TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kai mirtys žymi Lietuvos gerovės užribį

2012 03 29 7:43

Beveik prieš pusę amžiaus Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo labai panaši į Vakarų Europos valstybių. Dabar ji trumpesnė, nors padėtis per pastaruosius ketverius metus gerėjo. Todėl būtina žinoti, pasak prof. Vlados Stankūnienės, kur yra mūsų visuomenės žaizdos - didžiausio mirtingumo židiniai.

Dažnam turbūt atrodo, kad kaime žmonės gyvena ilgiau. Pažengusiose valstybėse taip ir yra, tačiau - ne Lietuvoje. Mūsų krašto ūkininkai ir ūkio darbininkai priskiriami prie tų rizikos grupių, kuriose mirtingumas yra didžiausias. Vakarų Europoje tokios didelės mirtingumo atskirties nėra. Mūsų valstybėje ją lemia, kaip pabrėžė Lietuvos socialinių tyrimų centro Demografinių tyrimų instituto direktorė prof. V.Stankūnienė, akivaizdžiai didelė socialinė nelygybė ir labai nevienodos galimybės pasinaudoti sukurta socialine gerove.

Pernai gruodį baigtas daugiau kaip metus trukęs Lietuvos gyventojų mirtingumo prieštaringų pokyčių, socialinės diferenciacijos ir veiksnių tyrimas turtingas rezultatų ir ypač aktualus. Jo imtis Demografinių tyrimų instituto mokslininkus, vadovaujamus prof. V.Stankūnienės, paskatino jau beveik pusę amžiaus mūsų krašte vykstantys labai prieštaringi mirtingumo pokyčiai. Nuo 1965 metų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje visą laiką svyravo, kai kitose valstybėse - nuolat ilgėjo. Iki šiol nepasiektas ir tada buvęs žemiausias vyrų mirtingumo lygis. Be to, jau anksčiau pastebėta, kad galimi dideli mirtingumo skirtumai įvairiose socialinėse ir demografinėse grupėse. Kasmetinė demografinė statistika nesuteikia tokios informacijos. Ji sukaupiama jungiant gyventojų surašymo ir mirtingumo duomenis. Šis net Europoje labai naujas metodas per tyrimą Lietuvoje buvo dar gerokai modernizuotas sujungiant tris - gyventojų surašymo, mirtingumo ir vėžio registro - duomenų bazes.

Vyrų klausimu

"Praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio viduryje Lietuvos gyventojų mirtingumo lygis arba vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo labai panašūs į Vakarų Europos valstybių. Vėliau jose mirtingumas nuolat mažėjo, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėjo, o Lietuvoje padėtis stagnavo, - pasakojo tyrimo vadovė. - Vidurio Europos valstybėse iki 1990 metų mirtingumo pokyčiai taip pat buvo prieštaringi, tačiau vėliau padėtis ėmė gerėti. Vadinamoji kraujotakos sistemos ligų revoliucija, lėmusi įspūdingą mirtingumo dėl šių ligų mažėjimą, Lietuvą pasiekė, galima sakyti, tik prieš kelerius metus."

Nuo 2007 metų Lietuvoje mažėja ir mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių, susijusių su eismo įvykiais. Toks būtų, pasak prof. V.Stankūnienės, solidus kampanijos "Karas keliuose" rezultatas. Juo labiau kad gana ilgai Lietuvos gyventojų mirtingumas per eismo įvykius buvo didžiausias tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Nors padėtis per pastaruosius ketverius metus gerėjo, Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išlieka trumpesnė nei buvo 1965 metais. Maždaug 40 proc. jų neišgyvena iki 65 metų. Turimais duomenimis, esame "lyderiai" pasaulyje pagal vyrų savižudybes, ES išsiskiriame itin dideliais ir kitų smurtinių mirčių rodikliais. Keturiasdešimtmečių Lietuvos vyrų jau tyko ir itin dažnos mirtys dėl kraujotakos sistemos ligų.

