TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kai talentingiausiųjų Lietuvai nebereikia

2013 11 16 6:00
Tobulindamasis Virdžinijos universiteto Ričmondo vaikų ligoninėje prof. A.Valiulis (kairėje) įsitikino, kad Amerikos medikai iš tiesų dirba labai daug. Nuotraukoje - su Ričmondo ligoninės direktoriumi prof. B.Rubinu. Asmeninio albumo nuotraukos

"Jei mes, mažos tautos atstovai, norime, kad mus pastebėtų ir įvertintų, turime būti daugiau nei dviem galvom aukštesni už britus ar amerikiečius, privalome nuolat tobulėti, taikyti naujoves. Tačiau kartais atrodo, kad Lietuvoje paklausiausios yra vidutinybės. Čia vis dažniau reikia ne naujovių, o jų imitacijos", – sakė Europos pediatrų akademijos valdybos narys, Vilniaus universiteto profesorius, gydytojas vaikų pulmonologas Arūnas Valiulis.

Prieš savaitę A.Valiulis grįžo iš JAV, kuriose kaip kviestinis profesorius ir paprastas gydytojas porą savaičių dirbo Majamio universiteto Millerio medicinos fakultete ir Holtzo vaikų ligoninėje. Skaitydamas paskaitas ligoninės gydytojams ir rezidentams jis nemažai dėmesio skyrė ir mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemai. Būdamas Europos pediatrų akademijos valdybos narys, bendraudamas su visų Europos Sąjungos valstybių specialistais, svečias iš Lietuvos galėjo pasidalyti sukauptomis žiniomis apie Europos šalių vaikų sveikatos priežiūros organizavimo laimėjimus ir problemas. A.Valiuliui gerai žinoma vaikų sergamumo situacija įvairiuose regionuose, gydymo naujovės. Beje, šiemet turėtų pasirodyti naujos europinės ikimokyklinio amžiaus vaikų bronchų astmos gydymo rekomendacijos, kurias parengti padėjo ir medikas iš Lietuvos. Jis vienintelis atstovavo Vidurio ir Rytų Europos regionui.

Ir geriausi, ir blogiausi

Majamio universiteto Medicinos fakulteto Cistinės fibrozės centre A.Valiulis konsultavo čia gydomus ligonius. Ši ir ankstesnė stažuotė JAV padėjo jam atsikratyti stereotipo, esą šios šalies gydytojai dirba lengviau ir trumpiau. Prieš metus tobulindamasis Virdžinijos universiteto Ričmondo vaikų ligoninėje A.Valiulis įsitikino, kad Amerikos medikai iš tiesų dirba labai daug. Gyvendamas ligoninės direktoriaus Bruce'o Rubino namuose lietuvis galėjo iš arti stebėti, kaip kolega praleidžia dieną. Ji prasidėdavo 6 val. ryto ir baigdavosi apie 17-18 valandą. Kadangi turėdavo daug administracinių reikalų, B.Rubinas konsultuodavo ligonius net šeštadienį.

A.Valiulis apgailestavo, kad daug, intensyviai ir kokybiškai dirbančių Lietuvos gydytojų pastangos nesusijusios su jų darbo užmokesčiu. Tačiau kartu pažymėjo, jog JAV sveikatos priežiūros sistemoje galima įžvelgti ir didelių trūkumų. Nors ten sveikatos technologijos pasiekusios labai aukštą lygį, nemaža dalis visuomenės iki šiol neturi sveikatos draudimo. "JAV vienoje vietoje galima rasti pačių geriausių ir pačių blogiausių sveikatos apsaugos organizavimo pavyzdžių", – pabrėžė LŽ pašnekovas.

Gyvenimo ir laiko patikrinti draugai prof. A.Valiulis ir prof. A.Bushas (dešinėje) Lietuvos mokslų akademijos sesijoje Vilniuje.

Bendradarbiavimo vaisiai

Intesyvūs profesiniai ryšiai A.Valiulį sieja su Anglijos gydymo įstaigomis, ypač su Londono Bromptono karališkąja ligonine. Jau dvidešimt metų jis bendradarbiauja su Londono universiteto Karališkojo koledžo Pediatrijos katedros vadovu prof. Andrew Bushu, vienu garsiausių šalies pediatrų ir vaikų pulmonologų. Maždaug prieš mėnesį A.Bushui Vilniuje buvo įteiktos Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario regalijos.

