TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip atpažinti propagandos ženklus

2015 05 14 17:22
Informacinio karo, gynybos ir saugumo ekspertas Aleksandras Matonis pasakojo apie propagandos įrankius ir jų naudojimo būdus.  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Informaciniai karai – tai objektyvi realybė, kurioje mūsų valstybė gyvena jau du dešimtmečius“, – teigė šios srities žinovas Aleksandras Matonis. Tokių karų intensyvumas būna skirtingas. Pastaruoju metu atakos – itin dažnos.

Informacinio karo, gynybos ir saugumo ekspertas A. Matonis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje surengė viešą paskaitą apie informacinus karus ir Rusijos "minkštąją galią". Pasakojo apie propagandos įrankius, aiškino, kokie yra informacinio puolimo tikslai ir taikiniai Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, minėjo sėkmingai įvykdytas propagandos kampanijas ir akcijas. Klausytojai sužinojo, kokia yra tikroji „nostalginės rinkodaros" ir jos „tarybinio skonio" tikroji produktų sudėtis.

Nedemokratiškas režimas

A. Matonis tikino, kad tokia paskaita nenukreipta prieš rusus. Priešingai – lektorius akcentuojąs toleranciją, susitarimą, santarvę tarp tautų. Kita vertus, dėstoma informacija nenukreipta ir prieš Rusijos valstybę. „Tai paskaita, konstatuojanti liūdnus faktus, kurie atsiranda dėl to, kad šiuo metu Rusija yra nedemokratiška, ją valdo nedemokratinis režimas, neatstovaujantis geriausiems lūkesčiams“, – kalbėjo A. Matonis.

Jis pabrėžė, jog visi civilizuoti žmonės tikisi, kad šioje šalyje gyvenančios tautos kada nors ras galimybę vėl pasukti demokratijos plėtros keliu.

Ekspertas paaiškino, kas yra Rusijos naudojama „minkštoji galia“. „Tai karinės, politinės jėgos, diplomatijos tikslų siekimas švelnesnėmis priemonėmis, – sakė jis. – „Minkštosios galios“ esmė – panaudoti intelektines, kultūrines, kalbines sąsajas, kad pavyktų perduoti visuomenei tam tikrus kodus, kuriuos ši priimtų.“

Nostalgija ir „tarybinis“ skonis

Sovietmetis jį prisimenantiems žmonėms yra palikęs tam tikrą įspaudą. A. Matonis teigė, kad nors per ketvirtį amžiaus, kai gyvename nepriklausomoje valstybėje, kurios vertybių sistema kitokia, daug ką pamiršome, vis dėlto pažadinti nostalgiją – technologijų klausimas. Yra specialistų, mokančių puikiai tai daryti, egzistuoja psichologinės, neurolingvistinio programavimo metodikos.

A. Matonis priminė pavyzdį, kad vienu metu Lietuvos prekyboje atsirado įvairių maisto produktų, kurių pavadinime buvo žodis „tarybinis“, gėrimų su užrašais „SSRS“ ir panašiai. Šie gaminiai buvo reklamuojami, primenant, esą sovietmečiu maisto kokybė buvo geresnė ir produktai skanesni.

Nostalgiją galinčių kelti ženklų Lietuvoje buvo atsisakyta tik po Rusijos karinės agresijos Ukrainoje.

Tarsi nepastebimas poveikis

Ekspertas pasakojo, kad visuomenę galima veikti ir beveik nepastebimai. Pateikė pavyzdį. Per 2009 metų „Eurovizijos“ tarptautinio dainų konkurso finalą Maskvoje pasirodė tuo metu populiarus merginų duetas „Tatu“. Jis simbolizavo šios šalies pramogų verslo ir visuomenės modernumą. Kai atlikėjos scenoje dainavo „Mūsų nepavysi“, antrame plane buvo matyti pritariantis kariškių choras, o šonuose – rožinio tanko ir žydro kovinio lėktuvo pripučiami guminiai maketai. „Euroviziją“ žiūrėjusiems Europos šalių gyventojams buvo siunčiama tam tikra žinia, buvo tarsi sakoma: „Už mūsų modernumo stovi karinė galia“. Ši užuomina demonstruota praėjus mažiau kaip metams po Rusijos karinės agresijos prieš Gruziją, kai ši neteko dalies savo teritorijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos.

