TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kai kėdei Seime tenka ištarti "sudie"

2012 07 21 8:42
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka/Eksparlamentarų klubo prezidento pavaduotoja D.Kutraitė-Giedraitienė sakė, kad jos atveju darbas Seime būsimai profesinei karjerai tik padėjo.

Bent kelioms dešimtims dabartinių parlamentarų po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų teks ieškotis kito darbo. Ką jiems papasakotų tie, kurie jau turi tokios patirties? Sugrįžti į įprastą gyvenimą dažnai taip sunku, kad vėl tenka sukti į politiką.

Seime vieną ar kelias kadencijas dirbusių, bet vėliau per rinkimus pralaimėjimo kartėlį patyrusių politikų tolesnis likimas klostėsi įvairiai. Vieni, kartą pajutę valdžios skonį, toliau stengėsi per daug neatitolti nuo politikos. Kiti bandė grįžti į profesinį gyvenimą, bet ne visiems tai lengvai pavyko. Bene sunkiausiai sekėsi pirmiesiems atkurtos nepriklausomos valstybės parlamentarams - tuometės Aukščiausiosios Tarybos (AT) nariams.

Iš politikos nepasitraukė

"Nejaučiu priklausomybės nuo politikos", - pabrėžė LŽ kalbintas ekspremjeras Gediminas Vagnorius. Vis dėlto po 14 Seime praleistų metų kitus aštuonerius jis nuo politikos nesitraukė nė per žingsnį. 1990-aisiais išrinktas į AT, su Seimu G.Vagnorius atsisveikino tik 2004-aisiais, kai iki pergalės Telšių vienmandatėje rinkimų apygardoje jam pritrūko mažiau nei pusės procento balsų. "Svarstydamas, ką daryti, supratau, kad tuo pat metu užsiimti verslu ir vadovauti partijai būtų neįmanoma", - pasakojo jis.

G.Vagnorius pasirinko partiją: liko prie Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos vairo, paskui vadovavo Krikščionių partijai. 2008 metais vėl kandidatavo į Seimą, iki pergalės Telšių vienmandatėje rinkimų apygardoje jam pritrūko labai nedaug - 1 proc. balsų. Rudenį G.Vagnorius dar kartą bandys laimę. Kas bus, jei vėl nepasiseks? "Neplanuoju politikoje būti dešimtmečius, jei mano veikla nebus vertinama žmonių. Manau, kad apsispręsti teks per artimiausius porą metų", - sakė dukart Vyriausybei vadovavęs politikas.

Tokį patį kelią kaip G.Vagnorius po pralaimėjimo Seimo rinkimuose 2008 metais pasirinko ir buvęs parlamento pirmininkas Artūras Paulauskas. "Dvejus metus savanoriškais pagrindais iš savo turimų išteklių bandžiau reanimuoti partiją (Naujoji sąjunga nebeegzistuoja nuo praėjusių metų vasaros, o A.Paulauskas šiuo metu yra Darbo partijos pirmininko pavaduotojas - aut.), kurią kadaise kūriau", - pasakojo A.Paulauskas. Po kurio laiko jis nutarė iš naujo laikyti advokato egzaminą ir verstis teisininko praktika.

Pamatė tikrąjį žmonių veidą

Viena priežasčių, kodėl panašių minčių nekilo G.Vagnoriui, yra ta, kad jis, būdamas Nepriklausomybės Akto signataras, gauna rentą ir nejaučia didelės būtinybės galvoti apie kitą pragyvenimo šaltinį. Rentos dydis siekia pusę Seimo nario algos - šiuo metu apie 3500 litų neatskaičius mokesčių. Todėl visą savo laiką ekspremjeras gali skirti partijai.

Tačiau tokias garantijas Kovo 11-osios Akto signatarai turėjo ne visada. Po dešimties aktyvaus dalyvavimo politikoje metų, 2000-aisiais, iš parlamento pasitraukęs Saulius Pečeliūnas, norėdamas sudurti galą su galu, turėjo ieškotis darbo. Politikas neslėpė, kad rasti jį buvo sunku. Užsiregistravęs Darbo biržoje, darbą Muitinės departamente S.Pečeliūnas gavo tik praėjus beveik metams po trečiosios kadencijos Seime pabaigos.