A.Valiulis pirmąkart pakvietė kolegą apsilankyti Lietuvoje prieš daugelį metų. Nuo tada A.Bushas kasmet svečiuojasi mūsų krašte ir inicijuoja čia įvairius mokslo bei mokymo projektus. Pediatras tapo tokiu nuoširdžiu Lietuvos patriotu, kad jo kolegos britai jau netiki, jog A.Bushas nėra lietuvis ir iki tol jokių sąsajų su mūsų valstybe neturėjo.

Medikų pastangomis jau daug metų į Angliją siunčiami tobulintis jauni mokslininkai ir gydytojai iš Lietuvos. Prof. A.Bushas tam net įsteigė tėvo, garsaus britų kompozitoriaus Geoffrey Busho stipendiją ir remia šias stažuotes savo šeimos lėšomis.

Vidutinybių kultas

A.Valiulis pabrėžė, jog labai svarbu, kad iš tokių stažuočių parvykę žmonės savo žinias galėtų pritaikyti Lietuvoje. "Negerai, jei tobulėti stengęsis specialistas vieną dieną pajunta, jog turi "per daug" žinių, o jo kvalifikacija kolegų, pirmiausia - darbdavių, vertinama kaip grėsmė jų ramybei ar net darbo vietai. Užsienio ekspertai pažymi, kad Lietuvoje formuojama asmenybių "genėjimo" sistema, vidutinybių kultas. Mums vis dažniau reikia naujovių imitacijos, o ne pačių naujovių", – teigė A.Valiulis.

Didele problema jis įvardijo tai, kad Lietuvoje nėra skatinimo sistemos, atsižvelgiančios į mediko tobulinimąsi. "Jeigu gydytojas išmoko vieną ar kitą naują procedūrą, baigė tam tikrus kursus, tai visiškai nesiejama su jo atlyginimu ir pareigomis. Anksčiau buvusios kvalifikacinės kategorijos panaikintos, o vietoj jų nieko kito nepasiūlyta", – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Su Virdžinijos universiteto gydytojais rezidentais.

Priversti reemigruoti

Nemažai garsių Lietuvos medicinos profesorių (tarp jų ir A.Valiulio bendramokslių), turėjusių unikalios darbo užsienyje patirties, buvo priversti išvykti iš šalies. Čia, Lietuvoje, jiems nesudaryta jokių sąlygų dirbti, nors ir kalbėta, kad visi džiaugiasi tais, kurie sugrįžo, esą jie labai reikalingi.

"Tai didelis praradimas, juolab žinant, kiek Lietuva investavo į šių žmonių išsilavinimą, kiek jie patys stengėsi ir įdėjo lėšų tobulindamiesi bei dirbdami įvairiuose pasaulio kraštuose", – apgailestavo A.Valiulis. Jo nuomone, pagrindinis dalykas, kodėl medikai, kaip ir kitų specialybių atstovai, palieka mūsų valstybę, yra darbdavio ir darbuotojo santykiai, negarbinga konkurencija, ir tik tada – atlyginimų skirtumai.

Darbdavių kontrolė mažintų emigraciją

„Daugelyje JAV universitetinių ligoninių sukurtos savikontrolės sistemos užtikrina subalansuotą šių įstaigų raidą ir paslaugų kokybę. JAV vaikų ligoninėse, kurios patenka tarp 5-10 geriausiųjų šalyje, viena stipriausių yra imuniteto tarnyba, nagrinėjanti skundus dėl nesąžiningos konkurencijos, etikos pažeidimų, diskriminacijos. Ši sąvoka apima ir darbdavio santykius su darbuotojais. Esant nors mažiausiam įtarimui, kad žmogus diskriminuojamas, gresia griežtos bausmės. Todėl joks darbdavys nerizikuos sulaukti net įtarimo, kad su darbuotoju pasielgė netinkami", – pažymėjo A.Valiulis.

