TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaimuose aidinčių šūvių politikai negirdi

2012 10 19 7:58
Felikso Žemulio nuotraukos/Prasidėjo medžioklių su varovais sezonas.

Privačiuose sklypuose be jų savininkų leidimo vykstančios medžioklės įgriso daugelio mūsų šalies kaimų žmonėms. Tačiau jų skundus valdžia ignoruoja jau kelerius metus.

Lazdijų rajono Demeniškių kaime gyvenantis rašytojas ir ekologas Romas Sadauskas nėra iš principo nusiteikęs prieš medžiotojus, tačiau jį stebina šio kaimo apylinkėse vykstančios medžioklės ir vietos žmonių nuomonė apie jas.  

Naujoje savo knygoje "Gyvenimas prie vieškeluko" R.Sadauskas cituoja lenkų rašytojo Zenono Kruczynskio knygoje "Dažai ar kraujas" pateiktą paaiškinimą, kodėl medžiotojai taip mėgsta medžioti.

"Prisimenu medžioklėje neišvengiamai lydintį jausmą. Paprastai jis slepiamas, mat tiesiogiai susijęs su žudymo aktu. Tai labai trumpai trunkantis, užtat esybę užvaldantis jausmas - kaip po taiklaus tavo šūvio žvėris griūva, visą kūną užplūsta ramybė", - rašo Z.Kruczynskis. Jis buvo aistringas medžiotojas, tačiau paskui nusivylė šiuo užsiėmimu ir jį metė.

Rašytojas R.Sadauskas nepailsta ginti dzūkų žmones ir gamtą.

Šūviai - beveik kasdien

Pasak R.Sadausko, gal medžiotojai po taiklaus šūvio ir patiria ramybę ar katarsį, tačiau Demeniškių žmonės - tikrai ne. "Tai, kas ten vyksta, sunku pavadinti medžioklėmis. Medžiotojai veža ir pila Bestraigiškės miške įvairius pašarus - runkelius, grūdus, obuolius ir jų išspaudas, net valgyklų maisto atliekas. Jos pūva, sklinda dvokas.

Prie tų šėryklų pastatyti bokšteliai ir iš jų šaudoma į susirinkusius prie pašarų žvėris. Nedideliame plote suskaičiavau 11 bokštelių. Kai kuriuose jų pūpso minkštasuoliai, mėtosi tušti alkoholio buteliai, plastiko indai, konservų dėžutės, prezervatyvai. Argi tai galima vadinti medžiokle?" - klausė rašytojas.

Jo žodžiais, pasipylus šūviams, Demeniškių kaimo žmonių gyvuliai nutraukę grandines parlekia iš ganyklų namo, o kaimiečiai skuba užsidaryti pirkiose. Demeniškių žmonės tuos medžiotojus vadina stribais.

Medžiotojų visureigiai išmalė miško keliukus. Kad šauliai geriau matytų prie šėryklų ateinančius žvėris, tose vietose iškirto krūmus ir medžius.

Šaudoma ir kitapus kaimo esančioje pelkaitėje. Ornitologas Antanas Aleknonis pernai čia aptiko gervių dėtį su trimis kiaušiniais - tai labai retas atvejis, paprastai būna tik du kiaušiniai.

"Šių metų rugsėjo 13 dieną, nors paukščių medžioklės sezonas dar oficialiai nebuvo pradėtas, prie Demeno suskaičiavau 41 šūvį. Po keturių dienų - 27 šūvius. Blaškėsi antys, gervės ir kiti paukščiai", - sklaidė savo dienoraštį rašytojas.

Šiomis dienomis prasidėjo medžioklių su varovais sezonas, tačiau, pasak R.Sadausko, prie Demeniškių nesuprasi, kada koks medžioklės sezonas prasideda ir kada baigiasi, - šūvių ten gali išgirsti beveik kasdien.

Tyli dantis sukandę

Bestraigiškės miške daug sunkiai įžengiamų vietų, o kalvose ir rėvose auga įvairūs medžiai. Čia nuo seno buvo žvėrių karalija. "Buvęs Lietuvos komunistų vadovas Antanas Sniečkus ten medžiodamas gavo infarktą ir netrukus mirė", - prisiminė Lazdijų rajone gimęs ir augęs R.Sadauskas.

