TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip agresijos prieš šalį atveju išlaikyti šaltą protą

2015 01 06 13:57
Krašto apsaugos ministro J. Oleko teigimu, jei Lietuvai iškiltų grėsmė, labai svarbus būtų ir žiniasklaidos darbas apie tai informuojant visuomenę.   Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

"Jei pamatai, kad tavo kieme netikėtai iš kažkur atsirado, susibūrė ginkluotų ar uniformuotų vyrų, apie tai derėtų kuo greičiau pranešti", - per spaudos konferenciją sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Ji buvo surengta pristatyti leidiniui "Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui".

"Rusijai pakartojus agresiją prieš kaimynus - Ukrainoje 2014 metais, mūsų visuomenei atsirado poreikis žinoti, kaip elgtis, organizuojant ne tik ginkluotą pasipriešinimą, bet ir atsidūrus karo situacijoje", - teigė krašto apsaugos ministras. Todėl, siekiant geriau informuoti visuomenę, pasirodė leidinys su naudinga informacija. Tai antroji tokio pobūdžio knyga. Pirmoji - "Pilietinis pasipriešinimas" - išleista senokai, dar 2002 metais. Ji orientuota į ginkluoto pasipriešinimo organizavimą. Pasak J. Oleko, prireikė leidinio apie tai, kaip turėtų elgtis piliečiai, kurie nėra tiesiogiai įtraukti į ginkluotą pasipriešinimą. Jiems ir skirta knyga "Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui". Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas kalbėjo: "Knyga yra svarbi, matant vadinamuosius hibridinio karo atvejus, kai kariaujama ne tiesiogiai konvencinio karo frontuose, bet būna įvairių elementų, primenančių ir civilinio gyvenimo situacijas." Jis tvirtino, kad pats leidinį ne kartą perskaitė ir rado daug konkrečių bei naudingų patarimų.

Ir saugotis, ir prisidėti prie šalies gynybos

Per spaudos konferenciją visuomenei skirtą nedidelę, bet svarbią knygą "Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui" kartu su krašto apsaugos ministru J. Oleku pristatė atsakingasis redaktorius, KAM Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Karolis Aleksa. Jis papasakojo, kad leidinį sudaro trys pagrindiniai blokai - civilinės saugos, valstybės pasirengimo mobilizacijai ir karo atvejui, pilietinis pasipriešinimas bei gynyba. Yra praktiniai patarimai, apimantys visas temas. Tarkime, kur gyventojams derėtų slėptis pavojaus atveju? Yra slėptuvės ir yra kolektyvinės apsaugos statiniai. Žmonės galėtų slėptis pastaruosiuose, o slėptuvėse būtų tie, kurie organizuoja ekstremalių situacijų valdymą. Patariama, kaip turėtų elgtis šeimos nariai, kaip apsaugoti gyvūnus, kokiu būdu evakuotis ir kokius daiktus pasiimti. Taip pat kaip elgtis, jei evakuotis nepavyko. Be to, informuojama kaip piliečiai galėtų padėti ginti valstybę. Rašoma ir apie gynybą kibernetinėje bei informacinėje erdvėje.

Atsakingasis redaktorius, KAM Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Karolis Aleksa.

Apskritai leidinyje, kurį parengė KAM, kariuomenės ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos specialistai, pateikiama informacija apie valstybės veiksmus reaguojant į nelaimes, pavojus ir grėsmes taikos ir karo metu, taip pat apie tai, ką reikia daryti patiems piliečiams, norint apsisaugoti nuo nelaimių bei prisidėti prie šalies gynybos. Leidinys bus atiduodamas į bibliotekas ir mokyklas, o į internete patalpinta elektroninė versija.

Svarbiausia - nepanikuoti

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, ką pats pirmiausia darytų, jei prasidėtų karas, ir ką kitiems patartų, J. Olekas sakė: "Ramiai ateičiau į savo kabinetą ir organizuočiau KAM darbą. Visada reikia elgtis išlaikant šaltą protą, nepanikuoti." Jis priminė, kad žmonės išgirstų sirenas, o į mobiliuosius telefonus gautų žinutes. Ir patarė atsisiųsti reikiamas programėles. Tada derėtų įsijungti visas galimas visuomenės informavimo priemones. Per tris-šešias minutes jas turėtų pasiekti žmonėms perduodama žinia. O gyventojai, jei kurie nors informacijos kanalai būtų pradėti blokuoti, bandyti pasinaudoti kitais. J. Olekas priminė, kad įsteigtas ir pradėjo funkcionuoti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

Krašto apsaugos ministras pabrėžė dedąs visas pastangas, kad šalies neužkluptų karas. "Tiek Lietuvos kariuomenės, tiek NATO sąjungininkų gynybos pajėgumai pirmiausia nukreipti atbaidyti, atgrasyti bet kokį užpuoliką. Manau, tai yra priemonė, kad mūsų valstybė nebūtų okupuota", - kalbėjo J. Olekas. Jis teigė negalįs nuspėti, kokia galėtų būti užpuolimo forma, todėl reikia būti pasiruošusiems viskam. O situacijų ir incidentų, pasak ministro, gali būti įvairių: pseudodemonstracijos, teroro aktai, oro atakos, apšaudymai, perrengtų ar be atpažinimo ženklų karių puolimas... Todėl svarbu tiksliai informuoti žmones, kas vyksta, kad jie žinotų, ką daryti. O jiems derėtų pasitraukti iš įvykio vietos, kad netaptų aukomis. Tuo metu Greitojo reagavimo ir kitokios pajėgos veiktų, siektų lokalizuoti arba neutralizuoti situaciją.

Savivaldybės turi evakuacijos planus

Naujienų portalo lzinios.lt žurnalistės klausiamas, ar pasienio zonos gyventojams yra papildomų patarimų, ką daryti, jei būtų ginkluotų provokacijų, tarkime, kitos šalies kariai "pasiklystų" Lietuvos teritorijoje, krašto apsaugos ministras sakė: "Šioje knygelėje nėra, joje - bendrieji patarimai. Bet manau, kad pasienyje esančiose savivaldybėse galima būtų tai papildomai aptarti, pasidalyti informacija."

Per spaudos konferenciją buvo teigiama, kad savivaldybės turi mobilizacijos ir žmonių evakuacijos iš konflikto zonos planus, yra numatyti gyventojų surinkimo punktai. Kad būtų kontroliuojama, ar savivaldybės tinkamai ruošiamasi tokiems galimiems atvejams, jose dirba po vieną ar kelis už tai atsakingus pareigūnus. Hibridinio karo atveju svarbu, kad piliečiai, pastebėję įtartinų veiksmų ar žmonių, kuo greičiau informuotų reikiamas valstybės institucijas. "Jei pamatai, kad tavo kieme netikėtai iš kažkur atsirado ir susibūrė ginkluotų ar uniformuotų vyrų, apie tai derėtų kuo greičiau pranešti", - sakė krašto apsaugos ministras. J. Olekas teigė, kad reikėtų skambinti bendruoju skubios pagalbos telefono numeriu 112. Tada informacija būtų perduota reikiamoms tarnyboms, o šios pradėtų veikti pagal situaciją.

Leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“ galite perskaityti čia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"