TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kai politikai ir valdininkai tarnauja tik sau

2011 07 15 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Ar yra Lietuvoje institucijų, kurios galėtų padėti išsiaiškinti, galbūt politikas, aukšto rango valdininkas, vykdė korupcinę, neskaidrią veiklą? Ar efektyvūs šie mechanizmai Seime ir už jo ribų?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Seimo nariai: Etikos ir procedūrų komisijos narys, dalyvaujantis Seimo narių grupėje kovai su korupcija Darbo frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas, buvęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys, konservatorių frakcijos narys Mantas Varaška, taip pat Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Remigijus Rekerta, šios komisijos narys, buvęs "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romas Zienka ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kaip Seime atskirti sąžiningus politikus?

A.Medalinskas. Ar Seime esama politinės korupcijos? Galime nagrinėti tiek kaltinimus, mestus Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui, tiek ir kitus atvejus. Svarbiausia suprasti, ar valstybinės institucijos gali efektyviai kovoti su korupcija įstatymų leidimo srityje ir išaiškinti, kada susikerta vieši bei privatūs interesai? Ir kaip Seimo nariai gali įrodyti savo nekaltumą.

M.Zasčiurinskas. Kova su korupcija stovi ant dviejų molinių kojų: teisėsaugos ir etikos. Seimo narių etikos viešųjų ir privačių interesų pažeidimams įvertinti Seime sukurta Etikos ir procedūrų komisija. Korupciją vertina Seimo antikorupcinė komisija. Bet abi komisijos nedaug ką gali, nes jos politizuotos, sudarytos politinio atstovavimo principu. Visada pozicija, t. y. valdžioje esančios partijos, turi balsų persvarą. Ne vieno sprendimo nešališkumu galima būtų ir suabejoti. Pavyzdžiui, vienas kolega savo įkurtam institutui "suorganizavo" lėšų, dirbo kontroliuojamoje įstaigoje, gavo atlygį ir t.t. Man atrodo, tai buvo klasikinis korupcijos pavyzdys. Tačiau po visų svarstymų šis politikas lyg ir liko nekaltas. Etika juk negali būti konservatorių etika. Jos negali lemti politiniai išskaičiavimai. Deja, dažnai vyksta tik spektaklis, o vežimas stovi vietoje.

A.Medalinskas. Tai kokie turėtų būti mechanizmai aiškinantis, kuris Seimo narys yra padorus žmogus, o kuris, kaip sakė prezidentė, - niekdarys. Kaip sužinoti tiesą? Juk Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) Seimo narių lyg ir negali liesti, nors dažnai pasigirsta raginimų iš Seimo, kad ši komisija tokius klausimus ištirtų.

R.Rekerta. Taip. Mes negalime svarstyti Seimo narių nusižengimų. Tokie yra įstatymai.

A.Medalinskas. O STT? Kaip suprantu, Jūsų teisės taip pat apribotos aiškinantis galbūt korupcinę Seimo narių veiklą, nes jie yra saugomi teisinės neliečiamybės principo.

R.Zienka. Jei kalbėtume apie atsakomybę už tarnybinius ir drausminius nusižengimus, STT tikrai negali šito vertinti. Mes sprendžiame, ar yra nusikalstamos veikos požymių, ar ne. Jeigu Seimo narių nusižengimai neturi nusikalstamos veikos požymių, tada galime padaryti kitką. Jeigu nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau esama įtarimų, kad tas asmuo padarė politiko etikos ar valstybės tarnautojo etikos pažeidimą, mes informaciją perduodame arba kolegoms iš VTEK, arba Seimui.

A.Medalinskas: Kokia turėtų būti Seimo narių atsakomybė, jeigu paaiškėtų, kad kai kurie iš jų dirba juos pačius ar jų partijas parėmusioms finansinėms grupėms, o gal kuria įstatymus, naudingus savo šeimos nariams ar kitiems artimiesiems? Ar turėtų būti pradėtas apkaltos procesas?

M.Varaška. Turėtų, bet nėra kam tų dalykų sukontroliuoti. Kad lemtų teisiniai, o ne politiniai argumentai. Visiškai sutinku, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijai šią funkciją sunku atlikti, nes ji yra politinė struktūra ir ten dominuoja visų pirma politinių partijų požiūris. Todėl ir šiame Seime apkalta kartais buvo pritempiama. Pasitaikė atvejų, kai apkalta atrodė neišvengiama, tačiau ji net nepradėta.