Nors tas gyvenimo laikotarpis nebuvo lengvas materialiniu požiūriu,  S.Pečeliūnas tikino dėl jo nesigailintis iki šiol. "Tai buvo labai įdomi patirtis. Tuomet pamačiau tikrąjį žmonių veidą: kiek ankstesniuose santykiuose buvo nuoširdumo, o kiek vaidybos ir pataikavimo. Pamačiau, kaip skirtingai kai kurie žmonės su manimi bendravo, kai buvau Seimo narys ir kai paprastas bedarbis. Santykiai su vienais žmonėmis visiškai pasikeitė, su kitais išliko tokie pat nuoširdūs", - pasakojo S.Pečeliūnas.

Signatarus lydėjo patyčios

Kur kas liūdnesnis likimas buvo jauniausio Kovo 11-osios Akto signataro Gintaro Ramono. Po 1992 metų rinkimų su parlamentu atsisveikinęs joniškietis turėjo finansinių sunkumų, jam nesisekė rasti darbo. 1997-aisiais G.Ramonas nusižudė. Jo kolegų teigimu, tragedija įvyko dėl dviejų priežasčių. Pirma - materialiniai sunkumai, antra - pašaipos, su kuriomis G.Ramonas nuolat susidurdavo.

"Žmonės jam vis bandė įgelti: va, Lietuvą statei, o dabar basas vaikštai. G.Ramonas turėjo jauną šeimą, nesisekė rasti darbo, visi iš jo tyčiojosi. Žmogus tiesiog neatlaikė", - apie kolegos signataro likimą pasakojo S.Pečeliūnas. Jo teigimu, būtina kelti klausimą, kiek dėl šios tragedijos kalta visuomenė. "Kiek jis iš jos gavo palaikymo? Nulį! Sulaukė tik pasityčiojimo", - pabrėžė politikas.

Kad buvusių AT narių, norinčių grįžti į profesinį gyvenimą, niekas išskėstomis rankomis nelaukė, LŽ patvirtino ir kita Nepriklausomybės Akto signatarė, kuri prašė neskelbti jos pavardės. "Tuo metu, kai buvo manoma, kad tapti milijonieriumi per naktį normalu, ne vienas sąžiningas, bet verslumo įgūdžių neturintis žmogus sutriko. Kai kiti "darė pinigus", mes sėdėjome AT. Paskui susidūrėme su patyčiomis: žiūrėkite, jūsų į darbą nepriima", - pasakojo ji.

Signatarės teigimu, dabar parlamentą paliekančių Seimo narių padėties su AT deputatų situacija 1992-aisiais nė lyginti negalima. "Tada mes atėjome "iš etato", o dabar Seimo nariai jau nėra vargšai, turi tam tikrą užnugarį, vienokią ar kitokią įtakos sferą", - sakė ji.

Nepanaudoja patirties

Tačiau LŽ kalbinti kadenciją baigę parlamentarai aiškino, kad ir dabar valstybė buvusių politikų patirties deramai neįvertina ir neišnaudoja. Todėl šių metų kovą jie įsteigė Eksparlamentarų klubą. Vienas jo tikslų - teikti pasiūlymus, kaip buvę Seimo nariai galėtų savo sukaupta patirtimi ir įgytais įgūdžiais pasitarnauti valstybei.

Klubo prezidento pavaduotoja Dalia Kutraitė-Giedraitienė tikino, kad jos atveju darbas Seime būsimai profesinei karjerai tik padėjo. "Man pasisekė. Dabar naudojuosi patirtimi, įgyta politikoje, - tiek bendraudama su žmonėmis, tiek organizuodama darbą", - pasakojo viešųjų ryšių agentūrai vadovaujanti D.Kutraitė-Giedraitienė.

Tačiau, jos teigimu, yra profesijų, į kurias po poros kadencijų Seime sugrįžti nebeįmanoma. "Inžinieriai, medikai, pabuvę keletą metų politikoje, jaučiasi niekam nebereikalingi. Profesinės karjeros dažniausiai jie tęsti nebegali - būna netekę įgūdžių, praradę konkurencingumą. Dažnai jie jaučiasi visiškai atstumti", - LŽ sakė D.Kutraitė-Giedraitienė.

