TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kai kelių milžinai virsta žudikais

2011 08 10 0:00
Dėl sunkvežimių avarijų įprasta dažniau kaltinti jų vairuotojus, nors nelaimės priežastis gali būti ne tik žmogaus klaidos, bet ir apgailėtina mašinos techninė būklė.
LŽ archyvo nuotrauka

Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko nemažai avarijų, į kurias pateko sunkiasvorės transporto priemonės. Kas dėl to kaltas - žmogaus veiksnys ar prasta kelių milžinais vadinamų transporto priemonių techninė būklė?

Šią vasarą krašto keliuose bent kartą per mėnesį į šalis lakstė sunkvežimių ir vilkikų dalys - keliolikos tonų svorio "tankai" taranavo vienas kitą, traiškė lengvuosius automobilius ir žalojo žmones. Nors aukų išvengta tik per stebuklą, į avarijas patekę eismo dalyviai žaizdas priversti laižytis iki šiol.

Dužo Lietuvoje ir svetur

Rugpjūčio pradžioje Vilniaus pakraštyje šviesiu paros metu lygiame kelyje susidūrė du sunkvežimiai. Tąsyk sostinės link vykstanti nuotekų išvežimo autocisterna išvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į važiuojantį savivartį. Po smūgio šis išlėkė į priešingą eismo juostą, apsisuko ir nuvirto į griovį. Vieno sunkvežimio vairuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Kiek anksčiau, prieš pat Jonines, Kauno rajone nuo vilkiko atsikabino cisterna, pilna dyzelino. Gelbėjimo tarnybų specialistai iš karto po šio įvykio kalbėjo, jog aukų pavyko išvengti tik per atsitiktinumą.

Lietuviams priklausančios sunkiasvorės transporto priemonės dužo ir už mūsų krašto ribų. Viena pastarųjų nelaimių birželio 12-ąją įvyko Norvegijoje, netoli Lilehamerio. Čia nuo kelio nulėkė ir į šipulius išsilakstė vienoje Lietuvos įmonėje registruotas vilkikas, kurį vairavo lietuvis. Vairuotojas žuvo iš karto, o ekspertai šnabždėjosi, jog tragedija galėjo įvykti dėl susidėvėjusios vilkiko stabdymo sistemos.

Eksploatuoti pavojinga

Kai sunkiasvorės transporto priemonės lygiame kelyje patenka į avariją, o vairuotojai būna patyrę ir blaivūs, eismo saugumo specialistams įtarimų pirmiausia kyla dėl techninės mašinos būklės. Kad Lietuvoje registruoti vilkikai turi pavojingų gedimų, iš dalies patvirtina ir privalomų techninės apžiūros rezultatų duomenys. Esą techninio "egzamino" iš pirmo karto neišlaiko trečdalis sunkvežimių. Tarp dažniausiai pasitaikančių problemų - stabdžių sistemos gedimai, nesureguliuoti arba nedegantys žibintai, pakabos trūkumai.

"Kiek tiksliai sunkiasvorių mašinų turi bėdų privalomos techninės apžiūros metu, pasakyti negalėčiau, tačiau galiu patvirtinti, kad mūsų stotyse apsilanko ir tokie sunkvežimiai, kuriuos eksploatuoti tikrai pavojinga. Bene pagrindinė ir dažniausiai pasitaikanti "liga" - blogai veikiantys stabdžiai. Akivaizdu, kad jei ši sistema streikuoja, keliolika tonų sverianti transporto priemonė tampa mirtinu pavojumi kelyje. Beje, ne visada bėdų dėl techninės būklės turi seni sunkvežimiai. Pasitaiko ir taip, kad apynaujė mašina būna visiškai sudėvėta. Todėl peršasi išvada, kad ne visos įmonės linkusios tinkamai prižiūrėti savo transporto parkus", - LŽ pasakojo privalomą transporto priemonių techninę apžiūrą atliekančios įmonės "Tuvlita" technikos vadovas Tomas Balčius.

Padėtis keliuose negerėja

Sunkiasvores transporto priemones tikrinančios Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas LŽ neslėpė, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet Lietuvoje nustatoma daugiau sunkvežimių, neatitinkančių techninių reikalavimų. Tiesa, tai gali būti susiję ir su aplinkybe, jog šiais metais VKTI vykdo daugiau patikrinimų negu pernai. "Pavyzdžiui, patikrinti, ar vilkiko stabdžių sistema veikia nepriekaištingai, mūsų galimybės gana ribotos, nes inspekcija turi tik du mobiliuosius stabdžių stendus. Tikėtina, kad statistika būtų dar prastesnė, jei mūsų pajėgumas būtų didesnis. O kodėl dalis vežėjų nesirūpina arba per mažai rūpinasi savo transporto parku, galima tik spėlioti. Galbūt tai lemia finansiniai veiksniai, o gal pats įmonių savininkų požiūris. Tačiau pastarųjų metų patirtis byloja, kad sunkiasvorių transporto priemonių techninė būklė Lietuvoje negerėja ar netgi blogėja", - akcentavo R.Vilčinskas.