Kodėl įstatymų projektai gimsta skylėti?

A.Medalinskas. Tai negi šiandien Lietuvoje nėra realiai veikiančių mechanizmų ar institucijų, kurios atskleistų, kodėl leidžiami įstatymai su korupcinėmis skylėmis ir kas dėl to kaltas?

M.Varaška. Teisėkūrą sudaro dvi stadijos: iniciatyvos teisės parodymas (įstatymo projekto registravimas) ir balsavimas arba atstovavimas tam projektui Seimo komitetuose. Prieš ketvertą ar penketą metų paaiškėjo, kad apie 80 proc. visų Seimo narių teikiamų teisės aktų projektų yra parengti verslo įmonėse, advokatų ir lobistų kontorose, nors aiškinamuosiuose raštuose kaip pirminis siūlytojas buvo įrašytas Seimo narys. Atrodė, kad šiems faktams išaiškėjus iš Seimo narių turėtų būti masiškai atimami mandatai, bet nieko panašaus neatsitiko.

M.Zasčiurinskas. Jeigu Seimo narys piktnaudžiauja savo padėtimi, prakiša tik suinteresuotoms grupėms naudingus įstatymų projektus, turi būti ir reali jo atsakomybė. Tai suprantama. Bet yra ir kita pusė. Jeigu parlamento narys, ištikimas savo priesaikai, nori ir gali dirbti, jam privalo būti sudarytos konstitucinės sąlygos. Deja, sąlygos labai menkos. Vėl viskas orientuota į valdžioje (daugumoje) esančiuosius. Turėti biurą Seime, kuriame dirbtų kvalifikuoti (gerai uždirbantys) specialistai, sugebantys rengti įvairius įstatymų projektus ir išvadas, Lietuvoje šiandien beveik neįgyvendinama svajonė. Pajėgos ir resursai - vykdomosios valdžios rankose. Pamėgink Vilniuje rasti daug dirbantį kvalifikuotą žmogų už tūkstantį litų. Kokios jėgos suinteresuotos, kad Seimo narys nevykdytų savo konstitucinių funkcijų?

M.Varaška. Ir vis dėlto už tai, kad Seimo narys teikia suinteresuotų grupių pasiūlytus projektus, nenurodydamas tikro rengėjo, jo turėtų laukti apkalta. Reikia įvertinti viešojo ir privataus intereso pažeidimo lygį ir, žinoma, pasekmes, nes nuo jų nukenčia ne tik Seimo narių, bet ir viso Seimo autoritetas. Be to, priimant tokius užkulisinius sprendimus juose gali pasitaikyti ir baudžiamosios veikos elementų. Juk išskirtinės sąlygos sukuriamos pasinaudojant tarnybine padėtimi.

A.Medalinskas. Bet pats sakėte, kad tokiems faktams išaiškėjus Seimo nariams nieko nenutiko.

M.Varaška. Tai būna jau medžioklė po laiko. Įstatymo projektas priimtas, atsiranda jo padarinių ir tik tada žiniasklaida iškapsto, kad, pavyzdžiui, tam tikra įmonė gavo išskirtines sąlygas eksploatuoti gamtinius išteklius. Ir prasideda: kodėl niekas nematė, pražiūrėjo tokį įstatymą, kodėl Seimo nariai nedeklaravo savo viešųjų ir privačių interesų. Gal dar paaiškėja, kad koks nors politikas, išėjęs iš Seimo, toje įmonėje gavo darbą ar buvo įdarbinti jo šeimos nariai. Jeigu Seimo nariai pagal įstatymą rengtų teisės aktus, tokių problemų nekiltų. Seimo narys aiškinamajame rašte turi deklaruoti, kas yra įstatymų iniciatorius. Jeigu visi tai sąžiningai darytų, būtų galima aiškintis, ar Seimo narys elgiasi etiškai, ar negina privačių interesų. Bet dabar retame aiškinamajame rašte atrasite, kad pirminis teisės akto siūlytojas yra ne Seimo narys, o, pavyzdžiui, kokia nors bendruomenė, firma ar organizacija.

