TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kainų kilimas nuo euro įvedimo nepriklauso

2013 03 26 5:41
G.Kirkilo teigimu, Lietuvai stojant į euro zoną visi mūsų litais laikomi indėliai automatiškai bus pakeisti pagal esamą kursą, o tai žmonėms bus naudinga. /Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Su Seimo vicepirmininku, Europos reikalų komiteto vadovu socialdemokratu Gediminu Kirkilu kalbamės apie Lietuvos siekį 2015 metais įsivesti eurą, taip pat apie žmonių nuogąstavimus dėl galimų neigiamų pasekmių.

- Niekas neabejoja, kad anksčiau ar vėliau Lietuva turės eurą. Kokius "namų darbus" turime atlikti iki tol?

- Svarbiausia - neviršyti vadinamųjų Mastrichto kriterijų, kuriais matuojamas kainų, biudžeto deficito, valstybės skolos, ilgalaikių palūkanų normų ir valiutos kurso stabilumas. Aišku, sunkiausia suvaldyti infliaciją, bet ji kol kas, kiek žinau, yra būtent tokia, kokios mums reikia, - mažesnė nei reikalaujama. Svarbus ir visuomenės švietimas, nes žmonėms reikia paaiškinti, kas ir kokiomis sąlygomis keisis įvedus eurą. Deja, jau dabar šia tema kyla nepagrįstų kalbų, diskusijų ir interpretacijų banga. Čia ypač aktyvūs bankų ekspertai. Iš dalies galiu juos suprasti, nes kol kas būtent bankai gauna daugiausia naudos iš to, kad mes neturime euro. Tiksliau, turime netikrą eurą, nes litas ir taip yra susietas su euru. Finansinių operacijų apmokestinimas, valiutų keitimas - tai keli šimtai milijonų per metus, ir juos dažniausiai uždirba bankai gyventojų sąskaita.

- Ar Lietuvos planams gali sutrukdyti išoriniai veiksniai?

- Taip jau buvo nutikę 2006 metais. Tarkime, jei labai smarkiai pabrangtų energijos ištekliai, tai natūraliai atsilieptų kitų produktų kainoms ir teoriškai galėtų padidinti infliaciją. Tačiau dabar Lietuvoje mes ir šiaip jau už daug ką mokame daugiausia, tad nemanau, kad kainos kiltų.

- Gal vis dėlto geriau turėti savo nacionalinę valiutą?

- Pasilikti litą gal ir būtų prasminga, jei galėtume turėti savo pinigų politiką, panašią į lenkų, vengrų ar čekų. Bet taip nėra. O ir grįžti prie to vargu ar įmanoma, nes atsieti litą nuo euro būtų finansinė katastrofa šalies žmonėms, ypač vertinant sudėtingą tokio "atrišimo" procedūrą. Tie patys lenkai, kuriais dažnai remiasi euro priešininkai, jau pareiškė, kad 2017-2018 metais taip pat planuoja įsivesti eurą

- Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš dabartinės Kipro situacijos?

- Lietuvos ir Kipro padėtis visiškai nelygintina. Kipras priklauso tai grupei šalių, kurių finansinis sektorius viršija jų bendrąjį vidaus produktą net kelis kartus. Todėl tose valstybėse bet kokie bankų neramumai iš karto sukelia pasekmes, kurios dabar matyti Kipre. Lietuva turi palyginti mažą finansinį sektorių, tad mums tokių problemų tikrai nekils. Be to, mūsų bankai ne lietuviški, o užsienio. Aišku, pasimokyti iš Kipro ir daryti išvadas būtina. Situacija iš tiesų sudėtinga. Tačiau akcentuočiau ne vien ją, bet ir euro zonos valstybių pastangas padėti šiai šaliai. Jeigu ne jų parama, kai kurie patys stambiausi Kipro bankai paprasčiausiai bankrutuotų, o nuostoliai siektų ne dešimt, bet šimtus milijardų eurų. Euro zona turi stabilizacijos fondą, į kurį ir mes stodami įdėsime savo dalį. Fondas tam ir skirtas, kad eurą turinčios valstybės išvengtų panašių problemų ir laiku gautų pagalbą.