A. Matonis pasakojo, kad jaunąją kartą siekiama paveikti per pramoginius renginius, organizuojamus Lietuvoje. Vyresniesiems primenami ilgesį keliantys kūriniai. Sunku būtų vadinti sutapimu, kai Rusijos atlikėjai Lietuvoje pasirodo per mūsų šaliai svarbias dienas arba kaimyninės šalies įžymybėmis bandomi užgožti mūsų kraštui svarbūs dalykai.

Pirmyn į Europą

Ekspertas pasakojo, kokius signalus pastaruoju metu siunčia Rusijos televizijos kanalai. Pavyzdžiui, per šios šalies „5 kanalą“ žiemą buvo parodytas tarsi ironiškas siužetas: naudojant kompiuterinę grafiką buvo pasakojama, per kiek laiko Pergalės dienos proga rusų kariuomenė ir tankai nukeliautų iki Europos šalių sostinių Varšuvos ir Berlyno. Taip pat buvo teigiama, kad Vilnių, Rygą ir Taliną, kurie yra arti Rusijos sienos, jos kariai neva gali ir pėsčiomis pasiekti, kaip jau buvo prieš 70 metų. Tuo metu Rusijos gyventojai, keliolika metų neturintys laisvos ir atsakingos žiniasklaidos, pradeda tikėti jiems rodomais dalykais ir manyti, kad tokia yra oficiali šalies pozicija.

O štai pavasarį, pasak A. Matonio, jau buvo imtasi realių veiksmų. „Rusijos baikeriai, artėjant gegužės 9 dienai, bandė prasiveržti į Europos Sąjungos teritoriją, norėdami Berlyne pademonstruoti rusiškas pergalės vėliavas, – pabrėžė A. Matonis. – Tiesa, tai jiems nelabai pasisekė. Tačiau jie parodė, kad žmonės – pilni ryžto ir šito nori.“ Eksperto nuomone, toks rezultatas pasiektas per Rusijos žiniasklaidą daryto spaudimo.

Įtaka per socialinius tinklus

A. Matonis vardijo, kad šiuo metu Lietuvą pasiekiančios propagandos sklaidos būdai būna teisėti, neteisėti ir pataikantys į „pilkąją zoną“. Jis tai iliustravo pavyzdžiais: neteisėtomis poveikio priemonėmis vadino Rusijos kariuomenės kibernetinių, informacinių dalinių veiklą, nukreipiamą daryti kibernetinę ir informacinę žalą priešininkui. Pasak jo, koordinuojamos informacinių ir psichologinių operacijų kompanijos.

„Jau prieš kelerius metus šios šalies specialiosios tarnybos pradėjo investuoti į socialinės žiniasklaidos kontrolės mechanizmus“, – teigė ekspertas. Tai nukreipta į „Facebook“, „Twitter“, „Vkontakte“, „LJ“ („LiveJournal“), „Youtube“ ir kt. Demokratinės, opozicinės ar pozicijai nepritariančios jėgos naudojasi socialiniais tinklais pasikeisdamos informacija, ką nors planuodamos, koordinuodamos veiksmus. Rusija stengiasi tuos tinklus kontroliuoti, kurti prieštaraujančias paskyras, užpildyti tam tikras žinias skleidžiančiais robotais ar net išjungti jai nepatinkančius. Yra vadinamieji trolių fabrikai, juose dirbantys ir atlyginimą gaunantys žmonės virtualioje erdvėje kursto nesantaiką, kelia konfliktus, siunčia propagandines žinutes ten, kur reikia jas paskleisti.

Informacinio karo žinovas priminė, kad socialiniuose tinkluose jau sukurti puslapiai, skirti kelti sumaištį Baltijos šalyse. Tai „Wilenska respublika liudowa“ – Lietuvai, „Latgalių liaudies respublika“ – Latvijai ir „Baltijos rusų respublika“ – Estijai.