A.Medalinskas. Priimami įstatymai Lietuvoje turi būti įvertinti ir antikorupciniu požiūriu. Ką daro STT ir VTEK, jei nustatoma, kad parengtame įstatymo projekte yra daug korupcinių skylių? Juk dažnai įstatymų projektai į Seimą ateina iš Vyriausybės, o jos pareigūnus VTEK jau gali kontroliuoti.

R.Zienka. Tai yra kita mūsų veikla, numatyta Korupcijos prevencijos įstatyme, - antikorupcinis teisės aktų vertinimas. Visiškai kitokio pobūdžio veikla: ne tiriamoji, kai ieškoma faktų praeityje, o teisės aktų vertinimas. Vykdant Kovą su korupcija STT atsako tik už antikorupcinių veikų atskleidimą. Mūsų ir Seimo Etikos komisijos, taip pat VTEK vaidmenys neturi susikirsti. Mes nagrinėjame konkretų įvykį. Jei nustatome, kad esama tam tikrų požymių, bet jų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, trūksta duomenų, kad pareigūnas tarėsi su kažkuo dėl paramos projektui, tada...

A.Medalinskas. Kai Seime buvo svarstomas įstatymas, palietęs stambiųjų prekybininkų interesus, įtakingas Seimo narys įlipo pasikalbėti net į šių verslininkų automobilį, atvažiavusį prie Seimo rūmų. Ir žiniasklaida tai užfiksavo. Ką Jūsų institucijos daro sužinojusios tokius faktus?

R.Zienka. Jeigu darbuotojams, kurie atlieka antikorupcinį teisės aktų vertinimą, kyla įtarimas, kad vykdoma nusikalstama veika, tada informacija apie galbūt daromą nusikaltimą perduodama operatyvinę veiklą vykdantis darbuotojams ir jie renka informaciją apie konkrečius ryšius, susitikimus, kontaktus, konkrečius susitarimus. Tik tai surinkę galėsime įrodyti, kad esama nusikalstamos veikos požymių.

A.Medalinskas. Tai buvo mano minėtas atvejis apie Seimo nario bendravimą su verslininku, suinteresuotu šiuo įstatymu, Seimo prieigose. Kai tai išaiškėjo, Seimo narys buvo tik pabartas. O STT?

R.Zienka: Įsigaliojus Baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimams net tuo atveju, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, medžiaga apie Seimo nario nusižengimą gali būti perduota pagal kompetenciją. O Seime politikai turi ją atsakingai svarstyti, suvokdami visą savo atsakomybę.

R.Rekerta. Teisėkūros skaidrumas yra daugiau ne Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, o Lobistinės veiklos įstatymo taikymo klausimas. VTEK dirbu šeštus metus. Komisija ne kartą nagrinėjo Lobistinės veiklos įstatymo trūkumus ir teikė siūlymus, kaip jis turėtų būti patobulintas, bet visi mūsų siūlymai Seime atsimušė kaip į sieną. Rašėme ataskaitas, kol pavargome, nesulaukę dėmesio.

A.Medalinskas. Ar Lobistinio įstatymo netobulumas atsiliepia ir jūsų darbo kokybei?

R.Rekerta. Manau, kad taip. Šis įstatymas yra kreivas, šleivas ir kuprotas. Kai yra toks teisinis reguliavimas, VTEK teisėkūros skaidrinimo srityje niekuo negali prisidėti. Todėl 99 proc. VTEK pajėgumų nukreipti būtent į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų prevenciją ir kontrolę.

A.Medalinskas. Kalbame apie galimą rimtą piktnaudžiavimą ne tik Seimo, bet ir Vyriausybės narių, ministerijų, valdžios įstaigų pareigūnų, kurie rengia teisės aktus. Kodėl iki šiol nebuvo precedento, kad už tokius veiksmus STT ar VTEK ištirtų šių politikų, valdžios pareigūnų veiklą?

M.Zasčiurinskas. Ministerijos dažnai deklaruoja, kad, pavyzdžiui, į jas kreipėsi grupė verslininkų su kokiu nors siūlymu ir jos į šį pasiūlymą atsižvelgė.

R.Zienka. Mes dabar kalbame, kad STT kažką kažkur gali ir turi sugaudyti, bet mūsų institucija nuo 1997 metų siekia atskleisti nusikalstamą veiką. STT neužsiima teisėkūros proceso stebėsena, nes renka informaciją apie nusikaltimus. Tai reiškia, kad STT iš savo šaltinių gali rinkti tik informaciją apie tai, kaip Seimo narys, Vyriausybės narys ar kitas tarnautojas galbūt buvo veikiamas įtakos grupių. Tai yra ta pati korupcija. Ir mes negalime blaškytis. Jeigu išsiplėstume dar ir į viešuosius bei privačius interesus, apskritai ištirptume.

