TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kai peržengiamos žodžio laisvės ribos

2012 10 11 13:44
ESBO atstovės D.Mijatovič teigimu, Lietuva turėtų kuo greičiau dekriminalizuoti šmeižtą/civicsolidarity.org nuotrauka

Baudžiamajame kodekse (BK) numatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė už šmeižtą yra įrankis bauginti žmones, o žurnalistams kartais saugiau ne informuoti visuomenę, o patylėti. Taip kalbėjo ketvirtadienį Seime vykusios diskusijos dalyviai.

Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Žodžio laisvės ribų kriminalizavimas Lietuvoje: laimėjimai ir pralaimėjimai žmogaus teisių srityje“ kalbėta apie žodžio laisvės ribas ir apie sankcijas, kurios žurnalistams gresia jas peržengus. Diskusijos dalyviai sutarė, kad BK numatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė už šmeižtą yra neproporcinga. Raginta pasvarstyti galimybę apskritai atsisakyti baudžiamąja tvarka persekioti žurnalistus.

Nebausti už šmeižtą

Konferencijos dalyvius telefonu iš Tbilisio pasveikinusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė spaudos laisvės reikalams Dunja Mijatovič teigė, kad Lietuva turėtų kuo greičiau išbraukti iš BK bausmes už šmeižtą. „Tokiu būdu jūsų šalis taptų pavyzdžiu ir kitoms valstybėms“, - pabrėžė D.Mijatovič. ESBO atstovė apgailestavo, kad tai kol kas yra padariusios tik 13 iš 56 organizacijos narių – daugiausia Rytų Europos šalys. Tuo tarpu tokiose senose demokratijose kaip Prancūzija ar Vokietija vis dar yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą. „Tai, kad ten jau ilgus metus niekas nepasodinamas už grotų, nėra joks pateisinimas turėti tokią galimybę baudžiamajame kodekse“, - pažymėjo D.Mijatovič.

Pajusti laisvės ribas

Kaip pabrėžė Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas liberalas Arminas Lydeka, Lietuvos Konstitucija, viena vertus, gina žodžio laisvę, kita vertus, joje pasakoma, kad ši laisvė gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus garbei ir orumui.

Pasak A.Lydekos, žodžio laisvės ribų pajutimas žymi visuomenės brandą. „Šiuo požiūriu mes tikriausiai esame dar paaugliai“, - apie Lietuvą kalbėjo parlamentaras.

A.Lydekos teigimu, daugiausia pavojų iškreipti žodžio laisvę kelia interneto erdvė. Esą joje gali rašyti bet kas, dažnai nėra jaučiamos atsakomybės ribos, nesilaikoma profesinės etikos kodekso.

ŽTK pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į keblią žurnalisto padėtį, kuomet jis privalo operatyviai pateikti informaciją, o redaktorius iš jo reikalauja skambios, sensacingos žinios. „Tokioje situacijoje dažnai tiesiog nelieka laiko patikrinti informacijos teisingumą“, - pasakojo A.Lydeka.

Kalbėdamas apie BK numatytas bausmes už šmeižtą, parlamentaras pabrėžė, kad jos dažnai gali atrodyti patraukliu įrankiu įbauginti apie politikus kritiškai rašančius žurnalistus.

„Baudžiamosios atsakomybės reikėtų imtis tik tada, kai jokiomis kitomis priemonėmis neįmanoma užtikrinti teisingumo“, - kalbėjo A.Lydeka.

Parlamentaro teigimu, už šmeižtą bet kuriuo atveju turėtų išlikti administracinė ir civilinė atsakomybė. „Viešojoje erdvėje parašoma daug neteisingų žodžių, kurie žmonėms sukelia moralinę, o kartais ir materialinę žalą. Negalima leisti žodžio laisvės naudoti blogiems tikslams, nes tai diskredituoja pačią žmogaus teisių apsaugos idėją“, - sakė ŽTK pirmininkas.

Nebūtina sodinti už grotų

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktoriaus Henriko Mickevičiaus teigimu, tarp žodžio laisvės ir kitų žmogaus teisių apsaugos įtampa yra neišvengiama, ir nereikia bijoti to pripažinti. Pasak H.Mickevičiaus, svarbu visada išlaikyti supratimą, kad žodžio laisvė yra taisyklė, o situacijos, kai ji ribojama, yra tik išimtis. ŽTSI vadovo teigimu, reikia atsakyti į klausimą, kokios sankcijos gali būti taikomos, kuomet žodžio laisve pasinaudojama netinkamai.

Pagal tarptautinę praktiką, būtina, kad bausmė būtų numatyta įstatyme, kad sankcija būtų siekiama teisėto tikslo, kad ji būtų būtina demokratinėje visuomenėje ir proporcinga siekiamam tikslui – pavyzdžiui, asmens reputacijai ir orumui apsaugoti.

H.Mickevičius pabrėžė, kad BK numatytos bausmės yra neproporcingai griežtos. Pasak ŽTSI vadovo, reikia neišleisti iš akių pagrindinio tikslo, kurio siekiama taikant sankcijas – apginti apšmeižtą asmenį. „Tam tikslui įgyvendinti tikrai nėra būtina skirti žurnalistui laisvės atėmimo bausmę“, - kalbėjo H.Mickevičius.

Caro laikų demokratija

Advokatas Kęstutis Švirinas pabrėžė, kad kalbant apie žodžio laisvės ribas būtina griežtai atskirti žinios ir nuomonės sąvokas. Jo teigimu, nerimą kelia esamas teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalaujama, kad nuomonė būtų pagrįsta „tikrais faktais“. „Esant tokiam reglamentavimui, kartais žurnalistui saugiau sau pritaikyti taisyklę „tylėjimas yra auksas“ negu bandyti uoliai vykdyti savo pareigą informuoti visuomenę“, - kalbėjo K.Švirinas.

Lietuvos žurnalistų draugijos valdybos narys Tomas Čyvas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose egzistuoja ir „pasikėsinimo įžeisti“ sąvoka. „Ja remiantis tūkstantinėmis baudomis baudžiami žmonės, kurie parašo prezidentui nemandagų laišką. Tai jau primena caro laikų demokratiją“, - kalbėjo T.Čyvas.

Žurnalisto teigimu, Lietuvoje sukurta daugybė etikos komisijų, turinčių vertinti žurnalistų darbą, tačiau jos negali nieko padaryti, kol visuomenėje nėra bendro supratimo apie tai, ką daryti galima, o ko ne.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius klausė, ar Lietuva yra pribrendusi dekriminalizuoti šmeižtą. „Manau, dar tik bręstame. Kai pajusime, kad pribrendome – keiskime BK nuostatas, o kol kas – bent jau diskutuokime apie tai“, - kalbėjo D.Radzevičius. Jo teigimu, susidaro įspūdis, kad BK numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmes už šmeižtą yra palikta kaip įrankis politiniams susidorojimams. „Tokiu būdu yra bauginama visuomenė“, - sakė D.Radzevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"