Vienas tokių į savo profesiją negrįžusių žmonių - dabartinis Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis. Kardiochirurgo specializaciją turinčiam medikui 2004 metais teko pasitraukti iš parlamento, kuriame jis buvo praleidęs 14 metų. "Mintis grįžti dirbti chirurgu man tikrai buvo kilusi. Bet nusprendžiau, kad būtų sudėtinga konkuruoti su kolegomis, kurie visus tuos metus operavo. Jei būčiau parlamente pabuvęs tik dvejus ar šešerius metus, tikriausiai būčiau grįžęs", - kalbėjo V.P.Andriukaitis. Tačiau ryšių su sveikatos apsaugos sistema tuomet jis visiškai nenutraukė. Visuomenės sveikatos centre V.P.Andriukaitis pradėjo skaityti medikams paskaitas apie medicinos teisę, sveikatos apsaugos organizavimą.

Vis dėlto 2008 metais jis vėl patraukė į parlamentą. "Kodėl nusprendžiau grįžti į politiką? Manau, mano turimos žinios ten iš tiesų reikalingos", - sakė V.P.Andriukaitis. Jis teigė dar nemąstantis apie savo politinės karjeros pabaigą, bet užsiminė, kad jai atėjus darbas valstybės tarnyboje jo nedomins. "Labiau norėčiau važiuoti į humanitarinę misiją - į kokią nors trečiojo pasaulio šalį", - mintimis dalijosi socialdemokratas.

Aš turiu profesiją!

Vis dėlto Lietuvos socialdemokratų partija politinių oponentų yra laikoma ta jėga, kuri geriausiai "aprūpina" į parlamentą nepatenkančius savo narius vietomis valstybės tarnyboje ar valstybinėse įmonėse. Taip teigė ir konservatorius S.Pečeliūnas, ir "darbietis" A.Paulauskas. Pastarojo manymu, savųjų likimu pasirūpina ir konservatoriai. Esą kitų partijų į Seimą nebeišrinktiems atstovams savo ateitimi tenka rūpintis patiems.

Politologo Alvido Lukošaičio teigimu, po šių Seimo rinkimų įdomiausia bus stebėti, kaip klostysis su Artūro Valinsko vadovauta Tautos prisikėlimo partija į dabartinį parlamentą patekusių asmenų likimas. A.Lukošaičiui aišku, kad daugumai jų vietos kitos kadencijos Seime neatsiras. Esą daug tuomečių "prisikėlėlių" į Seimą atėjo neturėdami nuosavo verslo, į kurį galėtų sugrįžti. Greičiausiai niekas jiems nepasiūlys ir darbo valstybinėse įmonėse.

Tačiau, pavyzdžiui, buvusi "prisikėlėlė" Asta Baukutė sakė jokios baimės grįžti į normalų gyvenimą neturinti. Ji teigė galutinai neapsisprendusi, ar kandidatuos į Seimą dar vienai kadencijai. Tačiau net jei tektų rinkimuose dalyvauti ir pralaimėti, jai tai nebūtų didelė nelaimė. "Aš turiu profesiją! Nesu iš tų žmonių, kurie bet kuria kaina liktų politikoje tik tam, kad garantuotų sau pensiją", - tvirtino ilgus metus aktore dirbusi A.Baukutė.

Kad ir kaip būtų, šių metų rudenį savo ar rinkėjų valia politikos užribyje atsidurs ne viena dešimtis parlamentarų. Gyvenimas parodys, kiek jų nuspręs ten pasilikti, o kiek po ketverių metų vėl mėgins patekti į Seimą.

"Advokato profesija gera tuo, kad suteikia žmogui galimybę reguliuoti savo darbo krūvį. Gali dirbti daug, bet gali ir mažiau, o tada likusį laiką skirti politikai", - džiaugėsi A.Paulauskas. Ketverius metus parlamente būdavęs tik svečias, jis spalio mėnesį vėl sieks Seimo nario mandato.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"