Ar korupcinio įstatymo projekto pateikimas nėra korupcija?

A.Medalinskas. Ar Seimo, Vyriausybės nario arba ministerijos pareigūno pateiktas korupcinio įstatymo projektas turėtų būti vertinamas kaip korupcinis veiksmas, aiškinantis, kas šį veiksmą padarė?

R.Juozapavičius. Be abejo. Apklausos rodo, kad žmones labai erzina politinė korupcija. Prie šio reiškinio jie irgi priskiria situaciją, kai vienos ar kitos suinteresuotos grupės paprašo teisėkūros atstovų priimti vieną ar kitą sprendimą ir už tai atsilygina pinigais ar postais. Bet mes, Lietuvoje vertindami korupcijos reiškinį, kalbame apie įtaką be aiškių kriterijų. Esame lyg rūke. O štai, pavyzdžiui, Kolumbijos sostinės Bogotos meras Antanas Mockus, vadovavęs aštuonis milijonus gyventojų turinčiam miestui dvi kadencijas, nustatė apie 180 rodiklių, pagal kuriuos spręsdavo apie gerą valdymą ir periodišką pažangą. Kaip mes, neturėdami tokių kriterijų, galime pasakyti, ar korupcijos atžvilgiu padėtis Lietuvoje krypsta į gerą, ar blogą pusę.

A.Medalinskas. Aišku, kad į blogąją. Keletas labai svarbių įstatymų buvo priimta, bet juos iki šiol vengiama taikyti mūsų valstybėje įtakingiems asmenims, galbūt paskendusiems korupcijoje.

R.Juozapavičius. O kaip matuojame tą blogumą?

A.Medalinskas. Tapo dažna praktika ateiti į valdžią, taip pat ir į savivaldybes, bei pasidaryti pinigų. Bet niekas valstybėje iki šiol nesiaiškina, iš kokių pinigų gyvena tie asmenys, nors įstatymai, kad tai būtų daroma, jau priimti. Nesiaiškina, ar sukombinuotas būnant valdžioje turtas nėra perduotas giminaičiams ir kitiems artimiesiems, iš kokių pinigų gyvena šeimos nariai. O esant tokiam nebaudžiamumui atėjimas į valdžia tapatinamas tik su gero gyvenimo perspektyva, nors žmonėms tiesiog bado akis, kad tas ar kitas valdžios pareigūnas, politikas gyvena ne pagal pajamas. Be abejo, yra ir sąžiningų politikų, valdininkų, bet jie tokioje atmosferoje jaučiasi kaip baltos varnos.

R.Zienka. Mes tikriname patikimą informaciją, bet ne pranešimus, kad kaimynas per gerai gyvena. Sudarome žmonėms sąlygas pranešti apie korupcines nusikalstamas veikas. Iš tūkstančio pranešimų per metus pradėjome 29 ikiteisminius tyrimus.

R.Juozapavičius. Lietuvos korupcijos žemėlapis, kurį parengė STT ir "Transparency International", rodo, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys (apklausta per 500 žmonių) pripažįsta, kad, pavyzdžiui, nepotizmas, t. y. artimųjų, draugų protegavimas, yra viena dažniausių korupcijos formų. Šio požiūrio laikosi 62 proc. valstybės tarnyboje dirbančių asmenų. Tokius duomenis mes turime. Kol kas padėties nematuosime pagal konkrečius rodiklius, esame pasmerkti beprasmiškoms diskusijoms, kai vienas jaučia, kad yra blogiau, o kitas sako, jog viskas gerėja.

