TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kadencijos finišas – su intrigos prieskoniu

2013 07 09 6:38
Penktadienį sukanka ketveri metai, kai D.Grybauskaitė pradėjo eiti prezidentės pareigas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda skaičiuoti paskutinius savo kadencijos metus. Nors šalies vadovė neatskleidžia, ar dalyvaus kituose rinkimuose, ekspertai pažymi, kad kova dėl prezidento posto šįsyk jai būtų ne itin lengva.

Penktadienį sukanka ketveri metai, kai D.Grybauskaitė pradėjo eiti prezidentės pareigas. Kaip valstybės vadovė vertina savo veiklos rezultatus, Lietuvoje įvykusius pokyčius ir svarbiausius darbus, paaiškės rytoj. Savo nuomonę D.Grybauskaitė išdėstys tradicinėje spaudos konferencijoje.

LŽ kalbintų ekspertų teigimu, besibaigiantys dar vieni prezidentės kadencijos metai buvo aktyvūs, gausūs ir laimėjimų, ir nesėkmių.

Turi daug šansų

Pasak sociologo Vlado Gaidžio, rekordiškai aukštas D.Grybauskaitės reitingas laikėsi beveik visus ketverius metus. „2012-aisiais jis šiek tiek susvyravo. Įtakos tam turėjo po Seimo rinkimų lapkritį ir gruodį susiklosčiusi situacija, kai buvo formuojama nauja Vyriausybė. Tuomet prezidentė gana kritiškai vertino kai kuriuos rinkimų nugalėtojus, taip pat atskirtus kandidatus į ministrus“, - LŽ aiškino V.Gaidys. Nuo 2013-ųjų pradžios prezidentės reitingai vėl pagerėjo. „Šiuo metu 66 proc. gyventojų ją palaiko, 16 proc. – nepalaiko. Tai visai neblogas rezultatas“, - teigė sociologas. Įdomu, anot pašnekovo, kad šalies vadovei palankumą rodo visos socialinės demografinės grupės – jaunimas ir brandesnio amžiaus žmonės, išsilavinę asmenys ir šiek tiek mažiau mokslo ragavusieji, miesto ir kaimo gyventojai. D.Grybauskaitės veikla įtinka ir visų partijų atstovams. „Birželį prezidentę palaikė 86 proc. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rėmėjų, 72 proc. Socialdemokratų partijos (LSDP) ir 56 proc. Darbo partijos (leiboristų), kuri gana dažnai sulaukia griežto D.Grybauskaitės žodžio, rėmėjų“, - pasakojo V.Gaidys. Jo žodžiais, prezidentės populiarumas „funkcionuoja autonomiškai, nepriklausomai nuo vidaus politikos konfrontacijų“. Jei prezidento rinkimai vyktų šiandien, dabartinė Lietuvos vadovė neabejotinai būtų jų lyderė. „D.Grybauskaitės, kaip prezidentės, įvaizdis labai patrauklus. Imponuoja jos tvirtumas, kietumas, nepriklausomumas“, - vardijo V.Gaidys. Kartu egzistuoja jos, kaip nekorumpuoto žmogaus, įvaizdis. Nemažai pliusų, pasak sociologo, prideda ir tai, kad D.Grybauskaitę, buvusią eurokomisarę, gerbia ir vertina Europa.

Dalykiški santykiai

Įtakinga didžiausios valdančiosios LSDP atstovė, Seimo frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė mano, kad socialdemokratų ir prezidentės santykiai geri. Anot jos, „jokių susikirtimų su prezidente partijos branduolys nėra turėjęs”. Priešingai, šalies vadovė ne kartą viešai yra išsakiusi palaikymą LSDP. “Prezidentė dalyvavo formuojant valdančiąją koaliciją, aktyviai rinkosi ministrų kabinetą”, - priminė parlamentarė. I.Šiaulienė viliasi, kad per likusius kadencijos metus LSDP ir valstybės vadovės santykiai išliks “normalūs bei dalykiški”. Socialdemokratės nuomone, D.Grybauskaitė kandidatuos ateinančiuose prezidento rinkimuose.