Lietuvoje šiuo klausimu, jo manymu, nenuveikėme beveik nieko, tarytum tai turėtų atsitikti savaime. "Šiandien iš esmės nėra nei išorinės, nei vidinės darbdavių kontrolės. Kai tai sutvarkysime, bent jau kvalifikuotos darbo jėgos emigracija sumažės perpus", – įsitikinęs medikas.

Grįžusieji pagerintų studijų kokybę

LŽ pašnekovas priminė stojamųjų egzaminų į Lietuvos aukštąsias mokyklas duomenis, rodančius, kad šiemet net 1 iš 5 stojančiųjų norėjo studijuoti sveikatos mokslus. Žinant, jog šios studijos trunka 10 ir daugiau metų, būtų galima džiaugtis, kad jaunimas optimistiškai žvelgia į Lietuvos medicinos ateitį. Tačiau, anot A.Valiulio, yra nemažai gerintinų dalykų, susijusių su studijų kokybe. "Mes, palyginti, tarkime, su JAV, gerai išmokome klinikinių disciplinų, parengiame medikus dirbti prie ligonio lovos, bet reikia dar daug tobulėti norint įvaldyti naujas technologijas", – pabrėžė profesorius.

Kad bent vienas Lietuvos universitetas patektų ir išsilaikytų tarp 500 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų, jo žodžiais, būtina sudaryti sąlygas iškiliausiems Lietuvos mokslininkams, gydytojams sugrįžti ir dirbti čia, o savo žinias bei energiją atiduoti mūsų studentams. Išvykėliai ir dabar bando palaikyti ryšį su gimtine, rengia čia kursus, mokymus, leidžia leidinius, bet jie tai daro tik savo iniciatyva, neturėdami rimto Lietuvos institucijų palaikymo.

Kai Helovinas užklumpa Amerikoje.

Lūkesčiai išsipildė tik iš dalies

A.Valiulis per savo karjerą yra gavęs ne vieną pasiūlymą dirbti JAV, Kanados gydymo įstaigose. Bet, kaip sakė LŽ, visada atsirasdavo motyvų atsisakyti. Pirmojo siūlymo medikas sulaukė dar rengdamas disertaciją, tad nenorėjo palikti šio darbo nebaigto. Vėliau atsirado kitų priežasčių – šeima, vaikai, taip pat – didelės viltys dėl besikeičiančios Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos. Medikas tikėjosi, kad mūsų šalyje bus įdiegti aukščiausi medicinos mokslo ir etikos standartai, perimta tai, kas sukurta geriausia Vakaruose, neišbarstant ankstesnio palikimo.

Tačiau A.Valiuliui teko pripažinti, kad jo lūkesčiai išsipildė tik iš dalies. Nors pažanga padaryta nemenka, ji vyksta be laukto pagreičio, nenuosekliai, o bendražmogiški santykiai ritasi nežinia kur.

"Labiausiai norėčiau, kad baigęs karjerą galėčiau pasakyti – nesuklydau neišvykęs iš Lietuvos. Žinau, bet kuriuo atveju tai tvirtinsiu savo vaikams, bet nesu tikras, ar galėsiu taip pasakyti sau", – prisipažino žinomas gydytojas.

Išbrisime

Vis dėlto A.Valiulis patikino esąs nepagydomas optimistas. Kelios savaitės užsienyje jam suteikia dar daugiau energijos ir noro bandyti kakta pramušti sieną ir ką nors pakeisti Lietuvoje.

"Pažiūrėkime, Norvegija prieš karą buvo neturtingiausia Europos šalis, o dabar – priešingai, viena turtingiausių pasaulyje, turi vieną geriausių sveikatos apsaugos sistemų. Matant tokius pavyzdžius atsiranda vilties, kad ir šioje labai pelkėtoje vietovėje, kurioje gimėme, kur ėjimas į priekį yra toks, kad ištraukus vieną koją įklimpsta kita, – vis tiek išklamposime", – vylėsi A.Valiulis.

Daug pasaulio matęs medikas pabrėžė, jog mūsų sveikatos apsaugos sistema nėra nei geresnė, nei blogesnė už užsienietiškas – visur esama problemų. Daugelyje valstybių rengiamos apklausos rodo tą patį – visuomenė labiausiai nepatenkinta savo šalies sveikatos apsaugos sistema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"