TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip atlaikėme sausio vėtrą

2007 01 16 0:00
Taip atrodė Palangos tiltas.
Baltijos TV nuotrauka

Pradėjusi nuo pajūrio, pirmadienio nakties vėtra, praūžusi per visą Lietuvą, nustebinusi net žaibais. Vakar dalijomės įspūdžiais ir skaičiavome, ką ji nuskriaudė, suniokojo, kiek kainuos įveikti jos padarinius.

Pajūryje audra apgadino labiausiai į jūrą nutolusią Palangos tilto dalį. Bangos kaip skiedras sulaužė tilto turėklus ir vaikščiojamosios dalies lentas.

Ir tiltas, ir kopos

Palangos savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Garolis informavo, kad apie nelaimę pranešta draudimo kompanijai, kurios atstovai ir įvertins padarytą žalą. "Žiūrėsime, jei nepakaks tų 20 tūkst. litų, teks savivaldybei ieškoti lėšų tiltui suremontuoti", - sakė Garolis.

Audra taip pat visiškai suniokojo ir Palangos paplūdimius. Tiek į šiaurę, tiek į pietus nuo jūros tilto visą savaitgalį krantą skalavusios bangos pragraužė ir kopų papėdę. Pietinėje paplūdimio dalyje jūra visiškai nuplovė pernai iš karjerų suvežtą smėlį, o ten, kur jo nebuvo, sunaikino kopų sutvirtinimus ir paliko smėlio skardį.

Garolis liūdnai juokavo, kad iš karjerų atvežtas smėlis savo misiją atliko: "Jei jo nebūtų buvę, jūra būtų persiritusi per kopas. Tiesa, smėlis nuplautas, tačiau kopų sutvirtinimai tose vietose nepaliesti. Tačiau jei pasikartos dar viena panaši audra, mūsų laukia liūdna dalia."

Panašus likimas ištiko ir Juodkrantės paplūdimius. Visus Neringos paplūdimius prižiūrinčios UAB "Neringos komunalininkas" vadovas Arūnas Burkšas džiaugėsi, kad pavyko išvengti didelių sugriovimų ar žmonių aukų.

Dar ne uraganas

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko Liongino Pakščio, pirmadienį pajūryje siautė stipri audra.

"Oficialus mūsų prietaisų užfiksuotas vėjo greitis tą naktį Klaipėdoje siekė 29 metrus per sekundę, Palangoje - 25 metrus, Nidoje - 28 metrus, Šilutėje - 30 metrų per sekundę. Tiesa, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prietaisai, esantys net 21 metro aukštyje užfiksavo 34,5 metro per sekundę greitį. Tačiau tai nėra oficialūs duomenys", - LŽ sakė Pakštys. Jo teigimu, uraganiniu laikomas 34 metrus per sekundę greitį siekiantis vėjas, kurį užfiksuoja 10 metrų aukštyje pritvirtinti prietaisai.

Prie žvakių

Pirmadienio naktį Lietuvoje praūžusi audra be elektros energijos paliko per 45 tūkst. Vakarų Lietuvos vartotojų. Gūsiai iki 29 metrų per sekundę laužė medžius, elektros linijų atramas, niokojo elektros tinklą. Nors pačioje Klaipėdoje elektros tiekimas nebuvo nutrūkęs, tačiau atokesnių pajūrio vietovių gyventojai vakaroti turėjo prie žvakių.

Gargžduose be elektros pirmadienio rytą buvo likę apie 4,4 tūkst. vartotojų, Tauragės, Telšių, Plungės rajonuose - po 2 tūkst., o iš viso vien Klaipėdos regione be elektros buvo likę iki 20 tūkst. vartotojų.

Žmonės nenukentėjo

Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Vladas Kinderis džiaugėsi, kad audra nepareikalavo žmonių aukų: "Virto medžiai, šviesoforai, nuo namų stogų lėkė čerpės ir šiferio lakštai, nuo vieno daugiabučio Varpų gatvės namo vėjas nuplėšė apšiltinimo lakštus. Sekmadienio vakarą į Žvejų gatvę iš kanalizacijos šulinių išsiliejo vanduo. Tačiau tai įvyko ne dėl Danėje pakilusio vandens lygio, o dėl projektuotojų kaltės. Šiuo metu vandens upėje lygis įprastas."

Sutriko keltų darbas

Stiprus vėjas nuostolių pridarė ir Klaipėdos uosto kompanijoms - dėl apgadintų stogų, sunaikintų krovos įrenginių ne viena jų skaičiuoja patirtą žalą.

