TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kainas kelia ir valdžia

2016 05 27 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Valdžia skuba paskui augančias kainas ir jau nuo liepos ketina didinti dalį valstybės nustatytų rinkliavų – iš 2500 galiojančiųjų didės apie 230 rinkliavų, kai kurios jų didinamos net iki kelių kartų.

Rinkliavų didinimas kasmet jau tampa kone tradicija, mat ir pernai Vyriausybė pakeitė 440 rinkliavų įkainių, daugelį jų gerokai padidino. Finansų ministerijos vadovai aiškina, esą didinant rinkliavų įkainius siekiama atsižvelgti į faktinį paslaugų teikimo išlaidų pasikeitimą, didėjančias valdininkų algas ir kita. Jie atkreipia dėmesį, kad esama ir tokių rinkliavų, kurias ketinama mažinti. Bene didžiausią palengvėjimą pajus lobistai, nes jiems už įrašymą į lobistų sąrašą reikės mokėti nebe 144 eurus, kaip iki šiol, o tik 10 eurų.

Kai kurie ekonomistai ramina, esą tai susiję su bendra kainų augimo tendencija, tačiau kiti ekspertai bei politikai jau nebando švelninti situacijos ir rinkliavos įkainių didinimą vadina paprasčiausiu valdžios siekiu pasipinigauti.

Daugelis rinkliavų didės

Lietuvoje galioja apie 2500 įvairių rinkliavų ir daugelio jų dydžius nustato Vyriausybė. Pastaruoju metu Finansų ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo numatyta gerokai didinti apie 230 rinkliavų. Taip pat nuo liepos mėnesio planuojama didinti rinkliavas kavinėms, vežėjams, taksistams, kelionių organizatoriams, gidams ir kt.

Gidams vedžioti turistus greitai gali ir neapsimokėti.Romo Jurgaičio nuotrauka

Pavyzdžiui, gido pažymėjimo išdavimas nuo 3,4 euro brangs iki 18 eurų, leidimo vežioti keleivius taksi – nuo 35 iki 45 eurų. Licencijos verstis keleivių vežimu autobusais vietinio susisiekimo maršrutais brangs nuo 52 iki 68 eurų. Kelionių organizatoriams rinkliava už kelionės organizatoriaus pažymėjimo ar jo dublikato išdavimą nuo 7,8 euro didės iki 37 eurų. Išaugs ir rinkliava už kelių transporto priemonių vairuotojo, vežančio pavojingus krovinius, egzamino laikymą: už pagrindinio mokymo kurso – nuo 8,6 iki 23 eurų, o specializuoto mokymo kurso – nuo 5,7 iki 17 eurų. Asmenims, siekiantiems įgyti pavojingųjų krovinių vežimo automobilių transportu saugos specialisto kvalifikaciją, kiekvieno mokymo kurso egzaminas kainuos nebe 20, o 40 eurų. Piloto mokinio licencijos išdavimas atsieis nebe 2,9 euro, o 9,7 euro, skrydžių vadovo mokinio – nebe 2,9 euro, o 70 eurų.

Atsižvelgė ir į valdininkų algų didėjimą

Pasiūlymus keisti valstybės rinkliavos dydžius pasirašęs finansų viceministras Romualdas Gėgžnas teigė, esą rinkliavos dydžiai keičiami, nes pasikeitus dokumentų išdavimo procedūroms ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimams kito ir išlaidos teikiant konkrečią paslaugą. Be to, dalis licencijų, leidimų bei kitų dokumentų išdavimo procedūrų perkeliama į elektroninę erdvę, o tai taip pat daro įtaką rinkliavos dydžiui. Esą reikia įvertinti ir tai, kad nuolat didinami atlyginimai valstybės tarnautojams.

„Prašėme institucijų, už kurių teikiamas paslaugas siūloma didinti nustatytus valstybės rinkliavos dydžius, teikiant pasiūlymus dėl valstybės rinkliavos dydžių apskaičiavimo, vertinti ne tik valstybės tarnautojų atlyginimų ar kitų išlaidų padidėjimą, bet ir žmogiškųjų bei materialinių išteklių panaudojimo efektyvumą“, – pabrėžė finansų viceministras.

Ieva Valeškaitė: "Rinkliavų didinimu vėl suduodamas smūgis smulkiajam verslui, nors valdžia žadėjo jį skatinti."

