TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaimynes vienija bendri interesai ir iššūkiai

2015 07 14 6:00
Latvijos prezidentas Raimondas Vėjonis ir Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė vakar patvirtino, kad Baltijos šalys svarsto bendrai pirkti oro gynybos sistemas, bet daugiau detalių šia tema nepateikė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors anksčiau būta vadinamųjų kiaulių, pieno, oro linijų karų, o Latvijos Saeima iki šiol neratifikavusi Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutarties, broliškų valstybių santykiai apibūdinami kaip labai geri. Tai, kad pirmajam savo užsienio vizitui naujasis Latvijos prezidentas Raimondas Vėjonis pasirinko Estiją, Lietuvos parlamentarai ir politologai vadina nereikšminga smulkmena.

Su darbo vizitu Vilniuje vakar viešėjo prieš šešias dienas prezidento priesaiką davęs naujasis Latvijos vadovas 49-erių R. Vėjonis. Su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite svečias aptarė regiono saugumo situaciją ir bendradarbiavimo stiprinimą.

Kartu - stipresni

D. Grybauskaitės teigimu, Lietuvą ir Latviją sieja stiprūs politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai. “Esame to paties regiono dalis, turime daug bendrų interesų. Šiandien susiduriame su tais pačiais iššūkiais mūsų šalių saugumui. Esame stipresni, kai veikiame išvien. Todėl ir toliau glaudžiai bendradarbiausime tiek saugumo ir gynybos, tiek ekonomikos ir energetikos srityse“, - pažymėjo ji.

Prezidentė priminė, kad abi šalys sėkmingai dirba ir kartu gina interesus NATO ir Europos Sąjungoje (ES), bendromis jėgomis siekia didesnio saugumo Baltijos regionui, taip pat daug prisideda prie aktyvesnės kovos su vis stiprėjančia priešiška, prieš Vakarus nukreipta propaganda.

Prezidentai aptarė ir dvišalį ekonominį bendradarbiavimą. Latvija yra ketvirta pagal didumą Lietuvos prekybos ir antra pagal didumą eksporto partnerė. D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį į bendrų energetikos projektų įgyvendinimo svarbą. Šiuo metu kuriama regioninė dujų rinka, kuri veiks visose trijose Baltijos šalyse. Tam reikalingas visų Baltijos valstybių indėlis. Susitikime aptartas ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa.

Prezidentai patvirtino, kad Baltijos šalys svarsto bendrai pirkti oro gynybos sistemas. R. Vėjonis sakė, kad bendri kariniai pirkimai sumažintų įsigijimo išlaidas, ir užsiminė, kad prie bendrų pirkimų galėtų prisidėti ir Lenkija.

Natūrali konkurencija

Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto (ERK) vadovo socialdemokrato Gedimino Kirkilo teigimu, Lietuvos ir Latvijos santykiai - įvairiapusiai ir draugiški. “Bendradarbiaujame politinėje, ekonominėje, saugumo, karinėje srityse, vieni kitus palaikome ES”, - LŽ tvirtino jis. Parlamentaras nedramatizavo fakto, kad Latvija jau beveik 15 metų nėra ratifikavusi sutarties dėl jūros sienos. “Nemažai metų gyvename su šia problema, tačiau iš tiesų ji yra gana smulki”, - sakė jis.

ERK vadovas taip pat neįžvelgė nieko bloga, kad pirmajam vizitui R. Vėjonis pasirinko Estiją. Esą diplomatijoje daugiau dėmesio paprastai kreipiama į tris pirmąsias keliones. “Matyt, taip buvo suderintas grafikas”, - svarstė Seimo narys. Jis vylėsi, kad R. Vėjonis bus aktyvus prezidentas plėtojant Baltijos šalių ryšius.