Seimo opozicijos lyderis, TS-LKD fracijos seniūnas Andrius Kubilius besibaigiančius ketvirtuosius prezidentės kadencijos metus vertina pozityviai. Jo teigimu, D.Grybauskaitė ir per šiuos metus parodė esanti aktyvi politinio proceso dalyvė, turinti savo nuomonę, atsakomybę ir gebanti ją apginti. TS-LKD perėjus į opoziciją bendravimas su prezidente, pasak A.Kubiliaus, nebėra toks intenstyvus kaip būnant valdžioje. Tačiau jis esą išlieka gana nuoširdus. „Pasitaiko įvairių progų pasidalyti mintimis apie svarbiausius valstybės gyvenimo reikalus. Manau, prezidentė ir toliau efektyviai gina vertybes, dėl kurių dėjome visas pastangas: ar tai būtų drausmingas valstybės finansų tvarkymas, ar svarbiausi energetikos projektai“, - pabrėžė konservatorių vedlys.

Nebėga nuo atsakomybės

Būtent ekonominės krizės suvaldymą dirbant išvien su buvusia Vyriausybe ir lyderystę siekiant energetinės nepriklausomybės A.Kubilius išskiria kaip vienus esminių D.Grybauskaitės darbų per ketverius kadencijos metus. „Dabar ateina laikas pasiekti rezultatų vienoje svarbiausių Lietuvos užsienio politikos sričių, rūpintis, kad Europos saugios erdvės sienos nesibaigtų 30 km nuo Vilniaus. Kitaip sakant, kad Rytų kaimynystės politika būtų rezultatyvi, ypač Ukrainos atžvilgiu. Manau, prezidentė buvo viena aktyviausių ir efektyviausių Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų, daug dirbusių, kad Ukraina neprarastų europinės krypties, o Europa, kaip neužbaigtas saugumo projektas, toliau plėstųsi į Rytus“, - sakė jis.

A.Kubilius nesiryžo spėlioti, ar D.Grybauskaitė dalyvaus kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Tačiau, konservatoriaus nuomone, ji nebėga nuo didelės atsakomybės. A.Kubilius įsitikinęs, kad D.Grybauskaitės sutikimas dar penkerius metus vadovauti valstybei, "būtų labai svarbus visai Lietuvai“.

Vertinimai prieštaringi

Politologo Algio Krupavičiaus žodžiais, ketvirtieji D.Grybauskaitės veiklos metai buvo sudėtingiausi per jos kadenciją. Valstybei teko išgyventi dvi rimtas politines krizes. Pirmoji kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atstatydinimo ir beatodairiško tuomečio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio palaikymo. Kaip tik todėl pernai pavasarį pradėta kalbėti apie pirmalaikių Seimo rinkimų scenarijų ir galimą Vyriausybės griūtį. Antra krizė, kaip priminė A.Krupavičius, kilo po Seimo rinkimų formuojant naują valdančiąją daugumą. “Abiejose situacijose vieną pagrindinių vaidmenų atliko pati prezidentė. Deja, ne tiek slopindama tas krizes, kiek pildama alyvos į liepsnojantį konflikto laužą”, - pažymėjo politologas.

Kalbėdamas apie ketverius D.Grybauskaitės veiklos metus A.Krupavičius priminė, kad daugiau kaip pusę šio laiko ji buvo teigiamos visuomenės nuomonės ir pasitikėjimo lyderė. Pasak pašnekovo, į postą D.Grybauskaitė atėjo sužadindama didelius visuomenės lūkesčius, keldama kovos su korupcija lozungus, žadėdama pažaboti monopolijas. “Summa summarum - vidaus politikoje prezidentės pasiekimai šiuo metu lieka neaiškūs ir neapibrėžti. Teigti, jog pažadai, duoti prieš rinkimus, įgyvendinti, švelniai tariant, būtų netiesa”, - pridūrė jis. Svarbiausių prezidentės kuruojamų veiklos sričių – užsienio politikos ir nacionalinio saugumo – rezultatai, anot politologo, taip pat vertintini prieštaringai. Pirmiausia tai taikytina Lietuvos santykiams su kaimynais. “Tokių prastų santykių, kokie šiandien yra su Lenkija, per pastaruosius dešimtmečius niekada nebūta. Ne aktyvus ir Baltijos šalių bendradarbiavimas”, - svarstė A.Krupavičius. Jis mano, kad nuo liepos prasidėjęs Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai – galimybė prezidentei “šiek tiek reabilituotis užsienio politikos srityje”. “Kaip buvo matyti iš simbolinių atidarymo ceremonijų, šias galimybes ji stengsis išnaudoti maksimaliai”, - spėjo politologas.