M.Varaška. Kalbate apie korupciją. Indeksai, žemėlapiai, skaičiai. Bet tai yra latentinis reiškinys. Pernai priimti svarbių įstatymų pakeitimai (turiu omenyje Baudžiamąjį kodeksą (BK) parodė, kad net aukščiausieji mūsų politikai nesuvokia, kas yra korupcija. Prezidentė ir kiti šaukė, kad konfiskuodami turtą asmenų, kurie negali to turto pagrįsti deklaruojamais lėšų šaltiniais, mes supurtysime korupcijos šaknis Lietuvoje. Tačiau tai ne korupcija. Įstatymas dėl turto konfiskavimo priimtas ir dėl tų, kurie turi servisą, yra neišsiėmę individualios veiklos leidimo, verslo liudijimo. Jie negali pateisinti savo pajamų, bet tai nėra korupcija. Skirkime du dalykus: mokesčių slėpimą ir dvigubą buhalteriją. O korupcija juk yra pasinaudojimas tarnybine padėtimi ir siekimas tokių pasekmių, rezultatų, kurių valstybės tarnautojas, politikas negali pasiekti savo legalia veikla.

R.Juozapavičius. Pagal apibrėžimą korupcija yra vadinamas piktnaudžiavimas patikėta galia, siekiant asmeninės naudos. Tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Prezidentė D.Grybauskaitė jūsų minėtą dalyką iškėlė kaip svarbiausią, o aš manau, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra tik baudžiamojo persekiojimo priemonė ir ji negali būti veiksmingas kovos su korupcija įrankis. D.Grybauskaitė mėgsta garsią retoriką, tačiau man atrodo, kad ji nelabai ir žino, kaip kovoti su korupcija. Prezidentė pabrėžia atsakomybės už korupcinius nusikaltimus griežtinimą kaip pagrindinę antikorupcinę priemonę, o reikia ne griežtesnių įstatymų, bet daugiau gero valdymo. Viešojo sektoriaus institucijos privalo tarnauti visuomenei vadovaudamosi aiškiais kriterijais, sudarančiais sąlygas pamatuoti veiklos efektyvumą. Leiskime žmonėms įvertinti mokyklų, ligoninių ir visokių inspekcijų veiksmingumą: jie peiks kyšius imančiuosius bei girs sąžininguosiuos. Ir be STT pagalbos gero valdymo diegimas labai padėtų pažaboti korupciją. Šių idėjų pasigendu tiek prezidentės, tiek Vyriausybės darbotvarkėse.

M.Varaška. Įstatymų rengimo ir leidimo srityje yra ir kitų būdų, kaip kovoti su piktnaudžiavimu. Nebūtinai apkalta ir juo labiau ne turto konfiskavimas. Kai STT nustato, kad teisės aktas turi korupcinio pobūdžio elementų, gali būti pritaikyta kitų Europos šalių praktika, kai tokį aktą pateikusio parlamento nario iniciatyvinė įstatymų leidybos teisė sustabdoma nuo trijų mėnesių iki pusės metų. Aišku, parlamento narys savo siūlymus gali registruoti per kitą savo kolegą, bet, kaip rodo kitų Europos šalių praktika, kiti parlamento nariai vengia padėti tokiam kolegai, nes bijo patys nukentėti.

R.Zienka. Svarbiausia yra didesnę atsakomybę susieti su tarnybine etika, drausmine atsakomybe ir griežčiau reguliuoti lobistinę veiklą. Jei būtų sukurti gerai veikiantys šios veiklos reguliavimo mechanizmai, daug kas būtų kitaip. Pavyzdžiui, galbūt net galėtų būti teisės norma, teigianti, kad lobistinės veiklos nuostatų pažeidimas praeityje sudarytų sąlygas tą įstatymą pripažinti negaliojančiu ateityje. Gali būti įvairių mechanizmų. Atsakomybė bus veiksmingesnė, nes dabar, kai vyksta tik baudžiamasis persekiojimas, mes gauname informaciją, ją tikriname ir dažnai nėra galimybių surinkti pakankamai duomenų.

STT ir VTEK: ar pajėgios atskleisti piktnaudžiavimo atvejus?

A.Medalinskas. Kai VTEK gauna prašymą patikrinti vieną ar kitą asmenį, buvo ar nebuvo pažeisti privatūs ir viešieji interesai, jūs tai darote savo pajėgomis, ar galite mobilizuoti STT ir prokuratūrą?

R.Rekerta. Mes turime šešis žmones. Juos tik ir galime sutelkti. Jie atlieka tyrimus, atstovauja komisijai teismuose ir atlieka kitas funkcijas, susijusias su deklaracijomis.: paima jas, nuneša, surenka, įveda duomenis, pažiūri, ar tinklalapyje viskas atsispindi.

