TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaimynų latvių bėdos mums nesvetimos

2009 03 21 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvoje vis dažniau skundžiamės sunkmečio bėdomis. Panašiai gyvena ir mūsų artimiausi kaimynai latviai. LŽ nuvyko į Latviją pakalbinti paprastų žmonių. Didžiausiu pastarojo meto skauduliu jie vadina mokestį už gydymą, jo išvengia tik tie, kurie miršta ligoninėje.

Pasidomėti, kaip gyvena broliai latviai, LŽ susiruošė į Bauskę - netoli Lietuvos sienos esantį miestelį, kuriame gyvena 50 tūkst. žmonių. Sovietmečiu panevėžiečiai, biržiečiai, pasvaliečiai į Bauskę itin dažnai traukdavo pirkti strimėlių ir saldainių "Karvutė". Nuvykę dar prigriebdavo latviškų "Laumos" trikotažo gaminių, kvepalų "Dzintars". Dabar kvepalai ir tikotažas mums tapo nebe tokie aktualūs, o parvežti lauktuvių valgomų gėrybių vis dėlto norisi. Tačiau strimėlių bent jau Bauskės parduotuvėse aptikti nepavyko, lentynose - tik didelis Lietuvoje fasuotų silkių asortimentas. "Karvučių", pagal seną papratimą latviškai vadinamų gotinomis, esama. Tačiau visuotinai pripažįstama, kad jos prarado ankstesnį ypatingą skonį ir tapo gerokai prastesnės. Šie saldainiai, kaip ir visi kiti Latvijoje parduodami maisto produktai - tik šiek tiek brangesni už lietuviškus. Tačiau latviai į Lietuvą, skirtingai nei mes į Lenkiją, pirkti pigesnio maisto nesiveržia. Žmonės tvirtina neturintys pinigų kelionėms.

Sirgti - brangus "malonumas"

Didėjantys mokesčiai, gausėjančios bedarbių gretos, padažnėję plėšimai - dar ne didžiausios ekonomikos krizę išgyvenančius artimiausius mūsų kaimynus užgriuvusios bėdos. Pagrindinis latvių galvos skausmas - nuo kovo 1-osios itin pabrangęs gydymas. Ligoninėje praleista diena visiems gretimos valstybės gyventojams, išskyrus nėščiąsias, gimdyves ir vaikus, dabar kainuoja 12 latų (60 litų). "Vylėmės, kad taip pabrangus gydymui žmonės nustos sirgti ar bent jau gydytis. Bet jie vis tiek serga", - kalbėdama su LŽ juokavo Bauskės ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Sarmitė Stankeviča.

Pirmasis Bauskėje LŽ kalbintas latvis taksistas Raimondas pabrangusį gydymą taip pat įvardijo kaip didžiausią krašto problemą. "Valdžia nutarė mus visus numarinti", - piktinosi jis.

Raimondas teigė, kad dirbdamas taksistu per dieną pelno gauna 3 latus (15 litų). "Mano pagrindinis darbas - greitosios vairuotojas. Ten uždirbu 240 latų (1200 litų). Jei papildomai nedirbčiau taksistu, pragyventi iš pagrindinės algos būtų neįmanoma", - sakė vyriškis. Jis pasakojo, kad už dviejų kambarių buto šildymą moka 60 latų (300 litų). Kartu su kitais komunaliniais mokesčiais išlaikyti butą per mėnesį jam kainuoja 110-120 latų (apie 500 litų).

Pensija - nuo 62 metų

Autobusų stotyje sutikta ponia Leonarda pasiguodė dėl itin mažų latvių pensijų. Ji pati tikino gaunanti 162 latų (810 litų) pensiją ir tikrai skurstanti. "Man dar pasisekė, nes į pensiją išėjau būdama 55-erių. Dabar ir latviai vyrai, ir moterys į pensiją išleidžiami nuo 62 metų. Gydymas tapo mokamas ir labai brangus, tad sulaukti pensijos dabar jau bus lemta toli gražu ne visiems. Darbo neturime, bedarbio pašalpą taip pat labai sunku gauti. Beprotystė!" - nuoskaudas liejo Leonarda.

Moteris tvirtino, kad ekonomikos krizę išgyvenančioje Latvijoje itin padaugėjo įvairių vagysčių ir plėšimų. "Gyvenu kaime. Atvažiavau į Bauskę ir nesu tikra, ar namai per tą laiką nebus apvogti. Bauskėje taip pat nesaugu. Tik ir skaitome pranešimus, kaip vidury dienos plėšikai atiminėja rankines, laužiasi į butus", - kalbėjo Leonarda. Ji jaudinosi ne tik dėl savęs, bet ir dėl jau išaugintų vaikų. "Turiu tris sūnus. Vyrai kaip mūrai, o du iš jų neturi darbo. Vienas dirbo statybininku ir buvo atleistas, kitas neteko darbo fabrike. Iš ko jiems gyventi?" - klausė moteris.

Nepragyvena iš pensijos

Ponią Mariją LŽ sustabdė einančią į paštą mokėti mokesčių už telefoną. Ji net neprašyta išsitraukė mokesčių knygelę, žvelgiant į kurią paaiškėjo, kad latviams laidinio telefono paslaugos brangesnės nei mums. Už tai, kad naudojasi telefonu, latviai moka 5 latų (25 litų) abonentinį mokestį. Tačiau per mėnesį 90 minučių gali kalbėti nemokamai. Marija tvirtino, kad suteiktų nemokamų minučių pokalbiams neužtenka. Net ir labai taupydama už pokalbius ji moka kone 10 latų (50 litų). Išlaikyti pusantro kambario butą per mėnesį moteriai kainuoja 94 latus (470 litų). Pensijos ji gauna 165 latus (825 litus). "Pati gal dar kaip nors pragyvenčiau. Tačiau neseniai darbo neteko anksčiau vairuotoju dirbęs sūnus. Dar ir jam privalau padėti", - prisipažino Marija.