Moterų mirtingumo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai, nors svyruodami, tiesa, gerokai mažiau nei vyrų, palengva gerėja. Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgesnė nei buvo 1965 metais. Vyrų mirtingumo lygiu esame paskutiniai tarp ES valstybių, moterų - penkti nuo galo.

"Dėl tokios padėties kyla klausimas, ar mes patys tausojame sveikatą - ar sveikai gyvename ir maitinamės, ar esame fiziškai aktyvūs - ir taip nukeliame ar nenukeliame savo mirtį į vyresnį amžių, - svarstė demografė. - Atrodo, teigiami poslinkiai šioje srityje kaip tik ir prasidėjo pastaraisiais metais. Žinoma, ir vėl - labiau miestuose."

Skirtingos mirtys

Nors Lietuvos gyventojų mirtingumo lygis gana ilgai buvo mažesnis nei Latvijos ir Estijos, pastaraisiais metais pradėjome atsilikti ir nuo kaimynų. Kodėl toks didelis mirtingumas Lietuvoje? Svarbiausia priežastis, kaip atskleidė tyrimas, - dideli mirtingumo skirtumai įvairiose socialinėse ir demografinėse grupėse.

Lietuvos žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, aukštą socialinį ir ekonominį statusą, gyvenančių mieste, mirtingumo lygis yra žemas, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilga ir lygintina su tokiomis kaip Japonija šioje srityje pažengusiomis valstybėmis. Tačiau kaime gyvenančių, ūkininkų ir ūkio darbininkų, taip pat ekonomiškai neaktyvių, bedarbių, žemesnį nei vidurinį išsilavinimą turinčių piliečių mirtingumas yra keletą kartų didesnis.

Pavyzdžiui, darbingo amžiaus vyrų, turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, mirtingumo lygis yra daugiau kaip tris kartus didesnis nei turinčių aukštąjį išsilavinimą, bedarbių - 2,5 karto nei dirbančių, ūkininkų ir ūkio darbininkų - 3,6 karto nei aukštesnio rango tarnautojų.

Dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, ūkininkų ir ūkio darbininkų mirtingumas yra 7 kartus didesnis nei aukštesnio rango tarnautojų, ir tris kartus - nei kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų. Su rūkymu susietas mirtingumas nuo piktybinių navikų tarp ūkininkų ir ūkio darbininkų yra penkis kartus didesnis negu aukštesnio rango tarnautojų. Daugiau ir savižudybių - skirtumas tarp šių dviejų grupių net 5,6 karto. Panašus ir mirtingumo dėl nužudymų skirtumas. Šiuo atžvilgiu ypač išsiskiria moterys ūkininkės ir ūkio darbininkės. Jų mirtingumas dėl nužudymų daugiau kaip 10 kartų didesnis nei aukštesnio rango tarnautojų. Kitais atvejais moterų mirtingumo skirtumai įvairiose grupėse nėra tokie dideli.

Vyrų, turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, 4-5 kartus didesnis nei turinčių aukštąjį išsilavinimą, nuo piktybinių navikų, susietų su rūkymu, - maždaug 5 kartus.

"Aišku, galima sakyti, kad toks jų pasirinkimas - gyventi nesveikai, tačiau vis dėlto akivaizdu, kad socialinė nelygybė ir visiškai skirtingos galimybės pasinaudoti socialinės gerovės laimėjimais glaudžiai susijusios su rizikos sluoksnių gyventojų išėjimo iš gyvenimo amžiumi ir būdais", - pabrėžė prof. V.Stankūnienė.

Pasak mokslininkės, itin didelis ūkininkų bei ūkio darbininkų mirtingumas dėl virškinimo sistemos ligų, į kurias įtrauktos su alkoholio vartojimu susijusios kepenų ligos. Jis beveik 6 kartus didesnis nei aukštesnio rango tarnautojų. Žemiausio išsilavinimo vyrų mirtingumas nuo infekcinių ligų beveik 8, moterų - 9 kartus didesnis nei aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų. Šios ligos labiausiai išplitusios žemiausio statuso sluoksniuose, tačiau net ūkininkų ir ūkio darbininkų mirtingumas 14 kartų didesnis nei aukštesnio rango tarnautojų.

