TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kai smurtautojas kaltę primeta aukai

2012 06 21 7:46

Pareigūnai džiaugiasi, kad vos pusmečiui praėjus po Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo sulaukiama vis mažiau pranešimų apie smurtą šeimoje, dėl to pradedama vis mažiau ikiteisminių tyrimų. Tačiau gali būti, kad smurtautojų aukos, užuot bandžiusios nuo jų apsiginti, vis dažniau pasiryžta kantriai nešti savo naštą.

Praėjusių metų gruodžio 15-ąją įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui plūstelėjęs gausus pranešimų skaičius apie galimus smurtautojus ne tik nustebino, bet ir išgąsdino policijos pareigūnus. Jie nežinojo, ko griebtis, kaip suspėti padėti visoms smurto aukoms. Vien per pirmąjį mėnesį po įstatymo įsigaliojimo buvo užregistruota stulbinamai daug - net 3489 pranešimai apie smurtaujančius artimuosius, o pasitvirtinus smurto atvejams pradėti 1176 ikiteisminiai tyrimai. Antrąjį mėnesį buvo užregistruota jau mažiau - 2220 pranešimų, ikiteisminių tyrimų taip pat pradėta gerokai mažiau - 737. Kovo mėnesį, pareigūnų duomenimis, smurtautojų dar gerokai sumažėjo. Agresyviai besielgiančių asmenų drausminti policininkai buvo iškviesti 1977 kartus, pagal juos pradėti 674 ikiteisminiai tyrimai.

Iki birželio 15 dienos policija gavo 12970 iškvietimų, pradėta 4335 ikiteisminiai tyrimai. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio teigimu, smurto atvejų mažėjimo tendencijos išlieka. Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos nuomone, taip yra dėl to, kad praėjusių metų gruodį priimtas įstatymas jau duoda vaisių, tampa vis efektyvesnė prevencijos priemonė smurtautojams. "Tikiuosi, ranką prieš savo artimuosius keliantys žmonės pagaliau suvokė, kad smurtavimas artimoje aplinkoje netoleruotinas, ir išvengti atsakomybės jiems nepavyks", - teigė R.Požėla.

Kitokių smurto tarp artimųjų mažėjimo atvejų priežasčių pareigūnai esą neįžvelgia, jų nepasiekia jokia kitokia informacija. Tačiau LŽ išsiaiškino, kad smurtą patiriančios moterys dėl įvairių aplinkybių nebenori, kad vyras ar sugyventinis būtų nuo jų atskirtas arba net atsidurtų už grotų. Tokios moterys niekam nesiskundžia, kad tik nereikėtų nieko savo gyvenime keisti.

Auka kaltina save

Penkiasdešimtmetė Varėnos rajono gyventoja Roma (vardas redakcijai žinomas) su vyru sugyveno penkis vaikus. Trys jų jau pilnamečiai, gyvena savarankiškai. Kitiems dviem padeda tėvai, nes jie dar mokosi aukštosiose mokyklose. Moteris LŽ prisipažino, kad jos vyras, būdamas girtas, padarė avariją ir prarado vairuotojo pažymėjimą. Esą dėl patirtų nemalonumų jis taip išgyveno, kad įjunko į alkoholį (nors ir iki šio įvykio į taurelę niekada nespjaudavo - aut. past).

Išgėręs vyras tapdavo agresyvus. Pirmą kartą į pagalbą iškviesti policijos pareigūnai mušeiką išsivežė ir uždarė į areštinę dviem paroms. Netrukus išpuolį prieš žmoną jis pakartojo. "Antrą kartą areštinėje jis praleido dešimt parų, tačiau išvadų nepadarė. Vėl užgėrė, mane sumušė. Išdaužė namo, automobilio langus", - LŽ pasakojo moteris. Anot Romos, jos iškviesti policininkai siautėjantį sutuoktinį išsivežė dar kartą ir tąkart areštinėje pralaikė net 40 parų. "Dabar jam gresia laisvės atėmimas. Tačiau to nenori nei jis, nei aš", - tikino smurtautojo auka. Moteris prisipažino dabar dažnai kaltinanti save, neva ji neįvertino naujo įstatymo griežtumo ir per savo nežinojimą bei neapdairumą "pridarė visiems bėdos", mat susitaikymas dabar jau nebegalioja.