Jis dažnai vaikšto po šį mišką ir ne kartą sutiko pašarus žvėrims gabenančių ir medžioklės bokštelius renčiančių vyrų. "Kai jų paklausdavau, ar žino, kam priklauso miškas, jie tik pečiais gūžčiodavo", - pasakojo rašytojas. Medžioklės taisyklės įpareigoja medžiotojus bokštelių statybą suderinti su valdos savininkais.

Bestraigiškės miško pakraščiai grąžinti privatiems savininkams, tik viduryje dar likę valstybiniai plotai. Jie, R.Sadausko nuomone, prižiūrimi ir tvarkomi gerai, laukinės medžioklės vyksta tik privačiuose miškuose. Pasak pašnekovo, be šių miškų savininkų žinios ir sutikimo.

Tačiau kodėl Demeniškių kaimo žmonės, miškų savininkai savo nepasitenkinimo patys neišsako medžiotojams, gamtosaugininkams? "Ir aš to ne kartą klausiau. Jie atsakydavo taip: "Kaip pasipriešinsi, jei čia medžioja vietiniai vadai, valdininkai, gydytojai ir kiti reikalingi žmonės? Kai reikės ko iš jų paprašyti - negausiu." Tai ir tyli vietiniai dantis sukandę", - pažymėjo R.Sadauskas.

E.Tijušas sako, jog žvėrys prie šėryklų medžiojami visoje Europoje.

Ne šeria, o vilioja

Bestraigiškės ir kai kuriuose kituose Lazdijų rajono miškuose medžioja Balsio medžiotojų klubas. Jo pirmininkas Artūras Akstinas LŽ tvirtino, jog tikrovė yra gražesnė, negu ją pateikia R.Sadauskas.

"Mes stengiamės sutarti su Demeniškių žmonėmis, kurių kaimas įeina į mūsų medžioklės plotus. Iš tiesų kai kurie jų nemėgsta šūvių. Bet dar labiau ūkininkams nepatinka žvėrių daroma žala pasėliams, tad jei nemedžiotume, priekaištų būtų dar daugiau", - sakė A.Akstinas.

Bestraigiškės miške gausu šernų. Balsio klubo medžiotojų vadovas aiškino, jog klubo nariai specialiai šeria juos miške, kad žvėrys neitų į aplinkinius laukus ir neišknistų kukurūzų, bulvių, javų. "Šėryklų ir medžioklės bokštelių paskirtis - saugoti ūkininkų turtą nuo žvėrių", - tikino A.Akstinas.

Medžiokles aplink Demeniškius gyrė ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Lazdijų skyriaus pirmininkas Algirdas Kreiza bei Veisiejų miškų urėdas Zenius Želionis. Šis LŽ informavo, kad urėdija medžiotojams priekaištų neturi. "Jie mums netrukdo, skundų ligi šiol negirdėjau. Valstybiniuose miškuose lygiai taip pat šernus šeriame ir medžiojame, nes jie nusiaubtų žmonių pasėlius", - sakė Z.Želionis.

"Vienas kitas privataus miško savininkas nepageidauja, kad jo valdose būtų medžiojama - tas vietas apeiname lanku. Tačiau dauguma savininkų prašo dar geriau ginti pasėlius nuo žvėrių", - tikino A.Kreiza.

Šlavantų seniūnijos, kurioje yra Demeniškių kaimas, seniūnė Julija Maziukienė LŽ tikino negirdėjusi vietos žmonių priekaištų medžiotojams. "Šiemet dar niekas nesikreipė ir dėl žvėrių padarytos žalos. Galbūt tai rodo, jog medžiotojai darbuojasi gerai", - svarstė ji.

LMŽD pirmininko pavaduotojo medžioklei, biologo Eugenijaus Tijušo nuomone, tai, ką žmonės vadina žvėrių šėrimu vasarą, medžiotojų kalba reiškia viliojimą. "Visose Europos Sąjungos šalyse žvėrys taip viliojami ir reguliuojamas jų skaičius. Jei to nedarytume, žvėrys siaubtų ūkininkų turtą, o juk atsakyti už tai tenka medžiotojams ir valstybei", - pabrėžė E.Tijušas.