Atrodytų, kad tie žmonės, kaip apgailestavo demografė, tam tikra prasme tarsi atsiduria už borto - toli nuo šio gyvenimo tempo, galimybių naudotis jau sukurta bendra gerove. Gyvena skirtingose plotmėse, skirtingus gyvenimus, skirtingos populiacijos.

Mirčių kaina

"Lietuvai, kaip ir kitoms pokomunistinėms valstybėms, iki šiol būdingas didelis mirtingumas, - sakė tyrimo konsultantas, Maxo Plancko demografinių tyrimų instituto (Vokietija) mokslininkas dr. Domantas Jasilionis. - Vyrų mirtingumo rodikliais Lietuva užima paskutinę vietą ES, o vidutiniška tikėtina gyvenimo trukme atsilieka vidutiniškai 10 metų nuo ES senbuvių. Viena tokio atsilikimo priežasčių - Lietuvos visuomenei būdinga didžiulė socialinė ir ekonominė nelygybė. Sveikatos ir mirtingumo problemos koncentruojasi tam tikruose visuomenės sluoksniuose. Ypač didelis mirtingumas juose tempia visos valstybės vidurkį žemyn. Nors aukštesnio ekonominio statuso, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų grupėse padėtis geresnė, ji nedaro tokios įtakos valstybės vidurkiui kaip, sakysim, tie maždaug 30 proc. mažiau išsilavinusių gyventojų."

Tokia nepalanki padėtis žemo ekonominio statuso, mažiau išsilavinusių, ekonomiškai neaktyvių gyventojų, bedarbių, žemės ūkio darbininkų ir ūkininkų grupėse lemia didelius demografinius praradimus. Tyrimo duomenimis, vien 2001-2005 metais dėl didelių mirtingumo skirtumų netekome nuo 10 iki 20 tūkst. darbingo amžiaus vyrų. Lietuvai tokie demografiniai nuostoliai didžiuliai ir itin aktualūs dabar, kai tiek daug žmonių emigruoja.

"Paradoksalu, bet šis ketverių metų laikotarpis iš pirmo žvilgsnio buvo vienas sėkmingiausių ekonomiškai, tačiau mirtingumo padėtis net blogėjo, o kartu susiformavo labai dideli įvairių gyventojų grupių mirtingumo skirtumai, - kalbėjo mokslininkas. - Vadinasi, ekonominė raida buvo labai selektyvinė, nesubalansuota ir kai kuriose gyventojų grupėse vyko atvirkštiniai procesai - padėtis net blogėjo."

Priešlaikinės darbingų žmonių, galėjusių sukurti tam tikrą produkciją ar paslaugas, mirtys lemia ir ekonominius nuostolius. Erazmo universiteto (Nyderlandai) atliktas tarptautinis tyrimas, skirtas įvertinti, kiek ES mastu "kainuoja" socioekonominiai sveikatos ir mirtingumo skirtumai, atskleidė, kad vidutiniškai prarandama 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Bendra mirtingumo ir sveikatos skirtumų kaina, siekianti beveik vieną trilijoną eurų, - didžiulė suma net ES mastu. Be to, padidėjęs mirtingumas ar sveikatos blogėjimas kai kuriose visuomenės grupėse lemia 20 proc. papildomų sveikatos apsaugos sistemos išlaidų.