"Susitaikyti galima tik tokiais atvejais, kai įtariamasis yra neteistas arba teistumas išnykęs. Arba tuo atveju, kai jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju", - įstatymo taikymo subtilybes aiškino Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus ikiteisminio tyrimo grupės vyresnioji tyrėja Rūta Barniškienė.

Varėniškė Roma graužia save, kad vyrui patekus už grotų gali pasikeisti vaikų požiūris į ją. "Kai kviečiau policiją, jie pritarė mano veiksmams, ir dabar sako palaikantys mane. Tačiau vėliau gali pradėti gailėtis tėvo, o kaltinti mane, kad apsunkinau jo gyvenimą", - sakė Roma, nerimastingai laukianti teismo sprendimo. Dzūkė tikino, kad jeigu vyras bus nuteistas laisvės atėmimo bausme, ji praras šeimą. Dabar moteris pasiryžusi dėti visas pastangas, kad tik to nenutiktų.

Tyrėjai R.Barniškienei įsiminė ir kitas atvejis. Vyro sumušta inteligentiška moteris, iš pradžių kategoriškai reikalavusi nubausti ją daužantį sutuoktinį, staiga persigalvojo. Mat paaiškėjo, kad nuteisus vyrą jis neteks gerai mokamo darbo ir paskolos grąžinimas bankui pakibs ore. Viską apsvarsčiusi alytiškė nusprendė atleisti vyrui ir susitaikė su juo. R.Barniškienės nuomone, moterų apsisprendimą stipriai veikia jų materialinės galimybės. Dauguma dažnai jaučiasi per silpnos, kad galėtų pačios susikurti saugų, finansiškai aprūpintą gyvenimą be smurtautojo.

Išsiblaivę išsigąsta ateities

Roma ir tyrėjos minėta alytiškė nepiktnaudžiauja alkoholiu arba visai jo nevartoja, tačiau kenčia nuo girtuokliaujančių bei smurtaujančių gyvenimo draugų. Tačiau dar daugiau moterų žalojamos fiziškai būdamos neblaivios, o neretai ir per išgertuves su skriaudiku. Nuvažiavę pagal iškvietimą pareigūnai paprastai patikrina ir aukos, ir skriaudiko blaivumą. "Dažnai paaiškėja, kad pranešusi apie smurtaujantį girtą vyrą moteris taip pat būna ne visai blaivi", - teigė R.Barniškienė.

Policininkai, išsiaiškinę konflikto aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą ir 48 valandoms sulaiko smurtautoją. Per šį laiką prokuroras su pareiškimu kreipiasi į teismą dėl kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo - paskyrimo. Tačiau pasitaiko, kad dar teismui nespėjus paskirti kardomosios priemonės nukentėjusi moteris jau kitą rytą atskuba į policiją ir prašo paleisti ją nuskriaudusį vyrą. Aukų argumentai būna patys įvairiausi. Vienos pareigūnus tikina, kad pačios kaltos dėl vyro smurto protrūkio, kitos ima graudinti, kad nubaudus smurtautoją neteks nors menko, bet joms vienintelio pragyvenimo šaltinio. Dar kitos bando tikinti, kad nelemtas įvykis - tik atsitiktinumas, o iš tiesų jos myli savo vyrus ir žada "nuo šiol gyventi gražiai".

Vis dėlto naujas įstatymas numato, kad visais atvejais, nepaisant to, kad smurtą patyrusios šeimos nenori pradėti ikiteisminio tyrimo ir dėl to nerašo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas pradedamas ir smurtautojui taikomi tam tikri jo laisvių bei teisių suvaržymai. Jis įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio žmogaus, nebendrauti ir neieškoti ryšio su juo. Anksčiau pareigūnai tvirtino esantys bejėgiai kovoti su smurtu šeimose, nes neturėjo teisės imtis priemonių, jei nebūdavo aukos raštiško skundo.

Tačiau ir dabar, jei pora pageidauja susitaikyti, o tai neprieštarauja įstatymams, taip ir būna. Nors daugeliu atvejų akivaizdu, kad moteris vėl bus mušama, tačiau ji daugiau niekada nebesiskųs. Kartais, kai auka nori sau prisiimti kaltę vien dėl to, kad smurtautojas išvengtų atsakomybės, pareigūnams tenka iškelti baudžiamąją bylą jai už melagingus parodymus.

