžiamas nuo bausmės dėl senaties. Ir teismas viską išsiaiškindavo.

A.Medalinskas. Žvelgiant visuomenės intereso požiūriu, kaip šį dalyką būtų galima sukontroliuoti, kad bylos nebūtų nutraukiamos ar perkvalifikuojamos į bylas, kur numatyta mažesnė atsakomybė, be jokio pagrindo, o vadovaujantis neaiškiais interesais?

V.Piesliakas. Visuomenei svarbiausia bausmė. Juk kaip aprašomi nusikaltimai žiniasklaidoje? Niekur neminima, koks buvo nusikaltimas. Parašomi nuostoliai, bet jie teisininkams nieko nereiškia. Nuostoliai gali būti patirti dėl dešimties nusikaltimų. Ir kai tu nieko nepasakai, tai ir visuomenė nėra informuota. Svarbiausia, kokią bausmę ar baudą žmogus gavo. O už ką nuteistas, atsakymo žiniasklaidoje negaunu. Štai dabar tas pedofilijos skandalas. Teisine prasme net neaišku, kuo ir kas buvo kaltinamas.

A.Medalinskas. Juk ekonominiai nusikaltimai kvalifikuojami pagal sumą?

V.Piesliakas. Taip, bet vienas dalykas, kai pavagia milijoną, o kitas - kai blogai dirbo ir kiti dėl jo aplaidumo milijoną išnešė. Skirtingi dalykai, nors žala vienoda.

A.Medalinskas. Lietuvoje tikrai yra stambių bylų, kurias, matyt, reikėtų analizuoti, suvokiant, kodėl senatis suėjo tose bylose, kur figūruoja vadinamos visuomenės grietinėlės atstovai. Jūs esate ne tik teisėjai, advokatai ar ekspertai, bet ir dėstytojai aukštosiose mokyklose. Ar negalėtumėte paprašyti studentų, kad šie rašydami darbus panagrinėtų aplinkybes, kodėl buvo nutrauktos baudžiamosios korupcijos bylos ir ar visuomenė dėl šių prokurorų ar teisėjų veiksmų nepatyrė žalos?

V.Piesliakas. Įdomus pasiūlymas. Kodėl ne.

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"