"Tarkim, vidutinio ir žemo išsilavinimo gyventojų mirtingumas yra toks pat kaip aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų grupės. Pagal tokį hipotetinį scenarijų per penkerius metus išsaugotume mažiausiai 16 tūkst. vyrų gyvybių. Kartu sutaupytume ir kiekvieno žmogaus sukuriamą BVP dalį, todėl kasmet gaunamas Lietuvos ekonominis efektas būtų dar didesnis nei ES vidurkis - 1,4 proc. BVP, - sakė tyrėjas. - Galėtume išsaugoti ir mažiausiai 20 proc. sveikatos apsaugos sistemos išlaidų, nes visose gyventojų grupėse būtų mažiau ligonių, patiriamų traumų, todėl mažiau naudojamasi sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis. Taip pat galėtume sutaupyti maždaug 15 proc. socialinės apsaugos sistemos išlaidų, nes mažiau žmonių taptų nedarbingi, mažiau vaikų liktų našlaičiai."

Galima išvengti

Nors probleminėse visuomenės grupėse mirtingumas didelis, tų mirčių, D.Jasilionio įsitikinimu, galima išvengti, kaip išvengiama, tarkim, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų grupėje. Juk ir jos padėtis nėra ypatinga Europoje. Lietuvoje ji geriausia - mažiausias mirtingumas ir didžiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, tačiau, pavyzdžiui, aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos vyrai gyvena apytikriai tiek pat kiek žemiausio išsilavinimo Švedijos vyrai.

"Pirmiausia reikėtų panagrinėti mirčių priežastis, - kalbėjo demografas. - Dėl sveikatai žalingos elgsenos, t.y. rūkymo ir alkoholio vartojimo, ypač padidėjęs mirtingumas tarp ūkininkų ir ūkio darbininkų, kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų, taip pat tarp bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų. Viena vertus, lemia išsilavinimo stoka ir nepalankios ekonominės sąlygos, kita vertus, kaip rodo daugelis tyrimų, veikia psichosocialiniai streso lemiami veiksniai. Žmogus šiaip sau nepradeda, pavyzdžiui, nesaikingai vartoti alkoholį. Žalingos elgsenos link pastūmėja visuomenėje atsiradę veiksniai."

Kaip vieną tokių veiksnių D.Jasilionis nurodė labai didelę socialinę atskirtį. Tam tikros visuomenės grupės patiria savotišką socialinę izoliaciją, matydamos žiniasklaidos, reklamos ar kitais būdais visur propaguojamą "idealų" gyvenimą, kurio pasiekti neturi jokių galimybių. Todėl ir formuojasi tokie žalingos elgsenos modeliai. O nesaikingas alkoholio vartojimas skatina smurtą ir smurtines mirtis, labai paplitusias žemuosiuose visuomenės sluoksniuose.

Prie smurtinių mirčių priskiriamos ir savižudybės. Jomis Lietuva iki šiol pirmauja pasaulyje. Nors pastaraisiais metais savižudybių Lietuvoje truputį sumažėjo, jų lygis išlieka labai aukštas. Ypač daug savižudybių tarp ūkininkų ir ūkio darbininkų, taip pat žemesnį išsilavinimą turinčių gyventojų. Pavyzdžiui, ūkininkų ir ūkio darbininkų grupėje 30-59 metų vyrų mirtingumas dėl savižudybių yra beveik 6 kartus didesnis nei aukštesnio rango tarnautojų, žemesnio išsilavinimo - daugiau nei 4 kartus nei aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų.

"Jei pašalintume darbingų vyrų mirtingumo dėl savižudybių skirtumus pagal išsilavinimą, galėtume išvengti 61 proc. darbingo amžiaus vyrų savižudybių, - sakė mokslininkas. - Galbūt šis scenarijus per daug optimistinis, tačiau net ir 30 proc. leistų sumažinti tokį šiurpinantį Lietuvos vyrų savižudybių lygį."

Kitas veiksnys būtų, atrodo, jau seniai nugalėtų infekcinių ligų proveržis. Pavyzdžiui, pagal tuberkuliozės paplitimą Lietuva taip pat užima vienas blogiausių pozicijų ES. Toks, pasak D.Jasilionio, ir vėl nelygybės efektas, rodantis, kad kai kuriose visuomenės grupėse gyvenimas yra tiesiog nežmoniškas. Jei, tarkim, būtų pašalinti socialiniai ir ekonominiai mirtingumo dėl infekcinių ligų skirtumai, tos ligos greičiausiai išnyktų ir visoje Lietuvoje.

