TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kainų prievaizdai įprato tik didinti

2014 03 14 6:00
Praėjusių metų birželį Seimas atmetė D.Korsakaitės vadovaujamos VKEKK ataskaitą, tačiau imtis didesnių permainų, kad ši institucija privalėtų atsakyti už savo sprendimų pasekmes, iki šiol nesiryžo. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ne pirmą kartą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) priimami vienašališki sprendimai kelti kainas - kartais net labiau, nei prašo tiekėjas, - skatina politikų diskusijas dėl didesnės šios institucijos kontrolės. Svarstoma, kad VKEKK galėtų savo veiksmus derinti su Vyriausybe, bet inicijuoti tokių pokyčių dar neskubama.

Praėjusią savaitę VKEKK vienašališkai nustatė trečdaliu aukštesnes „Vilniaus vandenų“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, galiosiančias iki kitų metų pabaigos. Nuo gegužės 1-osios kubas vandens daugiabučių gyventojams brangs 34,6 proc., iki 5,88 lito (su PVM), individualių namų savininkams - 22 proc., iki 5,33 lito. Vilniaus savivaldybės tarybos nariai LŽ tvirtino, kad kainas tartasi didinti dukart mažiau, nei nusprendė VKEKK.

Neką mažesnis kainų šuolis VKEKK sprendimu laukia ir kitų miestų ar miestelių gyventojų. Šalto vandens kubinio metro kaina Šakiuose gali perkopti 13 litų, Neringoje - 15, o Šilutėje - net 16 litų ribą. Šilalėje kaina turėtų didėti beveik 70 proc., Raseiniuose, Mažeikiuose, Ignalinoje - daugiau kaip 50 proc., Kėdainiuose ir Jurbarke - apie 40 procentų.

Nors Vyriausybė ir tiekėjas - „Lietuvos dujos“ - siūlė nuo 2014-ųjų pradžios gamtines dujas atpiginti daugiau kaip 10 proc. - 27 centais, VKEKK vienašališkai nusprendė, kad jos vartotojams atpigs tik 22 centais. Piginimą dar penkiais centais pasiūlyta perkelti į gegužės mėnesį - laikotarpį, kai šildymo sezonas iš esmės bus pasibaigęs.

„Tik praėjusiais metais net 17 savivaldybių prašė patvirtinti mažesnes šilumos ar vandens kainas, tačiau VKEKK vienašališkai priėmė sprendimą jas pakelti. Tokie kainų kontrolierių sprendimai kelia nuostabą“, - LŽ sakė Seimui atskaitingas institucijas kuruojantis parlamento vicepirmininkas Kęstas Komskis.

Kainas augina investicijos

VKEKK teigimu, vanduo branginamas siekiant užtikrinti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos būtų teikiamos „būtinosiomis sąnaudomis pagrįstomis kainomis“. Komisija viešai paskelbė, kad būtinybė kelti vandens kainas atsirado, vandentvarkos įmonėms į savo infrastruktūrą per keliolika metų investavus milijardus Europos Sąjungos paramos lėšų, bet nenumačius pinigų infrastruktūros priežiūrai ir būsimajam remontui.

„Dėl jau įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų plėtros projektų bendrovės ūkis išsiplėtė daugiau kaip tris kartus, todėl gerokai išaugo ūkio eksploatacinės sąnaudos. Be to, pernai prasidėjo vandens gerinimo įrenginių statyba Bukčiuose, tiesiami nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai daugelyje naujų miesto mikrorajonų. Daugiausia 2013 metais suderintų kainų padidėjimą lėmė nuo 2013 metų II pusmečio pradėtų eksploatuoti Vilniaus dumblo tvarkymo įrenginių sąnaudos. Šiuo metu dar galiojančiomis kainomis gautos pajamos nepadengtų tiekiamoms paslaugoms būtinųjų sąnaudų“, - motyvus, dėl kurių prašė didinti vandens kainą vartotojams, LŽ išdėstė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Matonienė.

