TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kadencijos finalui – skambus akordas

2014 03 28 6:00
Prognozuojama, kad vakar Seime D.Grybauskaitės pasakyta kalba padės jai siekiant antrosios kadencijos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Penktus darbo metus baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar Seime perskaitė paskutinį metinį pranešimą. Ji kvietė visus stoti į sąžiningą akistatą su realia situacija šalyje ir aplink mus. Ekspertų vertinimu, ši kalba - geriausia iki šiol šalies vadovės pasakyta.

40 minučių trukusiame pranešime D.Grybauskaitė pabrėžė išorės ir vidaus grėsmes valstybei, nurodė daugelį metų šalį graužiančias problemas, rado kuo pasidžiaugti, nubrėžė artimiausios plėtros vizijas.

Kitaip nei ankstesni valstybės vadovės metiniai pranešimai, šis buvo itin stiprus, emocingas ir atspindėjo strateginį požiūrį į dabarties realijas. Prognozuojama, kad D.Grybauskaitės kalba padės jai siekiant antrosios kadencijos.

Telkia visuomenę ir politikus

Premjero Algirdo Butkevičiaus nuomone, šalies vadovės pranešimas - stiprus, telkiantis visuomenę ir politikus šiuo atsakingu laikotarpiu. „Galiu drąsiai tvirtinti, kad daugelis dalykų, kurie buvo išvardyti, yra didžiulis šios Vyriausybės atliktas darbas, kaip savotiškas įvertinimas kalbant apie energetikos projektus“, - pabrėžė jis.

D.Grybauskaitė priekaištavo, jog valdančioji dauguma yra užsiėmusi kova dėl finansinės įtakos zonų ir nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti. A.Butkevičius patikino, kad jeigu tokie interesai išaiškėtų, jis su jais nesitaikstytų.

Į prezidentės raginimą per penkerius metus iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) padidinti krašto apsaugos finansavimą premjeras reagavo ne itin optimistiškai. Anot jo, tai būtų įmanoma tik tuomet, jei vyktų labai spartūs ekonomikos pokyčiai. „Esant dabartinei situacijai, šiandien taip drąsiai teigti negalėčiau, nes yra finansinių ir kitų įsipareigojimų. Bet galiu pasakyti, kad finansavimas krašto apsaugai ir gynybai tikrai bus didinamas“, - žadėjo A.Butkevičius.

Gaivaus oro gurkšnis

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius mano, kad prezidentės metinis pranešimas buvo labai stiprus. Pasak politiko, jame labai aiškiai formuluojami globalūs valstybės iššūkiai, ypač susiję su šalies saugumu. „Žinant geopolitinį kontekstą, Rusijos agresyvumą, visiškai tinkamas prezidentės įvardytas tikslas - didinti krašto apsaugos finansavimą per 5 metus tam skiriant iki 2 proc. BVP. Mes siūlome panašų finansavimo krašto gynybai didinimą, todėl kategoriškai prieštaraujame iki šiol Vyriausybės formuluojamai nuomonei, kad 2 proc. reikia pasiekti tik per 12 metų“, - pažymėjo A.Kubilius.

Iš esminių pranešimo akcentų jis išskyrė D.Grybauskaitės iškeltus tikslus dėl tolesnės teisėtvarkos pertvarkos. „Šalies vadovė atkreipė dėmesį ir į svarbų žiniasklaidos vaidmenį - sąžiningos, padedančios atremti informacines atakas. Tikiuosi, kad žiniasklaida tai išgirdo“, - vylėsi A.Kubilius.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eligijui Masiuliui prezidentės pranešimas buvo kaip „gaivaus oro gurkšnis“ prieš priimant valstybei svarbius sprendimus nacionalinio, energetinio saugumo, taip pat ekonomikos skatinimo klausimais. Jis pažymėjo, kad D.Grybauskaitė įvardijo kompanijas, pirmiausia - šilumos, atliekų tvarkymo, kurios visais būdais siekia monopolijos. „Taip pat reikšmingas įvardijimas, kad Aplinkos ir Energetikos ministerijose yra žmonių, tarnautojų, kurie susiję ryšiais su monopolistinėmis Lietuvos organizacijomis. Manau, tai verčia nedelsiant reaguoti ministrus, labai aiškiai pasakyti, kas tie pareigūnai, ir priimti atitinkamus sprendimus“, - pabrėžė E.Masiulis.

