TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaimynų derybose Lietuva - už borto

2010 07 16 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kelerius metus Mažeikių naftos gamyklos pardavimu grasinantis Lenkijos koncernas "PKN Orlen" rudenį veikiausiai apsispręs dėl įmonės perleidimo Rusijos naftininkams, taip užsitikrindamas Kremliaus palankumą kitiems savo projektams. Lietuva, išmesta iš šio žaidimo, turėtų nepasiduoti spaudimui ir išlaikyti "Klaipėdos naftą", tačiau dalis politikų baiminasi kitokio scenarijaus.

Neblėstančią Rusijos svajonę laikyti Lietuvos apsirūpinimo energetiniais ištekliais svertus savo rankose gali įtvirtinti ne kas kitas, kaip Lenkijos vyriausybės kontroliuojamas koncernas "PKN Orlen", dar prieš ketverius metus vadintas mūsų krašto gelbėtoju nuo Kremliaus ambicijų.

Vis atkaklesnis 100 proc. Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos (MN) akcijų turinčio koncerno reikalavimas perleisti jam valstybės įmonės "Klaipėdos nafta" valdymą, kitu atveju žadant į Mažeikius parsikviesti rusus, analitikų teigimu, gali byloti ne ką kita, kaip atkaklų siekį padidinti beviltiškai smunkančią MN vertę, rengiant įmonę pardavimui - tiems patiems rusams.

Lenkai tyli

Lietuvos Vyriausybė, prieš metus perleidusi "PKN Orlen" paskutinius 10 proc. MN akcijų, o su jomis - ir galimybę tartis dėl naujo įmonės pirkėjo, viešai tvirtina, kad ultimatumams nepaklus. Tačiau tarp valdančiosios koalicijos partnerių netyla reikalavimai atsižvelgti į lenkų norus ir taip esą užkirsti kelią MN perdavimui į rusų rankas.

Ar įmonės pardavimas neįvyks, net patenkinus "PKN Orlen" reikalavimus dėl "Klaipėdos naftos" perleidimo, nei Vyriausybė, nei Seimas atsakymo neturi. Ultimatumų kalba prabilęs Lenkijos koncernas savo planų Lietuvai atskleisti, regis, neketina.

"Klausimo dėl pardavimo negaliu komentuoti - atsakymų reikėtų ieškoti Varšuvoje. Galiu tik pakartoti, kad kalbas apie pardavimą pradėjo žurnalistai. To negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, nes "PKN Orlen" vadovai viešai šio klausimo nė karto nekomentavo", - LŽ sakė MN valdančios "Orlen Lietuva" atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras.

Atsisakė saugiklių

Vos prieš savaitę Lenkijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais savo šalies vadovybėje, vėl paskelbė, kad koncernas "PKN Orlen", kurio didžiausia akcininkė yra vyriausybė, pasirengęs parduoti MN, jei Lietuva neatsižvelgs į jų reikalavimus - pirmiausia dėl "Klaipėdos naftos" perleidimo. Sprendimai, kaip teigiama, bus priimami jau rugsėjį.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nei 2006 metais, kai "PKN Orlen" įsigijo didžiąją dalį MN akcijų, nei 2008-ųjų pabaigoje, kai vyko derybos dėl visiškos įmonės kontrolės perėmimo, Lenkijos atstovai reikalavimų dėl "Klaipėdos naftos" nekėlė.

2008-ųjų pabaigoje su premjeru Andriumi Kubiliumi susitikęs tuometis "PKN Orlen" vadovas Jacekas Dariuszas Krawiecas net patikino, esą koncernas yra pasirengęs derėtis, kad, įsigijęs visą MN, jis kartu įsipareigotų nepardavinėti įmonės Lietuvai netinkančiam pirkėjui.

J.D.Krawiecas savo iniciatyva pareiškė ir tai, kad derybose už tokį įsipareigojimą nebus prašoma koncernui perduoti "Klaipėdos naftos" kontrolės. "Šie du projektai turėtų būti atskirti", - pabrėžė jis.

Kokie galutiniai sprendimai tuo metu buvo pasiekti ar kokios nuolaidos padarytos, plačiajai visuomenei iki šiol nėra žinoma.