Pasak jo, dabartinis Medžioklės įstatymas nenumato, kad su kiekvienu miško ar žemės savininku turėtų būti sudarytos sutartys dėl leidimo medžioti jų valdose. "Pasiūlymai pakeisti įstatymą - sudaryti tokias sutartis su savininkais - yra pateikti Seimui. Jei jis tam pritars, vykdysime. Tačiau tai nebus lengva, nes Lietuvoje yra 900 tūkst. privačių valdų savininkų, o medžiotojų klubų ir būrelių - 900. Pabandyk juos surasti ir susitarti, kai daug savininkų gyvena miestuose, kai kurie net emigravę. Todėl medžiotojai dažnai nežino, kas yra to miško, kuriame jie medžioja, savininkai. Tampa keblu suderinti su jais bokštelių statybas ir medžiokles", - dėstė E.Tijušas.

Jo nuomone, jokiame įstatyme neįmanoma numatyti visko. "Svarbiausia - medžiotojams kalbėtis, tartis su privačių valdų savininkais. Tada konfliktų sumažėja. Jų ir dabar nėra daug, nes ūkininkai, privačių miškų savininkai suvokia, jog medžioklės yra būtinos", - sakė E.Tijušas.

Pasiūlymai buvo atmesti

Vis dėlto ar medžiotojai, ištisus metus šerdami šernus, jų dirbtinai neveisia, kad visada turėtų laimikių ir kad galėtų pasiteisinti taip ginantys ūkininkų pasėlius?

Kiekvieną rudenį gamtosaugininkai ragina žmones nelesinti ančių, gulbių ir kitų paukščių, kad jie neprijunktų ir galėtų laiku išskristi, įspėja neimti rastų gyvūnų jauniklių ir pan. Tačiau kodėl tylima dėl vasarą šeriamų žvėrių?

"Aplinkos ministerija (AM) bandė Medžioklės taisyklėse apibrėžti, kuo žvėrių šėrimas skiriasi nuo jų viliojimo ir panašiai, tačiau šie ir kiti mūsų siūlymai buvo atmesti", - apgailestavo medžiokles kuruojanti AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyresnioji specialistė Jolanta Urbelionytė. Jos nuomone, medžiotojus turėtų daugiau auklėti bei šviesti LMŽD ir kitos visuomeninės organizacijos.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko pirmasis pavaduotojas Kazimieras Šiaulys turi nemažai miško ir pats yra medžiotojas. Ką jis mano apie medžiotojų veiklą privačiose valdose?

"Šerti šiltuoju metų laiku žvėris miškuose - nesąmonė, tačiau dabar dauguma medžiotojų klubų ir būrelių taip daro. Jei kuris šernų nešertų - šie pasitrauktų iš jo plotų pas kaimynus, o to joks medžiotojas nenori, nes neteks laimikių", - atskleidė K.Šiaulys.  

Medžioklės taisyklės nedraudžia šerti žvėrių ištisus metus ir medžioti juos prie šėryklų. "Tiesa, privačių valdų savininkams teoriškai galima uždrausti tai daryti jiems priklausančiuose plotuose. Reikia kreiptis į vietos seniūniją, ši praneš rajono savivaldybei ir taip toliau. Tačiau dauguma privačių žemių ir miškų savininkų bijo pyktis su vietos valdininkais, nes dažnai jie yra ir medžiotojai", - sakė K.Šiaulys.

KT sprendimas - nė motais

Dabar galiojantis Medžioklės įstatymas buvo priimtas 2002 metais, kai šalį valdė socialdemokratai. 2005 metais Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog šis teisės aktas pažeidžia Konstitucijoje ginamas miško bei žemės savininkų teises ir nurodė įstatymą pakeisti.

Praėjo jau 7 metai, tačiau to nepadarė net ir pastaruosius ketverius metus Lietuvą valdantys dešinieji. Nors LMSA ir kitos organizacijos pateikė savo siūlymus, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jų neaptarė, o rugsėjo mėnesį visai išbraukė Medžioklės įstatymo svarstymą iš rudens sesijos programos.

2013 metais baigsis terminas, kai daugumai medžiotojų klubų ir būrelių buvo išduoti gamtos išteklių naudojimo leidimai. Medžiotojams teks juos prasitęsti. Gal tada jie taps sukalbamesni?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"