Dvišalių problemų, išskyrus natūralią valstybių konkurenciją, teigė nematantis ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis. “Latvija mums yra ne mažesnė strateginė partnerė nei Lenkija ar Estija. Dėti ant svarstyklių čia tikrai negalima”, - LŽ sakė jis. Politiko teigimu, labai svarbu, kad drauge dalyvaujame "Rail Balticos" bei "NordBalt" projektuose. A. Ažubalis įsitikinęs, kad jūros sienos ratifikavimo problema yra daugiau psichologinė. “Tai vertinu kaip Latvijos politikų negebėjimą peržengti psichologinių barjerų, nes jokių juridinių priežasčių nėra”, - pabrėžė URK vicepirmininkas.

Pasigenda didelių projektų

Seimo tarpparlamentinės grupės ryšiams su Latvija vicepirmininko Kęstučio Masiulio teigimu, santykiai su Latvija yra “kaimyniškai puikūs”. “Permainų net nepageidaučiau, tereikia tobulinti esamus gerus ryšius. Mus sieja ne tik kaimynystė, bet ir bendros kalbos šaknys, kultūrinės bei etninės ištakos. Kartu - bendros didžiulės grėsmės”, - LŽ sakė K. Masiulis.

Politikas tikino, kad Seimas, svarstydamas vieną ar kitą su vidaus problemomis susijusį projektą, visuomet galvoja, kaip priimtas sprendimas galėtų atsiliepti Latvijai. Naujausias pavyzdys - Seimo pastangos asmens dokumentuose įteisinti nelietuviškus rašmenis.

Politologo Lauryno Kasčiūno teigimu, per 25-erius atkurtos nepriklausomybės metus subrendo Baltijos vienybės idėja, buvo sukurtos bendradarbiavimo institucijos. Tačiau per šį laikotarpį nebuvo įgyvendintas nė vienas didelis regioninis infrastruktūrinis projektas, kurį būtų galima pateikti kaip bendro darbo pavyzdį. “Čia yra esminė problema”, - pažymėjo politologas. Pasak jo, latviai nenorėjo įsipareigoti dėl bendros atominės elektrinės, pasišovė statyti regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą, nors žinojo apie analogiškus Lietuvos planus. Dabar tam, kad mūsų terminalas sėkmingai taptų svarbiu regioninės dujų rinkos dalyviu, trukdo Latvijos Inčukalno dujų saugyklos padėtis. Kaip žinoma, iki 2017 metų ji bus priklausoma nuo “Gazprom”.

“Prisiminkime trijų Baltijos šalių deklaruotą ketinimą sukurti kanalą rusakalbiams. Vėl nieko. Jo nesulaukę estai patys sukūrė kanalą. Apibendrinant galima teigti, kad ten, kur reikia bendro veiksmo, investicijų, lieka tuštuma”, - kalbėjo L. Kasčiūnas.

. . .

Žaliųjų atstovas

R.Vėjonis gimė 1966 metų birželio 15 dieną Rusijos Pskovo srityje latvio, kuris ten tarnavo sovietų armijoje, ir rusės šeimoje. Latvijos universiteto Biologijos fakultete jis įgijo biologijos magistro laipsnį, o studijų metais kurį laiką mokytojavo Maduonos pirmojoje vidurinėje mokykloje, vėliau buvo Skultės uosto valdybos narys. 2002 metų lapkritį R.Vėjonis buvo paskirtas aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministru ir šias pareigas ėjo iki 2011 metų spalio. Pernai sausį jis tapo Gynybos ministerijos vadovu. Be gimtosios, R.Vėjonis gerai moka rusų ir anglų kalbas. Jis yra vedęs, turi du vaikus, o savo „Facebook“ puslapyje prie žodžio „tikėjimas“ nurodo esąs „pagonis“. Kandidatu į prezidentus R. Vėjonį iškėlė Latvijos valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Tai pirmasis ES valstybės vadovas iš Žaliųjų partijos. R.Vėjonis prezidento poste pakeitė Andrį Bėrzinį, kuris šias pareigas ėjo nuo 2011-ųjų. Prezidentu R.Vėjonis parlamente buvo išrinktas birželio 3 dieną, prisiekė - liepos 8 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"