AB Klaipėdos jūrų krovos kompanijos Jūrų perkėlos terminale darbas buvo sutrikęs beveik parą. "Sekmadienį turėję išplaukti linijiniai keltai "Vilnius" ir "Lisco Patria" išplaukė tik pirmadienį. O sekmadienį po pietų į Klaipėdą turėjęs atplaukti "Sea Corona" iki šiol blaškosi Baltijos jūroje", - pirmadienio popietę pasakojo Vaclovas Grigalauskas, perkėlos viršininkas.

Šiauliečius nustebino žaibas

Tikrą stebuklą praėjusį sekmadienį išgirdo ir pamatė šiauliečiai: vėlai vakare dangų virš miesto perskrodė žaibas, o įkandin jo nugriaudėjo ir griaustinis. Viduržiemį!

Šiaulių meteorologijos stoties direktorė Viktorija Kazlauskienė šias pareigas eina dar tik dvejus metus, tačiau tikina, kad ir vyresnės jos kolegės neprisimena Saulės mieste tokios gamtos anomalijos sausio viduryje. "Bene iš sostinės vėjas tą perkūną atpūtė, - juokavo Kazlauskienė, - juk Vilniuje jis trankėsi prieš pat Naujuosius metus."

Ji pritaria gamtosaugininkų nuomonei, kad pastarųjų metų klimato pasikeitimams - šiltoms žiemoms, uraganiniams vėjams ir audroms - daug įtakos turi vis didėjanti aplinkos tarša, vadinamasis šiltnamio efektas. Jis išbalansuoja per šimtus metų nusistovėjusią klimato pusiausvyrą.

Išskyrus griaustinį, kitų didelių staigmenų šiauliečiams gamta praėjusį savaitgalį nepateikė. Vėjas čia buvo kur kas silpnesnis, negu šalies vakaruose - didžiausias jo greitis, kurį vidurnaktį iš sekmadienio į pirmadienį užfiksavo Šiaulių meteorologijos stotis, buvo tik 21 metras per sekundę.

Nuo stogo vėjo nuplėštas skardos gabalas šiek tiek apgadino vieno šiauliečio automobilį. Daugiausia rūpesčių turėjo Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai - jiems nuo kelio teko tampyti vėtros nuverstus medžius. Jie buvo užvirtę ant kelių Šiaulių priemiestyje Bubiuose, taip pat Daunorų ir Lygudų kaimuose (Šiaulių r.), Žiurių kaime (Joniškio r.), Gražionių kaime ir Baisogalos miestelyje (Radviliškio r.).

Keletą pavojingai pasvirusių gluosnių, tuopų ir beržų Šiauliuose teko nupjauti. Antai Dvaro gatvės kieme augantį didžiulį storą beržą stiprus vėjas taip pakreipė, kad atrodė, jog medis tuoj tuoj užvirs ant gyvenamojo namo. Prilaikydami lynais ir pasišviesdami prožektoriais gelbėtojai vėlų vakarą beržą nupjovė.

Panašiai buvo pašalinti ir virš Simono Daukanto vidurinės mokyklos pasvirę gluosniai. Vis dėlto gelbėtojai ne visur suspėjo - kai kur medžius audra nuvertė ant gatvės, laimė, aukų išvengta.

Kaune plėšė stogus

Pirmoji audros auka Kaune užregistruota dar sekmadienio vakarą. Apie 20 valandą, kai vėjas dar tik "augino raumenis", Taikos prospekte nuo prekybos centro "Rimi" nuplėšta skarda sužalojo dvidešimtmetį jaunuolį. Pasak Kauno meteorologijos stoties specialistų, stipriausias vėjas užfiksuotas jau pirmadienį, apie 3 valandą nakties - jo greitis siekė 25 metrus per sekundę.

Šalia prekybos centro "Maxima" Krėvės prospekte stovėjimo aikštelėje vėjas po vidurnakčio nubloškė vežimėlių saugojimo namelį, kuris apgadino 5 automobilius. Laisvės alėjoje nukentėjo kelių parduotuvių vitrinos ir niekaip remonto nesulaukiantys apšvietimo stulpai. Vydūno alėjoje vėjas nuvertė visuomeninio transporto stotelės stiklinę pavėsinę.