Dėsningas procesas

Ekonomistas Romas Lazutka „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad rinkliavų didinimą reikėtų sieti ne su euro įvedimu, o su bendra kainų augimo tendencija bei nuolat didėjančiu darbo užmokesčiu. „Matyt, rinkliavas renkančios institucijos pateikė Vyriausybei konkrečius skaičiavimus, kiek reikia didinti rinkliavas“, – teigė R. Lazutka. Anot jo, visai suprantamas valdžios noras kaip galima daugiau pinigų surinkti į savivaldybių ar valstybės biudžetą, nes auga ir jų išlaidos. Be to, kuo turtingesnė tampa valstybė, tuo ir kainos joje yra aukštesnės. Panaši tendencija matyti ir rinkliavų srityje.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis suabejojo, ar rinkliavos dydžių pasikeitimas turės nors kokios įtakos verslo aplinkai. „Jei pakito dokumentų parengimo sąnaudos, išaugo kai kurių dokumentų paklausa, padidėjusi rinkliava gal ir nesukels didelių problemų. Juolab kad kai kuriais atvejais rinkliavos nėra itin didelės, ypač mokamos smulkiojo verslo atstovų“, – teigė N. Mačiulis. Jis abejojo, kad rinkliavos dydžio pasikeitimas turės įtakos verslininkui apsisprendžiant dirbti legaliai ar pasitraukti į šešėlį.

Verslo neskatins

Ekonomistams valdžios užmojus didinti rinkliavas vertinant itin atsargiai, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikės Ievos Valeškaitės nuomonė griežtesnė. Jos teigimu, tai tik elementarus valdžios pasipinigavimas, nes užmojai didinti rinkliavas nėra grindžiami skaičiavimais.

„Valdžia teigia, kad didinti rinkliavas reikia, nes auga tarnautojų, teikiančių paslaugas, už kurias imamos rinkliavos, darbo užmokesčio sąnaudos. Tačiau, kodėl apie tai nekalbama, kai svarstoma didinti algas viešojo sektoriaus darbuotojams? Kitaip tariant, valdžia pernelyg nesuka galvos, kaip efektyviai leisti pinigus, nes vos jų pritrūkus galės vėl kelti mokesčius, kaip šiuo atveju – rinkliavas“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė I. Valeškaitė.

Kęstutis Glaveckas: "Vyriausybė ir savivaldybės rado progą pasipelnyti."

Anot jos, kasmet didindama rinkliavas valdžia neefektyvina savo veiklos. Didžiąją dalį paslaugų galima būtų teikti elektroninėje erdvėje. Aiškinama, kad tam ir diegiamos brangios sistemos. Tačiau valdžios nustatomos rinkliavos dydis nuo to nemažėja, priešingai – tuo grindžiamas rinkliavos tarifų didinimas. Esą papildomų lėšų reikės paslaugoms perkelti į elektroninę erdvę. Taigi užburtas ratas.

Be to, analitikė atkreipė dėmesį, kad rinkliavų didinimu vėl suduodamas smūgis smulkiajam verslui, nors valdžia žadėjo jį skatinti. „Gidams vedžioti turistus greitai gali ir neapsimokėti, nes jiems didėja ne tik rinkliava. Pavyzdžiui, minimali verslo liudijimo trukmė nuo 5 dienų didinama iki mėnesio. Dabar gidui, planavusiam paslaugas teikti tik savaitę, teks įsigyti kur kas brangesnį mėnesio trukmės verslo liudijimą“, – aiškino I. Valeškaitė.

Siekia daugiau pinigų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas ekonomistas Kęstutis Glaveckas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Vyriausybė ir savivaldybės rado progą pasipelnyti. „To ir reikėjo laukti, nes pastaruoju metu visi, kas turi reikalų su pinigais, siekia pasipinigauti“, – piktinosi parlamentaras.

Tačiau, anot jo, yra ir kita medalio pusė: Lietuvoje yra per daug pinigų ir jų vis daugėja, nes lėšos „prasisunkia“ iš Europos Sąjungos iždo. Pinigus Europos Centrinis Bankas spausdina gana dideliais kiekiais – kiekvieną mėnesį po 80 mlrd. eurų. Todėl natūralu, kad Lietuvoje auga investicijos.

„Kai pinigų yra daugiau, kyla ir kainos. Jas kelia pardavėjai, o šiuo atveju jas kelia ir valdžia“, – teigė K. Glaveckas. Parlamentaras pažymėjo, kad mažinamas rinkliavas pajus labai nedaug kas, o didinamas – kur kas daugiau šalies gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"