Vis didėjančias biudžeto skyles karštligiškai bandžiusios kamšyti A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės nariai, kaip skelbta, į susitarimą dėl visiško MN perleidimo nedrįso įtraukti nuostatos, įpareigojančios partnerius neįsileisti Rusijos kapitalo, nes suabejojo, ar "PKN Orlen" su ja sutiks.

Viltys nepasiteisino

Prieš ketverius metus, įsitraukęs į kovą dėl MN, kurioje netikėtai didele pasiūlyta kaina nurungė naftos išteklius valdančias Rusijos ir Kazachstano kompanijas, "PKN Orlen" Baltijos šalių ir Ukrainos (į šią valstybę taip pat keliauja Mažeikių gamyklos produkcija) rinkas laikė itin perspektyviomis.

Tačiau realybė pasirodė kita. Jau 2006 metų liepą, tik paaiškėjus, kad Lietuva pasirinko "PKN Orlen", Rusija pranešė apie naftotiekio "Družba" gedimą ir taip apsunkino MN apsirūpinimą žaliava. Vamzdis, kaip žinia, "taisomas" iki šiol.

Po kurio laiko įmonėje kilo didžiulis gaisras, pareikalavęs papildomų milijardinių investicijų. Praėjusių metų pradžioje MN smogė ekonomikos krizė.

Oficialiais duomenimis, 2008-aisiais MN uždirbo 23 mln. JAV dolerių (55 mln. litų) grynojo pelno, o jau pernai patirtas 34,4 mln. JAV dolerių (apie 88 mln. litų) konsoliduotas grynasis nuostolis.

Praėjusių metų pabaigoje viso koncerno "PKN Orlen" skolos buvo didesnės kaip 10 mlrd. zlotų (8 mlrd. litų). MN patiriami nuostoliai ir būtinybė modernizuoti gamyklą (tam reikėtų apie 5 mlrd. litų) koncerno padėties tikrai nepagerina.

Į susiklosčiusią padėtį pernai lapkritį dėmesį atkreipė tarptautinė reitingų agentūra "Fitch Ratings". Vertintojai atsisakė pakelti koncerno "PKN Orlen" reitingą, jei šis neparduos MN gamyklos.

Pragmatizmo link

Paguodos, kalbant apie investuotoją Mažeikiuose, neteikia ir permainos Lenkijos vadovybėje. Prieš metus tuometės kaimynų politinės viršūnės deklaravo gerus santykius ir bendrus interesus su mūsų kraštu. Šiuo metu situacija pasikeitusi.

Pirmuoju permainų šaukliu tapo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, dar kovą sukritikavęs ankstesnės vyriausybės, skelbusios mažesnės energetinės priklausomybės nuo Rusijos šūkius, sprendimą įsigyti naftos perdirbimo bendrovę Mažeikiuose, kuri esanti "visiškai priklausoma nuo Rusijos naftos".

D.Tusko kalboje buvo nubrėžta vis pragmatiškėjančios Lenkijos politikos linija. "Nesutiksiu su nesibaigiančio kariavimo nacionaline politika, kuri trukdo įvairiems Lenkijos projektams Vakaruose, Rytuose ir Pietuose, ir kurios poveikis galiausiai yra didesnė priklausomybė nuo Rusijos", - Lenkijos parlamente pareiškė jis.

Kaip LŽ tvirtino kai kurie gretimos šalies žiniasklaidos atstovai, premjero išsakytos tendencijos tapo dar akivaizdesnės, Lenkijos prezidentu liepą išrinkus Bronislawą Komorowskį. Esą kaimynai šiuo metu pereina nuo "sentimentaliai strateginės" prie "racionaliai pragmatiškos" partnerystės politikos, tad iki šiol deklaruota draugystė su Lietuva nesutrukdys Lenkijai priimti mūsų kraštui galinčių nepatikti sprendimų.

Lietuva - tik stebėtoja?

Tai, kad dešimtmetį buvę auksiniai Lietuvos ir Lenkijos santykių laikai grimzta į praeitį, neabejoja MN pardavimų peripetijų į didžiąją politiką iškeltas dabartinis europarlamentaras Rolandas Paksas. Jis tvirtina, kad Lenkija šiuo metu akivaizdžiai renkasi pragmatinės politikos kryptį.