Praneša medikai, kaimynai

Kauštelėjusios moterys siautėjančius sutuoktinius ar sugyventinius gindamosi drausmina kviesdamos policiją, o vyrai pareigūnams dėl moterų smurto skundžiasi itin retai. "Apie įvykius, kurių metu sužalojami vyrai, paprastai praneša greitosios medicinos pagalbos darbuotojai", - teigė R.Barniškienė. Dažniausiai tai būna rimti sužalojimai, dėl kurių kyla grėsmė sveikatai ar net gyvybei, padaryti peiliu, kirviu arba kitu aštriu daiktu.

Beveik niekada dėl vaikų smurto nesiskundžia garbaus amžiaus senoliai. Apie nukentėjusius senukus ir senutes praneša kaimynai, seniūnijos darbuotojai, bet ne jie patys. Atvykusiems policijos darbuotojams jie iš karto pasako, kad pretenzijų dėl sužalojimų niekam neturi. "Jis mano vaikas, kur gi dėsis, jei iškeldinsit", - nerimauja dėl penkiasdešimtmečių ir vyresnių atžalų likimo skriaudžiami senoliai.

Policijos duomenimis, pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose didžiausią dalį - 3669 - nukentėjusiųjų nuo smurto sudaro moterys, vyrai - 423, vaikai - 378. Ikiteisminiuose tyrimuose 3 tūkst. 761 įtariamasis yra vyrais, 145 moterys ir 15 vaikų.

Veikia kultūrinė aplinka

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės nestebina tai, kad moterys susitaiko su savo skriaudikais, pačios jiems padeda išvengti atsakomybės už smurtavimą. M.Jankauskaitės nuomone, nukentėjusioms moterims labai svarbi visuomenės nuomonė, kurioje vyrauja nuostatos, kad nevalia skųstis, neva "nešti šiukšlių iš savo namų", o moteris, neturinti vyro, vis dar nėra visavertė visuomenės narė. Todėl jos apsisprendžia kęsti smurtą, bet nenusižengti socialinėms taisyklėms. Kita priežastimi, skatinančia moteris susitaikyti su smurtautoju, įvardijama tai, kad "vyras ne visada būna blogas". Esą tuomet, kai nesmurtauja, jis gali būti dėmesingas ir rūpestingas.

Trečioji priežastis - aukos sindromas. Ilgus metus kentusios psichologinį smurtą nukentėjusiosios patiki, kad, be smurtaujančio vyro, niekas kitas jomis nepasirūpins, neva jos pražus. M.Jankauskaitė neabejoja, kad tik pakeitus netinkamas socialines nuostatas pasikeis ir aukų požiūris į smurtautojus. Jos supras, kad niekas jokiomis aplinkybėmis neturi teisės pakelti rankos prieš kitą žmogų.

Taip pat aukos dažnai bijo skųstis ir dėl to, kad paskui gali patirti dar didesnį smurtą ar net visišką susidorojimą. "Pasaulinė statistika šiurpi, ji byloja, kad pasiskundus aukai smurto protrūkio rizika jos atžvilgiu paprastai padidėja 5-7 kartus", - teigė M.Jankauskaitė.

Pagalbos reikia ir smurtautojui

VšĮ "Moters pagalba moteriai" projektų vadovės Ernestos Butkuvienės teigimu, norint sumažinti smurto mastą artimoje aplinkoje, labai svarbu, kad po įvykusio smurto fakto toliau būtų organizuojama pagalba tiek smurto aukoms, tiek smurtautojams, norintiems keisti savo elgesį. "Svarbus visuomenės švietimas, plačiai organizuojant ir įgyvendinant smurto prevencijos priemones", - teigė E.Butkuvienė.

Anot M.Jankauskaitės, mums dar reikia pasiekti modernios visuomenės lygį, kai prievartos mechanizmas bus išimtinai valstybės monopolis. Jos teigimu, kol kas Lietuvoje kai kurie vyrai vadovaujasi feodalizmo laikų logika - patys nusprendžia, kaip bausti, ir baudžia jiems kažkuo neįtinkančias žmonas. Visuomenė dažniausia laikosi atokiai, nes manoma, kas tai, kas vyksta šeimoje, yra privatu ir kištis nedera.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"