Gelbėtojų ekipažai per naktį į iškvietimus vyko 21 kartą. Daugiausia teko pjaustyti audros nuverstus medžius, gelbėti medžių prispaustus automobilius. Uosio gatvėje pirmadienio naktį nuvirto 4 metrai beveik 2 metrų aukščio skardinės tvoros, Žemųjų Kaniūkų gatvėje virstantis medis sugadino gretimame sklype esančio namo stogą. Nukentėjo keli miesto šviesoforai, reklamos stendai. Kauno rajone daugiausia iškvietimų užfiksuota dėl vėtros nuverstų medžių.

Pirmadienį ryte ugniagesiams - gelbėtojams darbų taip pat netrūko. Jiems teko vaduoti medžio prispaustą automobilį Rytų gatvėje, Zuikinėje traukti nulūžusį medį nuo kelio važiuojamosios dalies, Radistų gatvėje pjauti ant gyvenamojo daugiabučio stogo besiblaškančią ir didžiulį triukšmą kėlusią anteną, o Gedimino gatvėje taisyti namo stogo skardas, kėlusias grėsmę praeiviams.

Nuo audros nukentėjo ir Kauno apskrities gyventojai. Prienų rajone be elektros energijos buvo likę 5700 VST klientų, Jurbarko rajone 2700, Jonavos rajone - 2000 elektros energijos vartotojų. Visiems jiems elektros tiekimas atnaujintas iki pirmadienio vakaro.

Sūduvoje vėjas neįsismarkavo

Didžiausias Sūduvoje užfiksuotas vėjo greitis pirmadienio naktį siekė 24-27 metrus per sekundę. Tokį vėjo greitį fiksavo ne vien pakelėse įrengtos meteorologinės stotelės, bet ir Kybartų meteorologijos stotis. Pasak Marijampolės apskrities civilinės saugos departamento direktorės Ingridos Valaitytės, daugiausia vėjas žalos pridarė elektros tinklams. Vakar ryte regione be elektros energijos buvo likę per 4 tūkst. vartotojų - neveikė 229 elektros pastotės. Itin daug elektros gedimų buvo užfiksuota Šakių rajone. Ten jos neturėjo apie 2 tūkstančius vartotojų.

Vakar elektra nebuvo tiekiama ir nemažai daliai Vilkaviškio rajono Pilviškių miestelio gyventojų bei čia įsikūrusių įstaigų. Mat nuo vėjo virstantys medžiai ne vienoje vietoje nutraukė elektros laidus. Dar daugiau problemų sukėlė sutrikęs elektros energijos tiekimas Pilviškių katilinei, iš kurios centralizuotai šiluma tiekiama dviem daugiabučiams gyvenamiesiems namams, vaikų darželiui, vidurinei mokyklai, seniūnijoms. Dėl to šie vartotojai vakar buvo likę be šilumos. "Klasėse vėsoka, bet nešalta, nes nešalta ir lauke", - vakar LŽ sakė kalbinti Pilviškių vidurinės mokyklos pedagogai. Anot jų, nuo didesnių problemų gelbėjo neseniai sudėti sandarūs langai. Vis dėlto pamokos buvo sutrumpintos.

Pasak Pilviškių seniūno Vytauto Judicko, elektros tinklų gedimus šalinantys Rytų skirstomųjų tinklų (RST) specialistai jiems garantavo, kad iki vakar vakaro gedimai bus sutaisyti ir daugiabučiai namai bei įstaigos vėl bus šildomi.

Vilkaviškio rajone naktį įsisiautėjęs vėjas pridarė žalos ne itin tvirtai suręstiems pastatams. Visgirdų kaime vėjo gūsis naktį aplamdė sodybos ūkinį pastatą, Dailučių kaime nuplėšė stogus nuo gyvenamojo ir ūkinio pastato. Atplėšti šiferio lapai lakstė ne po vieną kiemą, nemažai sulankstyta televizijos antenų.

Vilkaviškio rajono, Kaupiškių kaime virsdamas medis aplamdė tuo metu pro šalį keliu važiavusį lengvąjį automobilį. Jo vairuotojas nenukentėjo.

"Manyčiau, kad mūsų krašte vėjo padaryti nuostoliai sąlygiškai nedideli dėl to, kad žmonės reagavo į informaciją ir sugebėjo pasiruošti. Be to, daugelis pasimokė iš 2005-ųjų vasaros liūties. Suprato, kad reikia patiems pasirūpinti sutvirtinti stogus, tvirtai pritvirtinti jų konstrukcijas prie sienų, sandariai uždaryti namus, saugoti save ir savo turtą", - LŽ teigė Valaitytė.