Trečias veiksnys, kaip nurodė demografas, - sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumas. Per tyrimą nustatyti labai dideli gyventojų mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų, krūties ar prostatos vėžio skirtumai. Šių mirčių priežastys didele dalimi priklauso ir nuo sveikatos paslaugų prieinamumo, efektyvumo. Gali būti, kad sveikatos apsaugos reforma, vykdoma restruktūrizacija nėra visai efektyvi ir negarantuoja dažnai net bazinių paslaugų prieinamumo kai kurioms socialinėms ekonominėms grupėms. Be to, labai svarbi ir ligų prevencija, t. y. išankstinė profilaktika, prevenciniai tikrinimai, pavyzdžiui, dėl krūties, prostatos vėžio, širdies, kraujotakos sistemos ligų, kad būtų galima diagnozuoti jas ankstyvos stadijos ir išvengti tragiškos baigties. Juo labiau kad ir tyrimo duomenys patvirtina, kad prostatos vėžys dažniau diagnozuojamas miesto vyrams, tačiau didesnis mirtingumas dėl šios ligos - tarp ūkininkų ir ūkio darbininkų.

"Akivaizdu, kad tam tikri kryptingi veiksmai turėtų būti daromi ir dėl savižudybių, tačiau ar šiuo metu yra psichologinės pagalbos centrų kaimiškuose regionuose?! - retoriškai klausė D.Jasilionis. -

Tarptautinėje mokslo spaudoje yra straipsnių, kuriuose tiesiai sakoma: nelygybė žudo. Valstybės mastu didėjanti nelygybė, ypač socialinė ir ekonominė, produkuoja visuomenėje psichosocialinį stresą, kurio efektą matome vėliau per savižudybių mirtis ir tokius didelius socioekonominius mirtingumo skirtumus."

Po pagerėjimo - nuosmukis?

Nuo 2007 metų Lietuvos moterų ir vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sparčiai didėja ir vyrų jau siekia 68 metus. Vis dėlto, nepaisant ketverių metų padėties gerėjimo, išlieka, pasak demografo, didžiulis atsilikimas nuo ES ir istorinės raidos požiūriu dar nepasiektas 1965 metų lygis, kai vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo dar didesnė.

"Pažanga, žinoma, gerai, bet vis dėlto dar anksti teigti, kad pasiekėme proveržį, - sakė demografas. - Juolab kad tokių trumpalaikių, sakykim, 4-5 metus trunkančių pozityvių permainų jau buvo. Galima prisiminti, pavyzdžiui, sovietmečiu per Michailo Gorbačiovo antialkoholinę kampaniją nuo 1985-ųjų kelerius metus trukusį vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės didėjimą, parodžiusį, kad mirtingumo lygis labai susijęs su alkoholio vartojimu. Vėliau, po nuokričio praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pirmoje pusėje, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vėl didėjo nuo 1995 iki 2001 metų. Problema ta, kad po kiekvieno pagerėjimo atėjo nuosmukio periodas. Ir 2001-2007 metais, nors būta teigiamų iš pirmo žvilgsnio ekonominių permainų, Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė netikėtai ėmė mažėti."

Prognozuojant, kaip bus toliau, svarbu, pasak D.Jasilionio, atsižvelgti į du veiksnius. Pirma, visose pažengusiose pasaulio valstybėse bendras mirtingumo lygis arba vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė daugiausia priklauso nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų. Jų prevencija, sveika gyvensena ir mityba, fizinis aktyvumas bei efektyvi gydomoji medicina didele dalimi lems ir Lietuvos gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės raidą. Antras svarbus veiksnys -  socialiniai ir ekonominiai mirtingumo skirtumai. Jei nesumažinsime šios nelygybės, kyla didelė grėsmė, kad po kelerių metų vėl įsivyraus neigiama tendencija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"