TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaimynų užmojai sukėlė nuostabą

2013 07 12 6:00
Rusijos atstovai norėtų, kad Lietuvą kertantys tranzitiniai traukiniai taptų greitieji, bet kol kas tokių galimybių nėra. Valstybės sienos apsaugos tarnybos archyvo nuotrauka

Rengdamasi 2018 metų pasaulio futbolo čempionatui, kurio dalis rungtynių vyks Kaliningrado srityje, Rusija puoselėja viltį, kad iki tol Kaliningradą ir Maskvą sujungs greitaeigio traukinio geležinkelis, kuris neišvengiamai kirs ir Lietuvą. Mūsų šalies politikai ir specialistai abejoja, ar tokie užmojai yra realūs.

Rusijoje pirmąją greitaeigio traukinio liniją planuojama įrengti tarp Maskvos ir Kazanės. Svarstytas ir Maskvos–Kaliningrado maršruto projektas. Kol kas jo nėra atsisakyta.

Reikėtų modernizuoti

Praėjusį antradienį Kaliningrado srityje lankęsis Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Žukovas per susitikimą su vietos žurnalistais užsiminė, jog dar yra vilčių, kad tarp Kaliningrado ir Maskvos važinės greitaeigis traukinys. „Tai būtų vienas pasirengimo 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatui projektų“, - teigė jis. FIFA jau yra paskelbusi, kad tais metais ši sporto šventė vyks Rusijoje, o Kaliningradas – vienas miestų, kuriuose varžysis futbolininkai.

Norima, jog greitasis traukinys iš Rusijos sostinės į Kaliningradą važiuotų ne 22 valandas, kaip yra dabar, o 12 valandų. Kad šis Rusijos sumanymas būtų įgyvendintas, reikėtų modernizuoti dabartinę geležinkelio liniją, ją elektrifikuoti, įrengti kitą reikiamą infrastruktūrą ne tik Kaliningrado srityje, bet ir Baltarusijoje bei Lietuvoje. Geležinkelio maršruto Maskva-Kaliningradas ilgis - 1285 kilometrai, 219 kilometrų jis driekiasi per Lietuvos teritoriją.

Vyksta derybos

Susisiekimo ministerija yra sulaukusi Rusijos siūlymo svarstyti galimybę pagreitinti susisiekimą su Kaliningradu per Lietuvos teritoriją. „Šiuo klausimu planuojama surengti posėdį, bet jo data ir formatas dar nėra žinomi. Atkreiptinas dėmesys, kad tai kompleksinis klausimas, nes reikia atsižvelgti į Šengeno sutarties, muitinės patikrinimo, sienos apsaugos ir kitus Europos Sąjungos reikalavimus“, - LŽ aiškino Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Dudurytė.

Anot jos, greitųjų traukinių greitis turėtų būti 250 kilometrų per valandą ir net didesnis. Lietuva šiuo metu rengia techninį projektą, pagal kurį traukinių, važiuojančių tarp Vilniaus ir Kauno, greitis siektų iki 160 kilometrų per valandą. Darbus planuojama atlikti 2014-2020 metais. Taigi Lietuvos teritorija tranzitiniai traukiniai iki 2018 metų dar tikrai negalės važiuoti didesniu kaip 160 kilometrų per valandą greičiu.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas LŽ informavo, kad norint padidinti traukinių, kursuojančių maršrutu Kaliningradas-Vilnius-Minskas-Maskva, greitį ir sutrumpinti kelionės laiką reikėtų modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, optimizuoti traukinių judėjimo schemas, imtis kitų kompleksinių veiksmų. „Kelionės tuo maršrutu laiko trumpinimo klausimas yra aptariamas ir šiomis dienomis vykstančiame Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos geležinkelių administracijų susitikime. Dar deramasi", - teigė V.Gudas. Pasak jo, kol derybos nebaigtos, išsamesnė informacija negali būti teikiama.

Rusiją ir Kaliningrado sritį jungiančioje tarptautinio geležinkelio koridoriaus atšakoje pernai įdiegta moderni kompiuterizuota geležinkelių eismo valdymo sistema. Ji garantuoja didesnį eismo saugumą ir galimybę gabenti daugiau krovinių. Šiuolaikinės technologijos atnaujintame ruože traukinių greitį leidžia padidinti iki 160 kilometrų per valandą, o eismą valdyti centralizuotai iš Vilniaus.

Politikai stebisi

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis patikino, kad kol galioja specialus Lietuvos, Rusijos ir Europos Sąjungos susitarimas dėl supaprastinto tranzito į Kaliningrado sritį, kalbos apie greitąjį tranzitinį traukinį yra tuščias oro drebinimas. „Atvažiavo žmogus ir pafantazavo“, - komentavo parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad minėtu susitarimu patvirtintose keleivių ir krovinių vežimo taisyklėse numatyti visi būtini stabtelėjimai, patikrinimai. A.Ažubalis teigė, jog Lietuvą tenkina supaprastinto tranzito schema, tą patį jam ne kartą teko girdėti ir iš Rusijos kolegų. „Tranzitinių traukinių eismą galima pagreitinti vienu būdu – greičiau patikrą turėtų atlikti rusų pasieniečiai ir muitininkai. Taip būtų galima sutrumpinti traukinių kelyje praleistą laiką 40 minučių“, - aiškino konservatorius.

Seimo nario Petro Auštrevičiaus nuomone, prieš kalbant apie kokius nors panašius projektus, pirmiausia reikėtų juos suderinti dvišaliu lygmeniu. „Nežinau, ar kas leistų Rusijai tiesti arba rekonstruoti Lietuvoje geležinkelį, jei jau taip kalbama“, - pareiškė liberalas. Ir pridūrė, kad norint įgyvendinti tokį projektą reikia suderinti labai daug klausimų. „Tai turi būti mažiausiai dvišalis susitarimas, o jo kol kas nėra“, - sakė parlamentaras.

P.Auštrevičius stebėjosi, kodėl Rusija, kalbanti apie tokius projektus, nesiima Kaliningrado srityje esančio geležinkelio ruožo rekonstrukcijos. „Lietuva pirmenybę teikia projektui „Rail Baltica“, todėl abejoju, ar artimiausiu metu mūsų šalis rastų pakankamai lėšų geležinkelio ruožui iki Kybartų rekonstruoti. Juk kalbama apie milijardus litų. Ir vargu ar pati Rusija yra pasirengusi tokioms investicijoms“, - svarstė parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"