"Kalbant apie lenkų siekį prisijungti "Klaipėdos naftą", manyčiau, tai yra abiejų pusių žvalgyba prieš mūšį - ką galima dar išsiderėti? Bet tai detalės. Jei yra objektyvi realybė, kad MN bus parduodama, tai žymiai smagiau ją parduoti su "Klaipėdos nafta" ar kitais paketais, apimančiais įvairias nuolaidas, negu be jų. Bet pardavėjų intencijų tai jokiu būdu negali pakeisti - tai tik kainos klausimas", - LŽ sakė R.Paksas.

Anot jo, sunkius laikus išgyvenančiai MN pyktis su žaliavos tiekėju, o tai iš esmės - Rusijos kompanijos, nenaudinga.

"Manau, tai pagrindinė priežastis - kažkuriame kabinete buvo iškelta tokia sąlyga (dėl pardavimo - red.). Mano supratimu, rusai eina seniai pramintu keliu, siekdami turėti įtaką MN, ir lenkai galiausiai su tuo sutiks", - aiškino politikas.

Tuo, kad lenkai jau rudenį gali pradėti MN pardavimo procesą, neabejoja ir finansų analitikas Rimantas Rudzkis. "Tai, kad lenkai rudenį gali trauktis - labai realu. Įsivaizduoju jų situaciją: maržos pasaulyje pasikeitė, pelno jie, matyt, negauna ir geros perspektyvos nemato, be to, nelengva visam "PKN Orlen" koncernui. Visai realus variantas, kad jie parduos pakankamai didelę akcijų dalį, siekdami užsitikrinti naftos žaliavos tiekimą vamzdžiu, o ne tanklaiviais, kaip dabar", - svarstė R.Rudzkis.

Slapti interesai

Pranešimais, kad į MN šiuo metu pretenduoja bent keturi Rytų koncernai - "LUKoil", "TNK-BP", "Rosneft" bei "Surgutneftegaz", - mirga tiek Lenkijos, tiek Rusijos spauda. Svarstomi keli galimi variantai: galbūt koncernas "PKN Orlen" kuriai nors šių kompanijų perleis iki 25 proc. MN akcijų, taip bandydamas užsitikrinti naftos žaliavos tiekimo "Družbos" vamzdžiu atnaujinimą, arba parduos visą gamyklą, už tai gaudamas nuolaidų kitose jį dominančiose šalyse.

Seimo Darbo partijos (DP) frakcijos narys Kęstutis Daukšys, kuriam vadovaujant Ūkio ministerijai MN buvo parduota lenkų koncernui, svarsto, kad tik siekdamas susigrąžinti įdėtus pinigus "PKN Orlen" vargu ar ryžtųsi pardavinėti nuvertėjusią įmonę.

"Nebent lenkai būtų pasirengę tam tikriems nuostoliams, planuodami kitokius ėjimus, galbūt jau ne įmonių, bet vyriausybių lygiu - gal siekdami kažko, kas būtų iškeista į MN įmonę", - sakė jis LŽ.

Nauji favoritai

Rusijos spauda atkreipia dėmesį, kad, nors Lietuva labiausiai baiminasi "LUKoil" atėjimo, Kremliaus favoritai pastaruoju metu yra pasikeitę. Esą nei "LUKoil", kurio didžiausia akcininkė yra JAV naftos milžinė "ConocoPhillips", nei anksčiau kai kurių politinių jėgų mūsų krašte proteguota TNK-BP (bendra Rusijos ir Didžiosios Britanijos įmonė) šiuo metu negali tikėtis, kad dėl jų interesų Maskva pakeis savo "vamzdžio politiką" - atnaujins tiekimą "Družba".

Kol kas viešojoje erdvėje realiausiu pretendentu į lenkų valdomą MN įvardijama kompanija "Rosneft", kadaise perėmusi visus žlugusio "Yukos International" aktyvus, išskyrus įmonę Lietuvoje. Tačiau, kaip teigiama, ši Rusijos kompanija vargu ar sutiks tenkintis 25 proc. MN akcijų, negarantuojančių realios įtakos gamyklos valdymui.