Panevėžį pavertė šiukšlynu

Vėjas mieste įsisiautėjo paryčiu - pusę penkių. Ryte panevėžiečiai stebėjosi gatvėse pamatę daugybę šiukšlių. Šlavėjai atrodė bejėgiai prieš skraidančius polietileno maišelius, popiergalius, nulaužytas medžių šakas, pernykščius lapus. Vis dėlto apie pietus vėtros padarinių nebebuvo matyti.

Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vyresniojo specialisto organizaciniais klausimais Juozo Ragelio teigimu, didžiausias mieste sausio 15-osios naktį šiaurės vakarų kryptimi pūtusio vėjo greitis buvo 21 metras per sekundę.

"Didžiausia vėjo padaryta žala buvo nuvirtusio medžio apgadintas gatvėje stovėjęs automobilis. Be to, žmonės buvo išsigandę, kai pamatė nuo penkiaaukščio namo stogo benukrintantį reklaminį skydą. Tačiau gelbėjimo tarnybos spėjo jį nuimti", - tvirtino Ragelis.

Civilinės saugos specialisto teigimu, turima žinių, kad elektros tiekimas skirtingose Panevėžio vietose per naktį buvo nutrūkęs du kartus. Jis apgailestavo, kad tikslių žinių apie elektros gedimus sunku gauti net Civilinės saugos skyriui - RST atstovai nelinkę jos teikti. LŽ žiniomis, be elektros sausio 15-osios naktį buvo likę 24 tūkstančiai vartotojų, elektros energiją gaunančių iš RST. Daugiausia jų - Biržų ir Pasvalio rajonuose. Tačiau elektros tiekimas buvo gana greitai atnaujintas.

Panevėžio apskrities priešgaisrinės galbėjimo tarnybos pareigūnai daugiausiai darbo turėjo Rokiškio bei Biržų rajonuose. Ugniagesiams gelbėtojams teko supjaustyti medį, ant gyvenamojo namo stogo užvirtusį Rokiškio rajono Karveliškių kaime. Taip pat gelbėtojai pjaustė miškingose vietovėse ant kelių užgriuvusius medžius. Nepaisant nieko, Panevėžio autobusų parko maršrutiniai autobusai sausio 15-osios rytą išvyko visomis įprastinėmis kryptimis.

"Panevėžio želdynų" atstovas LŽ sakė, jog praūžus audrai teko tvarkyti vos keliolika nuvirtusių medžių, visi šie medžiai augo viešose vietose. Savininkai dėl nuvirtusių medžių nesikreipė. Miesto kapinių meistrė Liuda Nečionienė apgailestavo, kad vėjas kapines pavertė nelyginant sąvartynu: išblaškė kapvietes puošusius gėlių krepšelius, žvakes. Vėjas nugriovė ir du paminklus.

Nutraukti laidai

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusi audra Alytaus apskrityje didelės žalos nepridarė. RST duomenimis, be elektros buvo likę apie 4000 vartotojų. Daugiausia jų užregistruota miškingose Varėnos rajono vietovėse - maždaug 1600. Druskininkų savivaldybės teritorijoje apie 1000 vartotojų buvo priversti apsieiti be elektros patogumų, Alytaus rajone apie 730, Lazdijų - maždaug 600. Šis skaičius nuolat kinta, nes vėjas, nors ir susilpnėjęs vis dar laužo medžius, jie griūdami nutraukia elektros laidus.

Alytuje vėjas irgi nulaužė keliolika medžių, nuplėšė kai kurių prekybos kioskelių stogus, tačiau didesnės žalos nepridarė. Dėl vėjo nulaužtų ir išverstų medžių ugniagesių pagalbos neprireikė. Kelininkai savo jėgomis likvidavo nedidelius trukdžius. Tik pirmadienio rytą daugelis žmonių skundėsi nemiga. Jie naktį prastai miegojo bijodami, kad kas nors nenutiktų, kai švilpiantis vėjas su stipriu lietumi barbeno į langus ir gatvėmis rideno smulkius daiktus, keldamas didžiulį triukšmą.

Anot RST Alytaus regiono Druskininkų skyriaus viršininko pavaduotojo Romualdo Levkovičiaus, pranešimai apie nutrūkusį elektros tiekimą registruojami ištsisą parą. Kai kurie vartotojai tikisi, kad ir be jų pranešimo gedimas bus likviduotas, kiti, taupydami pinigus, viliasi, kad kaimynas praneš apie gedimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"