Laukia nelengvas apsisprendimas

Anot A.Krupavičiaus, nuo ateinančių metų pradžios prezidento ir Europos Parlamento rinkimų temos taps vienos svarbiausių vidaus politikos aktualijų. Jei D.Grybauskaitė apsispręstų dalyvauti rinkimuose, jie, pašnekovo manymu, būtų gerokai sudėtingesni, nei vykę prieš penkerius metus. “Visų pirma, piliečiai ir politiniai konkurentai norės matyti labai aiškų atliktų darbų sąrašą. Antra, problemų gali sukelti nauji prezidentės ir jos šeimos biografijos faktai, kurie buvo nuslėpti prieš anuos rinkimus. D.Grybauskaitei, kuri įpratusi laimėti politinius mūšius, matyt, bus tikrai labai nelengva apsispręsti, ar dalyvauti rinkimuose, nes šį kartą, kitaip negu 2009-aisiais, galimybė juos pralaimėti tikrai bus reali”, - tvirtino politologas.

Patobulėjo viešas kalbėjimas

Politologė Lidija Šabajevaitė pastebėjo, kad nuo pirmųjų kadencijos metų prezidentė padarė pažangą. Esą šalies vadovė išmoko kalbėti švelniau, ne „kapota kalba“, kaip buvo anksčiau. „Tai juk parodo, ar asmuo yra labai toli nuo visų kitų, ar jis šiek tiek artimesnis paprastam žmogui, piliečiui“, - teigė politologė.

Tarp ryškiausių besibaigiančių kadencijos metų įvykių L.Šabajevaitė minėjo Seimo rinkimus ir naujos valdančiosios koalicijos susidarymą. Pasak jos, galima tik teigiamai vertinti tai, kad prezidentė laikėsi griežtos pozicijos dėl ministrų kandidatūrų tinkamumo.

Tarp sričių, kuriose nepasiekta proveržio, L.Šabajevaitė nurodė mūsų Rytų politiką, kurios užribyje esą liko dvi Lietuvai labai svarbios kaimynės – Baltarusija ir Rusija. „Kad ir kaip kritiškai vertintume jų valdymą, nuo kaimynų nepabėgsime. Su jais reikia kalbėtis ir rasti geresnių būdų, kad santykiai pagerėtų. Manau, čia prezidentė galėjo padaryti kur kas daugiau“, - įsitikinusi ekspertė.

L.Šabajevaitės nuomone, paskutiniais kadencijos metais D.Grybauskaitė daugiau dėmesio turėtų skirti problemoms teisėsaugos institucijose. Šios srities darbuotojų atlyginimai yra maži, specialistai išeina iš darbo, kyla nepasitenkinimas vadovais.

Ar D.Grybauskaitė dar sykį sieks prezidento posto, anot politologės, daugmaž bus aišku likus pusmečiui iki rinkimų. Esą šalies vadovės sprendimas priklausys ir nuo to, kas dar kels savo kandidatūras. „Nereikia pamiršti, kad jei konservatoriai keltų kokį savo kandidatą, prezidentei būtų nelabai gerai - D.Grybauskaitė neturi jokios partijos, kuri ją remtų“, - pabrėžė L.Šabajevaitė.

Reiškėsi aktyviai

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, D.Grybauskaitė buvo aktyvi ekonominiame gyvenime. Prezidentė gana aktyviai reiškė savo nuomonę tokiais klausimais kaip fiskalinė disciplina, socialinė reforma, energetinė nepriklausomybės, euro įvedimas.

Pasak G.Nausėdos, garsiausiai D.Grybauskaitės balsas būdavo girdėti tada, kai Seime pasirodydavo ekonomiškai nepagrįstų ar visiškai neracionalių siūlymų dėl mokesčių politikos, viešųjų išlaidų reguliavimo. „Prezidentė pasinaudodavo proga pasakyti savo nuomonę apie tokius pasiūlymus. Man regis, daugeliu atvejų to pakakdavo šioms iniciatyvoms numalšinti, arba jos tiesiog nerasdavo reikiamo palaikymo Seime“, - pažymėjo ekspertas.

Daug dėmesio ekonomikai ir finansams D.Grybauskaitei teks skirti ir šiais kadencijos metais, ypač pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. Tarp svarbiausių iššūkių europinėje darbotvarkėje G.Nausėda įvardijo naująją ES finansinę perspektyvą, bankinės sąjungos kūrimą, karštuosius taškus Bendrijos ekonominiame žemėlapyje, ekonominės recesijos klausimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"