Išsami panorama

Politologės Lidijos Šabajevaitės nuomone, į pranešimą D.Grybauskaitė sudėjo visų penkerių metų patirtį. Išsamiai nušviesta tiek užsienio, tiek vidaus politikos panorama. “Tam tikri dalykai buvo pakartoti, tačiau tai rodo, kad kai kurie skauduliai iš valstybės gyvenimo neišnyko. Pavyzdžiui, monopolistiniai susivienijimai, neįsileidžiantys smulkiųjų verslininkų”, - LŽ sakė ekspertė. Be to, anot jos, prezidentė nesibaimindama kritikavo net tuos pareigūnus, kuriuos skiria pati.

Politologo Algio Krupavičiaus vertinimu, prezidentės kalba buvo eklektiška - daug temų, bet jos pristatytos paviršutiniškai. Jo teigimu, kaip ir buvo galima tikėtis esant tarptautinei įtampai, užsienio politikos, nacionalinio saugumo klausimai buvo perkelti į pranešimo pradžią, tačiau nieko nauja nepasakyta. Eksperto nuomone, D.Grybauskaitė nesistengė kalbėti faktais, o asmenis, kuriuos minėjo, atrinko selektyviai. „Prezidento pranešimai išgyvena žanrų krizę - pagal įdėją jie turėtų būti vienu metu programiniai ir savotiškai ataskaitiniai, veikiausiai juose reikėtų labiau akcentuoti perspektyvą, kur Lietuva turi eiti pirmiausia tose srityse, už kurias pagal Konstituciją tiesiogiai atsako prezidentas”, - sakė A.Krupavičius. Tokios programos jis teigė pasigedęs.

Politologo Tomo Janeliūno nuomone, D.Grybauskaitė palyginti objektyviai įvertino esamą situaciją. Kalbėdamas apie prezidentės akcentuotą informacinį karą, jis atkreipė dėmesį į dar kartą išsakytą kritiką Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Gediminui Grinai. Anot eksperto, tai aiškus signalas, kad D.Grybauskaitei antrąkart tapus prezidente jis bus keičiamas. T.Janeliūnas įžvelgė kiek perdėtą prezidentės optimizmą dėl energetinės nepriklausomybės. „Kol kas neturime jokių tos nepriklausomybės vaisių - geriausiu atveju tai pamatysime 2015 metais. Žinoma, labai gerai, kad artėja ta data, D.Grybauskaitė prie to prisidėjo akivaizdžiai. Bet kol kas vidaus energetikos pertvarkymo rezultatų nėra”, - tvirtino jis.

Strateginis požiūris

Politologo Bernaro Ivanovo teigimu, prezidentė perskaitė geriausią pranešimą per visus penkerius savo kadencijos metus. Tokia kalba, anot jo, gali suteikti impulsą tolesnei D.Grybauskaitės politinei karjerai. “Šiuo atveju visai nesvarbu, kaip tą kalbą vertina politikai. Kur kas svarbiau, kaip reaguoja žmonės. O jie prezidentės pranešimą vertina palankiai. Jiems patinka tokie ryžtingi, viešųjų ryšių požiūriu gaivūs pareiškimai ir akcentai, kurių kalboje buvo nemažai”, - LŽ sakė jis.

Politologo Alvido Lukošaičio nuomone, prezidentės metinis pranešimas atspindėjo strateginį požiūrį, nebuvo įsivelta į “žemesnius lygmenis". Ekspertas tikino įžvelgęs kalboje tam tikrų rinkimams skirtų “blizgučių”, bet iš esmės ją vertino kaip subalansuotą. Kiek perdėtai, pasak A.Lukošaičio, prezidentė kalbėjo apie permainas teismuose, tačiau išsakė tikrai gerų siūlymų, pavyzdžiui, šilumos ūkį perduoti valstybei.

Pristigo receptų

Ekonomistas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad kai kurie akcentai, ypač saugumo, geopolitiniai, prezidentės pranešime buvo sudėlioti įtikinamai ir aiškiai. „Matyti, kad dabartinės aktualijos sustiprino pastangas aiškiai įvardyti tiek mūsų draugus, sąjungininkus, tiek subjektus, kurie mums kelia riziką“, - sakė jis.

Ekonominė pranešimo dalis, anot G.Nausėdos, buvo kiek mažesnės apimties ir "svorio". Jis pažymėjo, kad energetikos politikos srityje įvardyti projektai yra labai reikšmingi siekiant energetinio saugumo ir savarankiškumo. „Apie branduolinę energetiką buvo pasakyta mažokai. Tik užsiminta, kad tai toliau lieka darbotvarkėje. Pasigedau papildomo postūmio Vyriausybei siekti šį projektą pastūmėti į priekį“, - aiškino jis.

