TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip demokratija veikia šiandien ir kaip veiks po 10 metų

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tarptautinė socialinio tyrimo programa, kuri yra vienas seniausių socialinių tyrimų pasaulyje ir vykdoma nuo 1985 metų (joje dalyvauja per 50 pasaulio šalių, įskaitant Kiniją, JAV, Rusiją, Indiją, o Lietuva kasmetinius tyrimus atlieka nuo 2010 metų), po 10 metų pertraukos, 2014–2015 metais, atliko pilietiškumo tyrimą. Pirmasis toks tyrimas buvo įgyvendintas 2004 metais.

Tarp daugiau kaip 60 šio tyrimo klausimų trimis bandyta išsiaiškinti skirtingų šalių respondentų požiūrį į demokratijos veikimą praeityje, dabar ir ateityje. Kaip gerai demokratija veikia Lietuvoje šiandien? O prieš 10 metų? Kaip demokratija veikė tada? O kaip po 10 metų? Kaip, Jūsų nuomone, demokratija veiks Lietuvoje?

Daugiausia prasčiausių įvertinimų skalėje nuo 0 iki 10 surinko demokratijos būklė prieš 10 metų – 0–3 balų. Daugiau kaip 30 proc. respondentų demokratijos veikimą prieš dešimtmetį apibūdino kaip labai prastą arba prastą. Tačiau galvodami apie demokratijos būklę po 10 metų jau tik 16 proc. apklaustųjų manė, kad ji veiks taip pat prastai. Šiandieniniai demokratijos veiklumo vertinimai nėra pernelyg teigiami, bet beveik 44 proc. apklaustųjų demokratijos veikimą įvertino vidutiniais 4–6 balais, o 19 proc. jų – net 7–10 balų. Dar optimistiškiau respondentai žvelgė į demokratijos veiklumą ateityje, kai 29 proc. jų manė, kad po 10 metų demokratiją bus galima vertinti 7–10 balų. Tiesa, beveik 26 proc. (gerokai daugiau nei vertinant demokratiją praeityje ir dabar) apklaustųjų neturėjo nuomonės, kaip galėtų būti vertinama demokratija po dešimtmečio.

Apskritai demokratijos vertinimų vidurkiai (4,53 balo teko šiandienos demokratijai, 4,27 balo – demokratijos būklei prieš 10 metų ir 5,58 balo –demokratijai po 10 metų) rodo, kad Lietuvoje respondentai demokratijos veiklumą blogiausiai vertino prieš 10 metų ir gana optimistiškai žvelgia į ateitį laukdami jos pagerėjimo.

Jei palygintume šiuos demokratijos vertinimus su panašiais ankstesniais tyrimais, tendencija yra daugiau nei aiški. Šiandien demokratijos būklė vertinama akivaizdžiai daug palankiau nei prieš kelerius metus. Bene prasčiausi per pastarąjį dešimtmetį demokratijos vertinimai Lietuvoje buvo fiksuojami 2009 metų pabaigoje, t. y. per ekonomikos ir finansų krizės įkarštį. Tuomet beveik 55 proc. (2011 metų viduryje – 51 proc., o 2013-aisiais – jau tik 25,3 proc.) respondentų, atsakydami į Europos socialinio tyrimo klausimą, ar jie apskritai patenkinti tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje, tai vertino 0–3 balų, 32 proc. (2011 metais – 36, 2013-aisiais – 45 proc.) – 4–6 balais, vos 8,5 proc. (2011 metais – 13, o 2013-aisais – 25 proc.) – 7–10 balų, o visi kiti neturėjo nuomonės.

Vienas svarbių veiksnių, kuris šiandieninę demokratiją skatina vertinti palankiau, yra amžius. Tarp 18–29 metų apklaustųjų 0–3 balais demokratijos veiklumą apibūdino beveik 26 proc. apklaustųjų, o tarp 70 metų ir vyresnių – jau 31 proc., 4–6 balais vertino atitinkamai 47 ir 50 proc., tad čia reikšmingesnio skirtumo nebuvo, bet 7–10 balų skyrė atitinkamai 27 proc. jaunų ir 20 proc. vyriausių respondentų. Tad jaunimas aiškiai optimistiškesnis nei vyresnioji karta. 18–29 metų respondentai optimistiškiausiai vertino ir demokratijos ateitį. Net 44 proc. jų manė, kad demokratija veiks gerai ar labai gerai ir skyrė 7–10 balų, o tarp vyriausiųjų respondentų tokių dalis sudarė tik 27 procentus. Išsilavinimas taip pat gerokai veikia demokratijos vertinimus. Aukštesnio išsimokslinimo respondentai, ypač turintys universitetinį išsilavinimą, labiau teigiamai vertino tiek dabartinę demokratijos būklę, tiek ir jos perspektyvas. Kiek labiau teigiamai demokratijos būklę vertino dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai. Beje, tradiciškai kairiųjų pažiūrų apklaustieji yra labiau kritiški, jei juos lygintume su dešiniaisiais. Beje, tokie kintamieji kaip lytis ar gyvenamoji vieta statistiškai neturi didelės įtakos požiūriui į demokratijos veiklumą.

Kita vertus, nors demokratija Lietuvoje vertinama labiau teigiamai, bet iki tokių šalių kaip Švedija, Danija, Norvegija, Šveicarija, kur 7–10 balų pasitenkinimui demokratijos veikimu skiria daugiau kaip 60 proc. respondentų, mums dar toli. Visgi demokratijos veikimas Lietuvoje šiuo metu vertinama geriau nei anksčiau, o nuosaikaus optimizmo, kad ateityje bus geriau nei dabar, irgi yra.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo-balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“ (MIP-082/2014).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"