TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaimynų įgeidžiams nelieka kliūčių

2007 05 30 0:00
Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė nesigynė, kad Baltstogės universiteto filialo Vilniuje klausimo sprendimas - veikiau politinis, turintis įtakos dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos santykiams.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Švietimo ir mokslo ministerija siūlys Vyriausybei pritarti, kad Vilniuje būtų įsteigtas Lenkijos Balstogės universiteto filialas. Ministrė Roma Žakaitienė teigia, kad priešingu atveju mūsų šaliai grėstų tarptautinis skandalas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) iki birželio pabaigos parengs Vyriausybės nutarimo projektą, kuris turėtų panaikinti paskutines kliūtis steigti Lenkijos Balstogės universiteto (BU) filialą Vilniuje.

LŽ kalbinta švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė sakė, esą nutarime bus nurodyta, kad prieš priimant galutinį sprendimą speciali darbo grupė turės įvertinti, ar iš tiesų BU filialas neturi veiklai Lietuvoje būtinos materialinės bazės. Būtent dėl šios priežasties dar balandį ministerijai pateiktose Mokslo ir studijų institucijų vertinimo tarybos prie Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) išvadose buvo rekomenduota neišduoti leidimo steigti minėtą filialą. BU planavo įsikurti Vilniuje esančiuose Lenkų kultūros namuose.

Lėmė tarpusavio santykiai

"Įsigilinus į pateiktą informaciją dėl BU materialinės bazės nepakankamumo susidarė įspūdis, kad iš esmės remiamasi prielaidomis, rimtų argumentų nėra. Pasklidus informacijai, kad steigti užsienio aukštąją mokyklą atsisakyta remiantis prielaidomis, kiltų tarptautinis skandalas", - LŽ sakė R.Žakaitienė.

Ministrė neneigė, kad įtakos ministerijos pozicijai turėjo Lenkijos valdžios institucijų atstovų pastangos. Anot R.Žakaitienės, jos buvo labai akivaizdžios, šis klausimas nuolat keltas tarptautiniuose renginiuose.

LŽ šaltinių teigimu, vienas tokių renginių, per kuriuos svarbūs svečiai iš Lenkijos ragino Lietuvos politikus dėl minėto filialo apsispręsti teigiamai, buvo Gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjimas. Švietimo ir mokslo ministrė nesigynė, kad klausimo sprendimas - veikiau politinis, turintis įtakos dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos santykiams. "Iš dalies taip ir yra", - LŽ sakė R.Žakaitienė. Jos teigimu, sprendimo "judinimu" rūpinasi ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Blogybės neįžvelgia

Lietuvoje šiuo metu veikia 15 valstybinių ir 7 nevalstybiniai universitetai. Nuolat pabrėžiama, kad šių aukštųjų mokyklų yra per daug. Tačiau R.Žakaitienė teigė nematanti nieko bloga, jei prie jų prisidės ir užsienio universiteto filialas. "Tai tik į naudą: skatins konkurenciją, leis perimti užsienio patirtį. Šiandien Balstogė, o rytoj gal Kembridžas. Be to, filialas būtų finansuojamas Lenkijos lėšomis, Lietuva jo neremtų", - svarstė ministrė.

Ne paslaptis, kad BU orientuojasi į lenkakalbį Lietuvos jaunimą, o universiteto filialo steigimu itin suinteresuota vietos lenkų bendruomenė. "Jei ši bendruomenė nori tokio filialo Lietuvoje, vadinasi, poreikis yra. Lenkų tautinės mažumos jaunimui bus lengviau ir pigiau siekti aukštojo mokslo", - svarstė R.Žakaitienė. Lig šiol nemažai Lietuvos lenkų studijuoti vykdavo tiesiai į Lenkiją.

Kvalifikacija netiko

R.Žakaitienė tvirtino, esą priimant sprendimą reikia atsižvelgti į tai, kad per beveik metus nuo paraiškos padavimo BU atsižvelgė į griežtus Lietuvos įstatymų reikalavimus.

LŽ jau rašė apie nesėkmingus BU planus įsikurti mūsų šalyje. Maždaug prieš ketverius metus Lietuva atsisakė pripažinti apie keturias dešimtis šios aukštosios mokyklos baigimo diplomų: išsiaiškinta, kad Vilniuje įkurtame filiale studentai buvo mokomi pažeidžiant Lietuvos teisės aktus.

2002-2006 metais SKVC įvertino 59 BU suteiktas magistro kvalifikacijas, iš kurių tik 10 įvertintos kaip lygiavertės teikiamoms Lietuvoje. Iš 49 likusių 34 įvertintos kaip liudijančios tik dalines aukštojo mokslo studijas; 15 - kaip lygiavertės kvalifikacijoms, teikiamoms baigus vientisąsias studijas, su sąlyga, kad bus išlaikytas kvalifikacinis egzaminas.

Iš visų Balstogės universiteto absolventų tik 4 bandė laikyti minėtą kvalifikacinį egzaminą ir nė vienas jo neišlaikė.

Kvalifikacinis egzaminas, kaip papildoma kvalifikacijos vertinimo forma, pradėtas rengti 2004 metais. Jį turi laikyti tie asmenys, kurių užsienyje baigtos studijos ar jų dalis buvo prilygintos neformaliosioms studijoms arba įvertintos su sąlyga, kad institucija neturėjo ŠMM leidimo vykdyti studijas Lietuvoje.

Naują paraišką steigti filialą Vilniuje BU pateikė pernai vasarą. Studentų priėmimą norėta pradėti jau šiemet. Planuotos dvi pagrindinės studijų kryptys: informatika ir ekonomika. Į kiekvieną jų ketinta priimti po 90 studentų, disciplinas lenkų ir anglų kalbomis turėjo dėstyti vizituojantys Lenkijos bei vietos dėstytojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"