„Galima numanyti, kad Baltijos šalių informacinėje erdvėje, esant kritinei situacijai, atėjus dienai X, gali atsirasti ir tūkstančiai naujų, dirbtinų profilių, kurie pradėtų kurstyti aistras, organizuoti tam tikras akcijas. Tai jau vadinamojo hibridinio karo dalis“, – kalbėjo A. Matonis.

Propaganda per televiziją

Kaip vieną legalių priemonių ekspertas minėjo Rusijos vyriausybinę agentūrą „Rossotrudničestvo“. Šios tikslas – pasinaudojant įvairiais kanalais skleisti gerą žinią apie jų šalies ekonominį, politinį, socialinį, kultūrinį gyvenimą. Pasak A. Matonio, šios veiklos finansavimas siekia dešimtis ir šimtus milijonų dolerių. Tai būdas legaliai papirkinėti užsienio valstybių žiniasklaidą. Susigundančių geru uždarbiu atsiranda.

Kitas legalus būdas – propagandą transliuoti per „rusiško CNN“ pravardę turintį televizijos kanalą „Russia Today“, finansuojamą dar gausiau. Jis transliuojamas daugelyje Europos ir pasaulio valstybių. Teigiama, kad užsienyje viešbučiuose jau pasitaiko, jog įsijungus televizorių, pirmiausia rodomas būtent „Russia Today“.

A. Matonis pasakojo ir apie dezinformacines Rusijos televizijos kanalų kompanijas, per kurias samdomi tie patys žmonės atlieka skirtingus vaidmenis, o tai pateikiama kaip faktinė medžiaga. Tarkime, viena moteris pasakojo, kad Ukrainos karių išlaisvintame Slovjanske buvo nukryžiuotas ir nužudytas mažas berniukas, o kitą kartą ji jau apsimetė civile, sužeista per vyriausybinių pajėgų apšaudymą, vėliau – dar vienas jos vaidmuo – Donecko gyventojos, kartu su kitais vietiniais besipiktinančios neva ukrainiečių sušaudytu maršrutiniu autobusu.

„Tokiose mistifikacijose, turinčiose paprastą apibrėžimą – tai dezinformacija – dalyvauja Rusijos žiniasklaidos priemonės, – kalbėjo ekspertas. – Žurnalistai daro tai, kas nesuderinama su žurnalistų statusu – sąmoningai skleidžia melagingą informaciją.“ Jis sakė, kad toks pavyzdys ne vienas, o tokių aktorių siužetuose yra ir daugiau. Tai Ukrainos „kareivių motinos“, pasipiktinusios „vietos gyventojos“, „sužeistieji per ukrainiečių“ apšaudymus ir taip toliau.

Pasak A. Matonio, Rusijos žiniasklaida bei valstybinės institucijos panašaus pobūdžio mistifikacijas gali rengti ir kitų Europos valstybių atžvilgiu. „Jei galima šmeižti ir skleisti dezinformaciją vienu adresu, kodėl to nedarius ir kitais, tarkime, Lietuvos, Latvijos, Estijos? – retoriškai klausė ekspertas. – Jei būtų taikinys, priemonės jau išbandytos ir gerai žinomos.“

Kai tokiame taikiklyje atsiduria Lietuva, ji reaguoja. Rusijos televizijos kanalų transliacijos laikinai stabdomos. „Jei mūsų valstybės įstatymai draudžia skleisti dezinformaciją ir karo propagandą, už tai turi būti baudžiama“, – pažymėjo A. Matonis. Tarkime, neseniai teismas, įvertinęs visus motyvus, nutraukė kanalo „RTR Planeta“ transliaciją trims mėnesiams.

Kaip teigė A. Matonis, susirūpinti yra dėl ko, nes pagal sociologinių tyrimų duomenis, Rusijos televizijos kanalai aprėpia iki 400 tūkst. Lietuvos žmonių. Per juos galima daryti poveikį rinkimams į valdžios organus, vadinasi, turėti įtaką mūsų šalies politikai. Todėl, pasak eksperto, tai reikia vertinti rimtai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"