- Netrūksta perspėjančiųjų, esą priklausymas euro klubui Lietuvai nemažai kainuos.

- Manau, narystė šiame klube Lietuvai kainuos tikrai pigiau, negu dabar mums atsieina monetarinės politikos ir tikrojo euro nebuvimas. Kita vertus, įnašas į stabilizacijos fondą nėra išmesti ar prarasti pinigai. Tai lėšos, kuriomis mes galime disponuoti, kurios, reikalui esant, gali padėti mums arba kaimynams. Kitas dalykas, kad naujos šalys - Latvija, Lietuva - stodamos į euro klubą dar labiau stiprina euro zoną. Šiuo požiūriu atskirų valstybių krizės tampa santykinai mažesnės.

- Žmonės bijo ne euro, bet kainų, kurios gali kilti jį įsivedus. Juk to neišvengė nė viena valstybė. Ką planuojama daryti, kad tuo metu žmonės kuo mažiau nukentėtų?

- Mano nuomone, pirmiausia Vyriausybei reikėtų labai gerai išstudijuoti Estijos, kuri tikrai sklandžiai įsivedė eurą, patirtį. Mes, kaip ir estai, turime tą patį valiutų valdybos modelį, todėl mums išties daug kas tiktų. Įvedant eurą Estijoje kainos labai mažai padidėjo, kiek žinau, tik 0,3 procento. Tačiau per tą laiką estai sugebėjo pakelti ir atlyginimus, ir pensijas, todėl žmonėms euras buvo naudingas. Jau nekalbu apie tai, kad bendra valiuta didina investicijas. Šiuo požiūriu Estija tarp trijų Baltijos valstybių neabejotinai turi prioritetą, nes investuotojams nei litas, nei latas nieko daug nesako, o euras - stiprus argumentas.

Kita vertus, nors ir nesame euro zonoje, kainos pas mus vis vien kilo, ir gana smarkiai. Kitaip sakant, jų didėjimas visiškai nepriklauso nuo euro įvedimo. Šiuo atveju mes tik pakeistume nominalą, padarytume jį patrauklesnį investuotojams, įsilietume į stipresnę pinigų zoną nei esame. Manau, gyventojams tikrai nėra dėl ko baimintis, nes Vyriausybė suvaldys situaciją. Be to, stojant į euro zoną visi mūsų litais laikomi indėliai automatiškai bus pakeisti pagal esamą kursą, o tai žmonėms bus naudinga. Jeigu šiandien keistume litus į eurus, žinoma, nukentėtume.

- Ar būtų tragedija, jei po dvejų metų nespėtume įsivesti lito ir padarytume tai vėliau?

- Iš esmės situacija liktų tokia, kokia yra dabar. Bet jei vertintume geopolitiniu požiūriu, estai ir latviai, kurie tuomet jau turės eurą, investuotojams atrodys kur kas patrauklesni negu mes. Todėl Vyriausybė ir akcentuoja, kad įsilieti į euro zoną mums labai naudinga.

- Viešai paskelbėte sutinkantis lažintis, jog iki 2015-ųjų nei euro zona, nei pati Europos Sąjunga (ES) nesubyrės. Kodėl esate toks tikras?

- Galiu pakartoti - tikrai nesubyrės. Žinoma, pasaulyje netrūksta problemų. Nors jau galima sakyti, kad krizę baigiama įveikti, recidyvų vis dar pasitaiko. Tačiau esu įsitikinęs - su krizėmis lengviau kovoti ne atskiroms valstybėms, o jų sąjungoms. Šiuo požiūriu ES yra labai galinga sąjunga. Ir tai mums naudinga. Kita vertus, ar norėtume, kad euras žlugtų? Jei taip nutiktų, ir mus ištiktų katastrofa, nors euro zonai nepriklausome. Laimė, tiek pati ES, tiek euro zona yra tokios sąjungos, kurios visada sugebėjo ir sugeba demokratiškai spręsti bet kokias problemas, sureguliuoti situaciją. Ir dabar tai daroma - demokratiškai ir solidariai. Be to, turėkime galvoje, kad europinės finansinės perspektyvos iki 2020-ųjų mums yra naudingos - tiek energetikai, žemės ūkiui, tiek įvairiems infrastruktūros projektams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"