Dėl vietos politikų priimtų sprendimų VKEKK dar praėjusių metų spalį bandė patvirtinti didesnes vandens kainas Vilniui, tačiau tuo metu sostinės taryba šį siūlymą atmetė.

„Komisija šių metų vasario 25 dieną raštu pakvietė savivaldybių atstovus atvykti ir aptarti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos mažinimo galimybes (savivaldybės tarybos sprendimu gali atsisakyti pelno, taip pat keisti veiklos ir plėtros planus). Savivaldybių atstovai į susitikimą neatvyko. Taryboms nenustačius bendrovei „Vilniaus vandenys“ su VKEKK suderintų kainų, nebuvo pasiūlyta jokių kainų mažinimo variantų“, - LŽ nurodė VKEKK Veiklos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Griškonytė.

Tuo metu us tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Vidas Urbonavičius LŽ aiškino, kad apie būtinybę didinti vandens kainą sostinėje žinojo visa savivaldybės taryba - ir tam pritarė, patvirtindama „Vilniaus vandenų“ plėtros planą.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“, dėl pusę milijardo litų viršijančių investicijų į įvairius projektus didinantii vandens kainą gyventojams, per artimiausius dvejus metus investuos dar ketvirtį milijardo. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Buvo sutariama, kad tas pakėlimas turėtų būti kur kas mažesnis - visi apie tai kalbėjo, žinojo. Bet staiga prabyla „Vilniaus vandenys“ ir kainos pakeliamos dvigubai, nei planuota. VKEKK šiuo atveju priekaištauti nėra dėl ko - nebent kalbėti, jog jų kainų nustatymo metodika patvirtinta taip, kad tiekėjui atlikus kainos skaičiavimus pagal ją VKEKK nebeturi įrankių prašymui atmesti. Komisija yra savo pačios tvarkos įkaitė“, - kalbėjo Vilniaus politikas.

Siūlo priartinti prie Vyriausybės

Iki šiol nerimstantį nepasitenkinimą sukėlė ir praėjusių metų pabaigoje priimtas VKEKK nutarimas ne 10, o tik 5 proc. mažinti gamtinių dujų kainas, artėjant šildymo sezonui, nors Vyriausybė ir „Lietuvos dujos“ įžvelgė galimybę kainoms labiau kristi. Tuo metu kviečiama aiškintis į Vyriausybę bei VKEKK veiklą prižiūrintį Seimą komisijos vadovė Diana Korsakaitė tvirtino, kad priimant sprendimą dėl dujų kainos esą norėta pasilikti tam tikrą rezervą vartotojų sąskaita kainą mažinti antrąjį pusmetį, jeigu atsirastų tam tikra rizika ir importuojamos dujos brangtų. Kaip dabar aiškėja, VKEKK nuogąstavimai taip ir nepasitvirtino.

VKEKK veikla ne kartą buvo kritikuota ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, turinčios prievolę Seimui teikti šios komisijos narių, taip pat ir pirmininkės, kandidatūras. Ypač griežtai šalies vadovė sureagavo praėjusių metų pradžioje, kalbėdama apie VKEKK veiklą prižiūrint šalies šilumos ūkį.

„Komisija turėtų daugiau galvoti apie žmogų ir vartotoją, o ne pasyviai stebėti ginčus tarp atskirų institucijų arba tiesiog pasyviai vykdyti įstatymus“, - pareiškė D.Grybauskaitė.

Seimo Energetikos komisijos vicepirmininko konservatoriaus Kęstučio Masiulio teigimu, šalies vadovės nuomonę patvirtina ir pastarieji VKEKK sprendimai dėl vandens kainų. „Komisija vykdo įstatymus, nesigilindama į įvykių logiką, ir vykdo kažkaip keistai: juk pagal jos pastarąjį nutarimą daugiabučių gyventojai netrukus už vandenį turės mokėti daugiau nei individualių namų, kuriuose paprastai įsikūrę turtingesni žmonės, savininkai. Vis dėlto sistema turėtų būti sutvarkyta taip, kad pačiai VKEKK skaudėtų dėl jos priimamų nelogiškų, negarbingų sprendimų“, - svarstė politikas.