G.Nausėdos teigimu, prezidentės pranešime teisingai konstatuota, kad regioninė atskirtis tampa viena didžiausių Lietuvos bėdų. „Tačiau receptų, kaip šią problemą įveikti, kokiomis kryptimis Vyriausybė galėtų judėti, nebuvo pateikta“, - apgailestavo ekspertas.

Metiniame pranešime prezidentė davė atkirtį kai kuriems mūsų šalies verslininkams, pasisakiusiems už tai, kad Lietuva neišsišoktų savo užsienio politika Rusijos atžvilgiu. „Kad ir kaip būtų, manau, jog pernelyg didelio emocinio fono sukūrimas arba mėginimas ieškoti kaltųjų, įvardyti priešus viduje nėra visuomenę konsoliduojantis veiksnys. Reikėtų šiek tiek tą toną nuraminti ir suprasti, jog patys verslininkai, kad ir kaip jie kalbėtų šiuo klausimu, yra suinteresuoti diversifikuoti savo rinkas. Manau, jie puikiai suvokia, jog ir be prekybinių sankcijų arba tolesnio Ukrainos ir Rusijos konflikto gilėjimo yra daug ekonominių priežasčių (Rusijos ekonomikos silpnėjimas, rublio smukimas), kurios, deja, stumia į tai, kad Rusijos rinka artimiausiais metais bus toli gražu nebe tokia patraukli kaip anksčiau", - pažymėjo G.Nausėda. Todėl, anot jo, nepriklausomai nuo politinio konteksto, reikia rūpintis pasidėti sau pagalvėlę blogiausiam atvejui, jeigu ne tik dėl politinių, bet ir ekonominių priežasčių nebebus įmanoma pelningai parduoti savo produkcijos Rytuose.

***

Prezidentės metinio pranešimo akcentai

· Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne.

· Prasidėjus galios demonstravimui ir provokaciniams veiksmams Lietuvos pašonėje, pasitikrinome savo užsienio politikos įdirbį. Pasitikrinome ir nustojome bijoti. Esame ne vieni su mūsų nenuspėjama kaimynyste. Pirmiausia – tai ištesėtas sąjungininkų duotas žodis, kad Baltijos šalių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra nuolatinis JAV ir NATO rūpestis.

· Lietuva ir kitos šalys jau dabar patiria atvirą informacinį karą. NATO gynybos planai neapgins mūsų nuo dezinformatorių, melo ir provokacijų. Atsparumą propagandos mašinai turime išsiugdyti patys.

· Rudenį, įveikęs visus priešiškus štormus ir svetimomis rankomis inspiruotų komisijų keltas audras, į Lietuvą parplauks mūsų energetinės nepriklausomybės simbolis - specialus laivas suskystintų gamtinių dujų terminalui. Tai visos Lietuvos pastangas vainikuojanti sėkmė, po kurios egzistencinę grėsmę keliančios rusiškos dujos Lietuvai tampa tiesiog nebūtinos.

· Labiau nei ginčai su „Gazpromu“ šalį alina vietinių energetinių oligarchų apetitai. Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijų.

· Atsakingas ir skaidrus verslas neleis žeminti ir šantažuoti Lietuvos. Pelno marža dažnai lygi rizikos maržai. Todėl pats laikas ieškoti tokios vietos verslui, kad nereikėtų gyventi baimėje ir už sviestą pardavinėti Lietuvos.

· Kai kuriose savivaldybėse dirba vos trečdalis gyventojų. Todėl socialinė atskirtis tampa grėsme valstybės saugumui.

· Projektas „Globali Lietuva“ tampa unikaliu valstybės stiprinimo reiškiniu. Kad ir kur būtume, grįžkime į Lietuvą savo žiniomis, idėjomis, investicijomis ir patirtimis. Nė vienas žmogus neturi likti Lietuvos pažangos šalikelėje. Jeigu išsivaikščiosime - mūsų vietą užims kiti, kam Lietuva nėra Tėvynė.

Lietuva yra pati gražiausia ir geriausia šalis. Ir ji taps mūsų gerovės namais. Jeigu tikėsime Lietuva. Sausio 13-osios gynėjai mums suteikė galimybę patiems kurti valstybę, o ne parduoti ar atiduoti ją kitiems. Todėl reikia ne tik neužmirštuolės žiedo atlape, kad atmintume laisvės kainą. Kiekvienas savo darbais ir gyvenimu privalome ją sustiprinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"