TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaimo valiuta - naminė degtinė

2009 06 26 0:00
Nors gresia baudos, naminukę varo nemažai kaimo gyventojų.
LŽ archyvo nuotrauka

Kol politikai neapsisprendžia, legalizuoti naminę degtinę ar ne, kaimo vietovėse krūminukė vis labiau populiarėja kaip atsiskaitymo priemonė, pakeičianti nacionalinę valiutą litą. Taip kompensuojamas grynųjų pinigų trūkumas.

Šilutėje neseniai viešėjęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius neatsargiai užsiminė, kad Seime savo eilės laukia Alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo pataisos, kurios leistų ūkininkams legaliai gaminti naminę degtinę. Ministro žodžiai daugeliui kaimo vietovių gyventojų įžiebė viltį bent iš dalies išspręsti finansines problemas.

Tačiau LŽ kalbintas parlamentaras Audrius Endzinas suskubo patikslinti, kad minėto klausimo Seimo darbotvarkėje nėra, nors jis ir nepamirštas. "Šiuo metu vyksta diskusijos su kitų frakcijų kolegomis, rengiame dirvą, kuri padėtų užsitikrinti daugumos paramą. Jei jos neturėsime, kalbos apie įstatymo pataisas būtų tuščias laiko švaistymas", - sakė jis.

Tad gaminti naminę degtinę kol kas tenka pogrindžio sąlygomis. Įstatymai už naminės degtinės, raugalo arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą numato administracines baudas nuo 300 iki 1500 litų.

Vietoj pinigų.

Nors gresia baudos, vadinamųjų bravorų dūmai rūksta kiekviename tankesniame miške beveik visoje Lietuvoje. Daugelis kaimo žmonių varo naminę degtinę, nes ji - ne tik pigus alkoholinis gėrimas, bet ir savotiška valiuta. Buteliu atsiskaitoma talkininkams po įvairių lauko darbų, juo atsilyginama meistrams už suteiktas paslaugas. Tai - abipusiai patogūs ir naudingi mainai. Nemažai minimalias pajamas gaunančių kaimo žmonių stokoja pinigų, o jų talkininkai butelį ugninio skysčio mieliau renkasi taupydami laiką. Jiems nebereikia ieškoti parduotuvės, kuri kaime neretai būna už keliolikos kilometrų ar reikiamu metu tiesiog nedirba. Butelis naminės degtinės pripažįstamas ir kaip tradicinė dovana susiruošus aplankyti kaimynus.

Šio gėrimo paplitimą tiek policijos pareigūnai, tiek savivaldybių atstovai sieja su augančiu nedarbu ir kaimuose mažėjančiu grynųjų pinigų kiekiu. "Naminė degtinė tapo savotiška atsiskaitymo priemone, pinigų ekvivalentu, kaip pokario laikais, - sakė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. - Ne kiekvienas ūkininkas turi sukaupęs grynųjų pinigų, kuriais galėtų sumokėti talkininkams."

Kiti pašnekovai tikino, kad nereti atvejai, kai dalis užmokesčio už darbą atseikėjama pinigais, dalis - namine degtine. Todėl dažnas kaimo gyventojas išvaro nedidelį kiekį šio gėrimo - ne parduoti, o grynųjų pinigų trūkumui kompensuoti.

Tarsi slibino galvos

Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) seniūnas Jonas Budreckis pabrėžė, kad naminę degtinę kaime "varė, varo ir varys". Šio proceso, jo manymu, nesustabdys nei baudos, nei prevencinės priemonės. "Žinoma, naminės degtinės gamybos mastas nėra toks didelis kaip pokario metais, kai žmonės ją virė kiekvienoje sodyboje, tačiau kaime šio gėrimo ir dabar apstu, - tikino jis. - Kovą su naminės degtinės gamyba palyginčiau su slibino galvų kapojimu - vieną nukerti, tuoj pat kita atauga. Daugelis kaimo žmonių ją gamina sau, su darbininkais atsiskaityti - ne iš gero gyvenimo. Tik nedaugelis, manyčiau, kad apie 15 proc., naminę gamina dėl pardavimo. Su šiais policija ir kovoja."

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai prieš kelias dienas pasigyrė Šilutės rajone, Girininkų kaime, sunaikinę didelį naminės degtinės varymo cechą. Čia dirbę vyrukai sukosi lyg tikri verslininkai. Jie savo "darbovietei" buvo sugalvoję net pavadinimą - UAB "Pieninė". Raugas laikytas pieno išrūgoms skirtuose katiluose. "Fabrikėlio" adresas - Miško kvartalas, Spygliuočių gatvė 19. Sulaikyti "gamybininkai" paaiškino, kad yra darbo netekę statybininkai. Vaikinai teigė, jog, padedami vieno išradingo piliečio, įspūdingą krosnį su įmontuotu katilu susimūrijo patys. Šio darbo esą ėmėsi tik dėl to, kad statybininkams šiuo metu sunkios dienos. Varykloje rasta per 6400 litrų raugo ir apie 150 litrų specifinį naminės degtinės kvapą skleidžiančio skysčio.

Naminė - sveikesnė?

Gerokai sunkiau pričiupti pavienius "gamintojus". Šilutės rajono vietovės - Gardamo - seniūnas Tomas Balčytis pripažino, kad sodiečiai naminę iki šiol varo pasislėpę. "Pats jos nesu pirkęs, tačiau iš žmonių esu girdėjęs, kad puslitris kainuoja 5 litus. Ekonominiai dėsniai veikia ir kaime - kam pirkti 14-15 litų kainuojančią "valstybinę", kurios stiprumas siekia 36-40 laipsnių, jei už triskart mažesnę sumą gali nusipirkti 60 laipsnių stiprumo naminės", - pasakojo jis.

Algirdas Rauktys iš Usėnų LŽ tikino, kad šioje Šilutės rajono vietovėje dominuoja kontrabandinė degtinė. "Gyvename prie Nemuno, už kurio - Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis, - pasakojo usėniškis. - Tad žmonės, nors ir rizikuodami, plukdo degtinę į šį krantą. Kiek jų nuskęsta..."

Tačiau, T.Balčyčio manymu, kad ir koks būtų neigiamas požiūris į naminę degtinę, ją gerti "sveikiau" nei kontrabandinę. "Ką gali žinoti, iš kokio denatūrato ji pagaminta. O naminukė juk iš rugių", - pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"