A.Medalinskas. Tai ar jie gali nustatyti viešųjų ir privačių interesų pažeidimus, jau nekalbant apie rimtesnius pažeidimus, kad ir rengiant teisės aktų projektus ir vėl supainiojant tuos interesus?

R.Rekerta. VTEK dabar tiria labai paprastus, trivialius atvejus. Pavyzdžiui, dėl nepotizmo, dėl bendrovių, kur turima akcijų, dėl įmonių, kur kokie nors giminaičiai eina pareigas. Tai yra akivaizdūs interesų konflikto atvejai, sukeliantys didžiulį visuomenės nepasitenkinimą. O rimtesnius atvejus (pavyzdžiui, partinius interesus), kurie ne tokie trivialūs, nagrinėjame retai.

A.Medalinskas. Tačiau jūs lemiate net ir ministrų likimą. Ir jeigu, tarkime, kokį nors jūs atsisakote svarstyti, toks išeina džiaugdamasis ir sako, kad yra nekaltas.

R.Rekerta. Teisiškai asmuo nekaltas, kol neįrodyta jo kaltė, o žmogiškai kalbant, tam tikrais atvejais jis negali sakyti, kad yra nekaltas, jei tyrimas nebuvo pradėtas. Reikia atsižvelgti į realią padėtį: VTEK apribota įrodymų, kuriuos įmanoma surinkti. Jeigu neįmanoma nustatyti, kad buvo tam tikri veiksmai, nėra kaip pradėti tyrimo. Tam tikrus veiksmus įmanoma pastebėti tik atliekant operatyvinę veiklą. O jos mes nevykdome.

A.Medalinskas. O jūs žiūrėjote, ar tokių neteisėtų veiksmų galėjo būti? Juk neturite tam pajėgumų. Ar jūs galite užsakyti operatyvinį tyrimą ir būti atsakingi už tolesnį tyrimą?

R.Rekerta. Ne. Tik jie patys gali atlikti patikrinimą. Bet kartais tokia informacija mus pasiekia kitu būdu. Kaip buvo su vienu ministerijos sekretoriumi? Neužteko įrodymų, surinktų atliekant operatyvinę veiklą, pripažinti, kad asmuo pažeidė BK nuostatas. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota VTEK. Mums jos pakako įstatymo pažeidimui konstatuoti.

R.Zienka. Procesas yra aiškiai nustatytas Operatyvinės veiklos įstatyme ir Baudžiamojo proceso kodekse. Informacija, gauta vykdant operatyvinę veiklą, tikrinama, atliekamas tyrimas. Jeigu surenkama pakankamai duomenų apie nusikalstamą veiką, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Per ikiteisminį tyrimą gali paaiškėti, kad nepakako arba nebuvo padaryta nusikalstama veika, bet tie veiksmai akivaizdžiai yra tarnybinis ar etikos nusižengimas. Baudžiamojo proceso kodekse yra nustatyta, kad prokuroras, nutraukdamas tyrimą, tą medžiagą, kurioje yra požymiai ir duomenys apie tą pažeidimą, perduoda pagal kompetenciją. Jei tai bus VTEK kompetencija - perduos VTEK, jeigu tai bus ministerijos tarnautojas - ministrui.

A.Medalinskas. Visa tai aišku. Ir gerai būtų, kad veiktų, kaip laikrodis. Bet šiame pokalbyje mane domina kita: ar yra ir atvirkštinis ryšys? Jeigu VTEK tenka atsakomybė už pareigūnų neskaidrios veiklos tyrimą, susijusį su privačių ir viešųjų interesų sankirta, kyla klausimas, kokias jie turi priemones, kad bent patys galėtų žinoti, jog teisėsauga atliko tyrimą nepaviršutiniškai.

R.Zienka. Jų galimybė yra vienintelė. Tokia pati kaip ir kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio. Jeigu tik gavo informaciją, sužinojo, kad yra daroma nusikalstama veika, kas nors tariasi ją daryti, jie kreipiasi į STT, rašo mums žinutę elektroniniu paštu, skambina. Jei informacija yra apie nusikalstamą veiką (o ne apie administracinį, drausminį nusižengimą, etikos pažeidimą), tik tada gali būti pradėta operatyvinė veikla. Taikyti kitų rūšių pažeidimų, nusižengimų atvejams ją draudžiama.

A.Medalinskas. Ar VTEK palaiko ryšius tik su STT? Ar jūs galite kreiptis ir į Mokesčių inspekciją, į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kitas atsakingas valstybės institucijas?