VKEKK taip ir nepateikė atsakymo į LŽ klausimą, ar yra pasirengusi prisiimti atsakomybę paaiškėjus, kad kainos vartotojams didintos nepagrįstai.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė įsitikinusi, kad pernelyg didelis nepriklausomumas, kuriuo dabar didžiuojasi VKEKK, ne visada pasitvirtina, todėl ši institucija turėtų būti įgaliota prisiimti ir atsakomybę.

„Gerai, kad VKEKK nepriklausoma: jei ir pati komisija laikosi to, ką jai garantuoja įstatymas, bei vadovaujasi juo atsakingai, nekyla jokių klausimų. Tačiau kai kurie VKEKK sprendimai - ir pastarasis, dėl vandens kainų, ir sprendimas dėl dujų kainų - rodo, kad, deja, Kainų komisija ne visada rūpinasi vartotojais. Manau, VKEKK galėtų būti atskaitinga Vyriausybei ir kartu su ja priimti sprendimus, o drauge - ir prisiimti atsakomybę už juos. Nepriklausomybės šydas kartais vis dėlto kelia klausimų, ar tai nėra tik dekoracija, kai iš tiesų VKEKK dalyvauja energetinės politikos procese. Norint pakeisti VKEKK pavaldumą reikėtų keisti įstatymus, bet kol kas to nesame svarstę“, - pažymėjo I.Šiaulienė.

Prastas planavimas

Į Lietuvos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nuo 1996-ųjų iki 2013 metų pradžios investuota daugiau kaip 3 mlrd. litų. 90 proc. šios sumos buvo ne įmonių lėšos, bet dotacijos – ES parama, valstybės ir savivaldybių biudžetų pinigai. Tik sostinę aptarnaujantys „Vilniaus vandenys“ nuo 2000 metų investavo 570 mln. litų - dėl to sistemos eksploatavimo sąnaudos išaugo 60 mln. litų per metus.

Lietuva yra numačiusi iki 2015 metų prie centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens bei nuotekų tinklų prijungti 95 proc. vartotojų. Dabar šis skaičius siekia apie 80 proc. ir vargu ar ateityje labai pasikeis. Dėl emigracijos ir pernelyg didelių prisijungimo prie įvado kainų naujų klientų nedaugėja, todėl trūkstamas lėšas įmonės bando susirinkti iš jau prisijungusių vartotojų.

Pastarąjį šalto vandens brangimą sostinėje iš esmės nulėmė tolesni bendrovės „Vilniaus vandenys“, kurios didžiąją dalį akcijų valdo Vilniaus miesto, taip pat Vilniaus, Šalčininkų bei Švenčionių rajonų savivaldybės, planai didinti investicijas į savo ūkį. Bendrovės akcijas valdančių savivaldybių tarybos dar praėjusių metų pirmoje pusėje patvirtino „Vilniaus vandenų“ veiklos bei plėtros planą 2013–2015 metams, pagal kurį įmonė, pernai patyrusi beveik 7 mln. nuostolių, turėtų investuoti dar 247,261 mln. litų.

***

Užsisvajojo

Energetikos ekspertas, buvęs VKEKK vadovas Vidmantas Jankauskas:

Tuo metu, kai pats vadovavau VKEKK, taip pat teko ne kartą priimti vienašališką sprendimą. Paprastai tokie sprendimai būna tikrai reikalingi.

Vilniuje vandens kainos turėjo būti peržiūrimos jau seniai, nors tas sprendimas nuolat atidėliotas. Investicijos į vandentvarką, sakyčiau, buvo ankstesnės politikos klaida. Tuo metu aiškinta, kad į vandens ūkį reikia investuoti, nes ES institucijos numatė, jog 95 proc. visų gyventojų turėtų būti prijungti prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų valymo. Tai skambėjo gražiai, bet Lietuvoje kaimai tuštėja, lieka vos viena kita sodyba, ir tiems rajonams didelės investicijos tampa sunkia našta. Šioje vietoje reikėjo pažiūrėti pragmatiškai, bet buvo nueita investicijų keliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"