Apžvalgininkų akys vis dažniau krypsta į ketvirtąją bendrovę -"Surgutneftegaz", šiuo metu valdančią 21 proc. Vengrijos naftos ir dujų bendrovės "Mol" akcijų. Teigiama, kad Rusijos kompanijos pozicijos Vengrijoje nėra stabilios, mat pernai įvykęs akcijų perpirkimas iš jas valdžiusios Austrijos įmonės virto didžiuliu, iki šiol besitęsiančiu skandalu. Įsigiję akcijų už 1,4 mlrd. eurų (4,8 mlrd. litų), rusai apie vykdomą sandorį nesiteikė informuoti ne tik "Mol" vadovų, bet net ir Vengrijos vyriausybės, tad šiuo metu šalies politikai kuria barjerus, leisiančius apriboti Rusijos įtaką savo energetikos įmonei.

Teigiama, jog "Surgutneftegaz" šiuo metu jau siunčia signalus, kad yra pasirengusi perleisti valdomas "Mol" akcijas. Įsitvirtinimas Vengrijoje - sena, bet niekaip neįgyvendinama "PKN Orlen" svajonė. Rusų valdomos "Mol" akcijos, analitikų manymu, vertos tiek, kiek visa MN, taigi šiuo atveju būtų kalbama ne apie 25 proc., bet viso Lietuvoje esančios įmonės akcijų paketo pardavimą. Jei prie savo pasiūlymo lenkai galėtų prisidėti ir "Klaipėdos naftą", tai ne tik padidintų jų siūlymo vertę, bet galbūt užtikrintų lengvatas ir kitoms "PKN Orlen" valdomoms įmonėms derantis dėl tiekimo.

Europinis žaidimas

Nors Lietuvos Vyriausybė šiuo metu tvirtina planų perleisti lenkams "Klaipėdos naftą" net nesvarstanti, Seime pasigirsta ir kitokių nuomonių.

Dar šį vasarį ginti "PKN Orlen" interesus ėmėsi pati Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Susitikusi su lenkų atstovais, ji žadėjo siūlyti Valstybės gynimo tarybai apsispręsti, ar verta Lietuvai vienu ar kitu būdu įgyvendinti jų siekį perimti "Klaipėdos naftą", nes esame suinteresuoti išlaikyti "PKN Orlen" mūsų krašte.

Seimo pirmininkės svarstymus, atrodo, remia ir jos atstovaujamos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis, jau prieš kurį laiką raginęs Vyriausybę imtis skubių veiksmų ir kreiptis į Briuselį dėl galimo Mažeikių gamyklos pardavimo rusams, nes toks sandoris būtų pavojingas ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai.

Tuo, kad Seime yra tvirta nuostata savo rankose išlaikyti "Klaipėdos naftą", netiki ir parlamentinės opozicijos atstovai.

"Manau, "Klaipėdos nafta" Lietuvai strategiškai kur kas svarbesnė negu Mažeikių gamykla, todėl geriausia būtų, kad ji ir liktų valstybės įmonė. Bet ar Seime yra tvirta nuostata ją išlaikyti - nežinau. Žodžiais gal ir yra, bet vertinant darbus ne kartą pasirodė esant kitaip", - LŽ tvirtino DP atstovas K.Daukšys.

Grėsmės nacionaliniams interesams dėl Rusijos kompanijos atėjimo į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą neįžvelgia ir europarlamentaras R.Paksas. Jis ragina susimąstyti, ar Lietuva nori toliau likti regiono provincija, ar vis dėlto ketina dalyvauti "europiniame žaidime".

"Valstybės, besilaikančios pragmatiškos politikos, normaliai sutaria tiek su Rytų, tiek su Vakarų kaimynais. Pažiūrėkime, kaip visa Europa bendrauja su žaliavų tiekėjais ir sprendžia savo problemas. Be abejo, yra tautinės vertybės, kurių neįmanoma atsisakyti, bet reikia galvoti ir apie savo piliečių interesus bei šalies perspektyvas", - tvirtino R.Paksas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"