"Jei žmogus neturi iš ko prisidurti prie pensijos, jis tikrai neišgyvens", - pritardama Marijai pabrėžė pensininkė Tamara, prie Bauskės ligoninės prekiavusi ką tik pražydintais narcizais, medumi ir obuoliais. "Per galvą verčiuosi, tačiau dabar, kai pabrango gydymas, nė gėlių žmonės nebeperka. Taupo kaip išmanydami", - sakė Tamara.

Pamiršo nemokamą gydymą

Gatvėje prisiklausiusios žmonių kalbų LŽ apipylė klausimais Bauskės ligoninės vyriausiąją slaugos administratorę S.Stankevičą. "Taip, nuo kovo pirmosios įsigaliojo nauja mokėjimo už gydymą tvarka. Du trečdalius gydymosi išlaidų nuo šiol dengia ligonių kasos, likusį trečdalį susimoka pats ligonis. Gydytis tapo išties brangu, tačiau ligonių dėl to mūsų ligoninėje nesumažėjo", - patikino ji.

S.Stankevičai buvo keista išgirsti, kad Lietuvoje gydymas iki šiol vis dar nemokamas. "Neįtikėtina! - sakė ji. - Mes už gydymą mokame jau penkerius metus. Tačiau skirtumas tik toks, kad vizitai pas gydytojus ir stacionarios gydymo paslaugos, iš pradžių kainavusios simboliškai, nuo šių metų kovo gerokai pabrango. Tačiau mums, gydymo įstaigų personalui, gyvenimas nuo to nepagerėjo", - teigė vyriausioji slaugos administratorė.

Atsivertusi kainoraštį S.Stankeviča pabrėžė, kad už gydymą Latvijoje šiuo metu nemoka tik vaikai iki 18 metų, nėščiosios ir gimdyvės. Mokestis už gydymą sumažintas psichikos ligoniams, dializuojamiesiems, tuberkuliozės ir dar keleto itin sunkių ligų užkluptiems žmonėms. O pensininkai ir diabetikai jokių nuolaidų gydymui neturi - moka kaip ir visi kiti.

"Į stacionarą gulantis žmogus pasirašo sutartį, kad už ligoninėje praleistą dieną mokės po 12 latų. Pinigus galima sumokėti iš anksto arba dalimis. Sutartyje nurodyta, kad nesusimokėjus už gydymą ligoninėje šią sumą išieškos antstoliai. Beje, galimybę išvengti mokesčio už gydymą turi tie žmonės, kurie miršta ligoninėje. Sutartyje nenurodyta, kad mokestis už gydymą būtų išieškotas iš mirusiųjų artimųjų", - teigė S.Stankeviča. Ji pabrėžė, kad 12 latų apmokestintas vien lovadienis. Nuo 10 iki 30 latų (50-150 litų) šiuo metu įkainotos ir operacijos.

Latvijos valstybė apmokestino ne tik stacionarų, bet ir ambulatorinį gydymą. Už kiekvieną apsilankymą pas šeimos gydytoją nuo kovo 1-osios latviams tenka mokėti po 1 latą (5 litus). Kurios nors srities specialisto konsultacija dabar kainuoja 5 latus (25 litus). Taip pat tenka mokėti už medicininius tyrimus.

Kas mėnesį - 350 bedarbių

Šiemet 400-ąjį gimtadienį mininti Bauskė įsikūrusi už 66 kilometrų nuo Rygos. Todėl neretas Bauskės gyventojas rytais lipa į autobusą, moka 2,5 lato (12,5 lito) ir važiuoja į sostinę dirbti. Nors Bauskės rajone nedarbas šiuo metu yra 11,5 proc., kiekvieną mėnesį į šio miesto darbo biržą kreipiasi dar po 300-350 bedarbių. Kaip LŽ teigė Bauskės darbo biržai vadovaujanti Liudmila Kožemiakina, prognozuojama, kad vasarą nedarbas čia sieks 15 procentų. Jos teigimu, Latvijoje darbo užmokesčio minimumas šiuo metu sudaro 180 latų (900 litų). Kad darbo netekęs žmogus gautų bedarbio pašalpą, per paskutinius trejus metus jis turi būti dirbęs 12 mėnesių. Bedarbio pašalpa, atsižvelgiant į gautą užmokestį, siekia apie 100 latų (500 litų), ji mokama nuo 4 iki 9 mėnesių ir bėgant laikui vis mažėja. Galimybės gauti darbo Bauskėje labai menkos. LŽ lankantis šio miesto darbo biržoje po vieną darbo vietą buvo siūloma fizikos mokytojui, kirpėjui, manikiūrininkui, mezgėjui, prekybos agentui, elektrikui ir suvirintojui. L.Kožemiakina patikino, kad visai nepaklausūs statybininkai ir vairuotojai.

Paklausta, kada buvo sulygintas bei padidintas Latvijos vyrų ir moterų pensinis amžius, šiuo metu siekiantis 62 metus, darbo biržos vadovė atsakė, kad visai neseniai - 2008-ųjų liepą. Tačiau latviai

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"