R.Rekerta. Bendradarbiaujame su įvairiomis institucijomis. Bet pastaruoju metu daugiausia dirbame su Valstybės kontrole. Pavyzdžiui, nepotizmo atveju, kai tėtis dėl sūnaus ar dukros priima įsakymus dėl atlyginimo, pareigų, komandiruočių. Su Mokesčių inspekcija dirbame daug rečiau.

A.Medalinskas. Ar VTEK gali paklausti, ką atsakingos valstybės institucijos padarė, tirdamos bylą?

R.Rekerta. Ne. Jie mums atiduoda surinktą informaciją ir jos pagrindu VTEK priima sprendimą. Tačiau mes negalime skambinti Valstybės kontrolei, STT ir kitoms institucijoms, klausdami, kaip sekasi.

R.Zienka. STT ir pati supranta, jaučia didelę atsakomybę už savo darbą Seimui ir prezidentei.

A.Medalinskas. Tai gerai. Bet jeigu VTEK vadovas atsako už kiekvieną savo institucijos sprendimą, tai tampa nevisiškai aiški jų galimybė būti tikriems dėl to, kad medžiaga buvo ištirta iki galo.

R.Rekerta. Ne VTEK vadovas atsako, o tas, kuris priėmė sprendimą. Tam reikia bent trijų narių: VTEK vadovo ir dar dviejų komisijos narių balsų.

A.Medalinskas. Vadinasi, VTEK jūs priimate sprendimus kolektyvinės atsakomybės principu. Tačiau dažnai, kai sprendimas priimamas kolektyviškai, dingsta ir asmeninė atsakomybė.

R.Rekerta. Ne kolektyvinė atsakomybė, o asmeninė. Balsavimas juk yra vardinis.

A.Medalinskas. Neseniai įsigaliojo įstatymo punktas, kad prieš priimant į pareigas valdžios pareigūną, matyt, ypač aukšto rango, reikia gauti STT pažymą apie jo tinkamumą toms pareigoms antikorupciniu atžvilgiu. Tas įstatymas jau veikia, kiek suprantu?

R.Zienka. Taip, pareigūnai turi būti patikrinti.

A.Medalinskas. Ar, tikrinant pareigūnų minimalų patikimumą eiti tam tikras pareigas, žiūrima į tai, kokį turtą pareigūnas sukaupė pabuvęs valdžioje? Kokie atvejai tikrinami?

R.Zienka. Labai konkretūs atvejai. Jei per patikrinimą yra registruota duomenų, kad dėl asmens yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, net jeigu remiamasi operatyvine informacija, kad asmuo daro arba rengiasi daryti nusikalstamą veiką, vertinamojo pobūdžio institucija turės įvertinti, ar pakanka tos informacijos, ir pranešti tam subjektui, kuris priima sprendimą, o šis priima sprendimą, ar galima tokį asmenį priimti į darbą. Įstatyme nurodyta, kad pareigūnas negali būti priimtas nepatikrintas.

A.Medalinskas. Kaip suprantu, tiek ministras, tiek viceministras pagal šį įstatymą turėtų būti patikrintas. Vadinasi, ir Stanislovas Šriubėnas, neseniai tapęs aplinkos apsaugos viceministru? Apie jį buvo daug skandalingos informacijos žiniasklaidoje. Jo pavardė skamba ir kai kuriuose tyrimuose, kuriuos, atrodo, jau atliko prokuratūra. Bet šis asmuo pradėjo eiti viceministro pareigas. Ar tai reiškia, kad STT tokį asmenį laiko esant nepriekaištingos reputacijos?

R.Zienka. Daug kam norėtųsi, kad mes dalytume nepriekaištingos reputacijos liudijimus ar pažymėjimus. Tačiau mes tik pateikiame informaciją, ar asmuo nėra įtariamas padaręs nusikaltimą, ar nėra teistas pagal tą sąrašą, kuris pateiktas įstatyme. Gali atsitikti, kad pateikus informaciją, priėmus į darbą iškils praeities faktų, apie kuriuos niekas nežinojo arba žinojo tik dalis visuomenės. Tada galime atlikti papildomą tyrimą savo iniciatyva, ir pagal naują įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo liepos 1 dienos, toks asmuo gali būti atleistas net jei buvo priimtas į darbą.

 

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"