Gudruoliai ir "turistai"

Bendrovės "Transporto studijos" direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius LŽ tvirtino, jog klaidinga teigti, kad daugumos sunkiasvorių mašinų techninė būklė kelia pavojų eismo saugumui, tačiau pripažino, kad keliuose galima sutikti ir tokių vilkikų, kurių padėtis verčia gerokai nerimauti. "Dėl kokių priežasčių sunkiasvoris transportas patiria avarijas, galima atsakyti tik atlikus konkrečias ekspertizes. Negalima atmesti nei žmogaus veiksnio, nei techninių aspektų. Neneigsiu, esu matęs ir tokių mašinų, kurios dėl savo prastos būklės neturėtų dalyvauti viešajame eisme. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad sunkvežimių technine būkle mažiau rūpinasi tos įmonės, kurios dirba tik vietos rinkoje. Tolimųjų reisų transporto situacija geresnė, nes savininkai, ko gero, daugiau investuoja į techniką", - kalbėjo R.Vėlavičius.

Pašnekovas pasakojo, kad sunkvežimių vairuotojai sugalvoja įvairių būdų, kaip techniškai netvarkingas transporto priemones bent laikinai paversti tvarkingomis. Anot jo, bene primityviausias ir dažnai pasitaikantis atvejis - į techninę apžiūrą atvykti skolintomis padangomis. "Būna, kad prieš patikrą sumontuoja naujus ratus, gauna reikiamą popierėlį, o paskui vėl važinėja plikomis padangomis. Arba yra tokių, kurie neperėję techninės apžiūros viename mieste laimę bando važinėdami po kitus miestus. Tai - vadinamieji turistai", - aiškino R.Vėlavičius.

Šykštėjo pinigų remontui

Vienoje krovinių gabenimo įmonėje dirbantis J.S. (pavardė redakcijai žinoma - aut.) LŽ pasakojo, kad ilgai įtikinėjo savo vadovą skirti pinigų antrą dešimtį skaičiuojančios mašinos remontui. Esą kiekvieną kartą, kai jis užsimindavo apie gedimus, įmonės vadovas vis kartodavo: "Šį kartą nuvažiuok, o paskui jau remontuosim." "Dėl tokio atsainaus požiūrio techninę sunkvežimio apžiūrą perėjau tik iš trečio karto. Mat reikėjo keisti nemažai susidėvėjusių detalių, o mano viršininkas vis taupė. Suprantu, kad technika brangi, atitinkamai kainuoja ir jos priežiūra, tačiau taupumas gali tapti tragiškos nelaimės priežastimi", - kalbėjo J.S.

Pašnekovas pripažino, kad ne vieną mėnesį važinėdamas techniškai netvarkinga mašina kėlė pavojų ne tik sau ir kroviniui, bet ir aplinkiniams, tačiau tvirtino, kad kitaip elgtis tuo metu negalėjęs. "Suprantu, kad neturėjau taip daryti ir važinėti netvarkinga mašina, bet jei būčiau pernelyg lindęs vadovybei į akis ir priekaištavęs dėl mašinos būklės, būčiau paprasčiausiai netekęs darbo. Todėl ir važinėjau dantis sukandęs, kol valdžia pagaliau teikėsi skirti pakankamai pinigų remontui", - aiškino jis.

Pasigenda profesionalių ekspertizių

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro vadovas Vigilijus Sadauskas LŽ teigė, jog dažnai sudėtinga objektyviai įvertinti, dėl ko įvyksta skaudžios nelaimės, į kurias patenka sunkiasvorės mašinos. Mat daugeliu atvejų tokios avarijos netiriamos, o išvados remiasi tik policijos pareigūnų išvadomis. "Kelių patrulis negali iš akies nustatyti, kodėl sunkvežimis nuvažiavo nuo kelio ar rėžėsi į medį. Todėl po tokių eismo įvykių neretai kaltė suverčiama vairuotojui, esą jis neįvertino eismo situacijos ir pan. Norint išsiaiškinti tiesą, visais atvejais būtina atlikti profesionalią techninę ekspertizę. Bet ar Lietuvoje tai daroma?" - klausė V.Sadauskas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas LŽ teigė, kad sunkvežimių avarijų priežastys yra tiriamos, tačiau tokių tyrimų rezultatų dažniausiai reikia laukti ne mažiau kaip pusmetį. Pareigūnas neneigė, kad dalis eismo įvykių, kuriuos sukelia vilkikai, įvyksta dėl techninės mašinos būklės, tačiau esą daugiau jų įvyksta dėl žmogaus klaidos. "Tokių avarijų, kurių priežastis - netvarkingos transporto priemonės, tikrai yra. Matyt, viskas dėl taupumo", - sakė D.Šalomskas.

Rimti žaidėjai nerizikuoja?

Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos "Linava" sekretorius transporto politikai Algirdas Baranauskas nesiryžo spręsti, kiek eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkiasvorės transporto priemonės, įvyksta dėl techninių mašinos gedimų. Anot jo, tai galėtų pasakyti tik kvalifikuoti ekspertai. Tačiau A.Baranauskas tikino, kad tarptautinių vežimų įmonės nelinkusios taupyti ir paprastai periodiškai investuoja į savo transporto priemonių atnaujinimą. "Patyrę vežėjai puikiai supranta, kad taupyti remonto sąskaita tikrai neapsimoka. Juk vilkikai dažniausiai gabena didelės vertės krovinius, todėl vežti juos suklerusiomis mašinomis ne tik rizikinga, bet ir finansiškai nenaudinga. Mat įvykus eismo įvykiui, jei jis bus pripažintas nedraudžiamuoju, vežėjui teks iš savo kišenės kompensuoti milijoninius nuostolius. Tai mažesnėms įmonėms galėtų reikšti bankrotą", - pabrėžė A.Baranauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"