Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kaip karo atveju gelbėsime M. K. Čiurlionį

 
2017 02 23 9:00
Romualdas Budrys: "Nematau jokių galimybių, kad Lietuvoje kilus kokiam nors ginkluotam konfliktui brangiausias meno vertybes būtų galima išvežti saugoti į užsienį."
Romualdas Budrys: "Nematau jokių galimybių, kad Lietuvoje kilus kokiam nors ginkluotam konfliktui brangiausias meno vertybes būtų galima išvežti saugoti į užsienį." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pasirengimas ginkluotų konfliktų ir ekstremalių situacijų atvejais saugoti savo kultūros paveldą – formalus ir per menkai finansuojamas. Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK), atlikusi padėties analizę, ragins Vyriausybę labiau rūpintis neįkainojamu valstybės turtu.

Nestabili geopolitinė padėtis, klimato pokyčiai, gamtos stichijos kelia pavojų ne tik šalies gyventojams, bet ir kultūros paveldo objektams. Todėl klausimas, kaip prasidėjus karui būtų gelbėjami kad ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai, atrodo logiškas. Teisinė bazė, reglamentuojanti kilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ekstremaliais atvejais, sukurta, bet tai negarantuoja praktinio proceso sėkmės.

Pasirengimą neeilinėms situacijoms išanalizavusi VKPK atkreipė dėmesį į daugybę problemų, kurios gali tapti lemtingos. Tačiau kultūrininkai padėties nedramatizuoja. Nors konkretūs planai, kas būtų daroma kilus nenumatytoms aplinkybėms, neviešinami, tikinama, kad vertybės liktų saugios.

Trūko dėmesio

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo VKPK pirmininkė Evelina Karalevičienė, analizei atlikti komisija buvo sudariusi specialią darbo grupę. „Duomenys atskleidė, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms labiau yra teorinis. Jei, neduok Dieve, kas nors nutiktų, nelabai būtų žinoma, ką daryti. Taip atsirado mūsų pasiūlymai“, – aiškino ji. Anot E. Karalevičienės, nuo 2008-ųjų su šia problematika susiję reikalai buvo įstrigę, todėl pateikti siūlymai padėtų juos išjudinti.

VKPK ragina Vyriausybę priimti neviešą nutarimą, kuris reglamentuotų koordinuotą veiksmų planą, atsakingų institucijų kompetencijos pasidalijimą, konkrečias kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos procedūras ir priemones saugant bei evakuojant jas ekstremalių situacijų atvejais. Taip pat siūloma numatyti finansavimą, kad muziejai, bibliotekos, archyvai galėtų įsigyti būtinas evakuojamų kilnojamųjų kultūros vertybių pakavimo ir transportavimo priemones. VKPK nuomone, lėšų turėtų būti skirta ir specialioms patalpoms (saugykloms) įrengti. Jose būtų saugomos į Išskirtinę etninę, istorinę, estetinę ar mokslinę vertę turinčių kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašus įtrauktos vertybės ekstremalių situacijų atvejais.

Komisijos įsitikinimu, reikėtų organizuoti derybas su užsienio valstybėmis dėl evakuojamų kilnojamųjų kultūros vertybių priėmimo ir laikino saugojimo per ginkluotus konfliktus, taip pat nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami objektai, įtrauktini į minėtus sąrašus. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys į būtinybę organizuoti asmenų, dirbančių muziejuose, bibliotekose, archyvuose, kulto pastatuose, ir žmonių, atsakingų už kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą bei evakavimą ekstremalių situacijų atvejais, nuoseklius praktinius mokymus. VKPK mano, jog būtų naudinga surengti trišalį pasitarimą su Lenkija ir Latvija.

Romualdas Budrys: „Nematau jokių galimybių, kad Lietuvoje kilus kokiam nors ginkluotam konfliktui brangiausias meno vertybes būtų galima išvežti saugoti į užsienį.“

Būtina pasitempti

Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas liberalas Arūnas Gelūnas sako, kad VKPK iniciatyva yra sveikintina, o susirūpinimas – pagrįstas. „Man atrodo, Lietuva šioje srityje, deja, nėra daug nuveikusi. Kiek žinau, kaimynės – Lenkija, Skandinavijos valstybės – šiuo klausimu pažengusios kur kas labiau, turi parengtas strategijas, kaip elgtis karinio konflikto, gamtos katastrofos atveju. Būtų logiška, jei drauge su ginkluotųjų pajėgų stiprinimu judėtų ir vertybių apsaugos strategijos reikalai“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino jis.

A. Gelūnas žadėjo, kad komitetas per Seimo pavasario sesiją surengs diskusiją šiai temai aptarti. Liberalas priminė, jog Lietuva yra ratifikavusi Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją ir jos protokolus, taip pat yra priimti įstatymai, reglamentuojantys kultūros paveldo apsaugą esant ginkluotam konfliktui ar ekstremaliai situacijai. „Tereikia paspausti aktyvinimo mygtuką“, – pažymėjo parlamentaras.

Buvusi ilgametė VKPK vadovė, žinoma paminklosaugininkė Gražina Drėmaitė taip pat nepeikė komisijos iniciatyvos. „Pavojaus skelbti nereikia, bet sukrėtimas būtinas. Žinau, kad muziejai, archyvai, bibliotekos ekstremaliems atvejams bent minimaliai yra pasirengę, nes tai įpareigoja įstatymas. Bet Kultūros ministerija visiškai nepasirengusi, ją tikrai reikia „pastatyti ant blakstienų“, – įsitikinusi G. Drėmaitė. Tačiau VKPK, jos manymu, turėtų kreiptis ne į Vyriausybę, o į Seimą, kuriam yra pavaldi. „O Seimas galėtų raginti Vyriausybę“, – aiškino paminklosaugininkė.

Planų neatskleidžia

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys tikino, kad muziejininkai pasirengę netikėtoms situacijoms – turi specialią strategiją ir esant reikalui žinotų, kaip elgtis. „Bet apie tai tikrai nepasakosiu, nes viską parašysite ir mūsų planai žlugs“, – šmaikštavo ilgametis muziejaus vadovas.

R. Budrys prisiminė, kaip 1944-aisiais, prie Vilniaus artėjant frontui, „viskas buvo sutvarkyta taip, kad visas vertybes pavyko išsaugoti“. Jis griežtai nepritarė tam, jog Lietuvoje kilus kokiam nors ginkluotam konfliktui brangiausias meno vertybes būtų galima išvežti saugoti į užsienį. „Nematau jokių galimybių. Pirmiausia, kūrinius reikia apdrausti, be to, būtinas transportas, kurio tokiu atveju nerasi. Antra, turime savo kariuomenę, ir ji pagal galimybes gins“, – dėstė R. Budrys.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis mano, kad ekstremalioms situacijoms, turinčioms įtakos kultūros vertybėms, valdyti reikėtų įkurti kokį nors bendrą centrą, kuris duotų konkrečius nurodymus. „Kaip sugalvosime, kur vežti paveikslus? Kadaise buvo vizija prie Paveikslų galerijos išsikasti kokią slėptuvę“, – kalbėjo O. Daugelis. Ir prisiminė, kaip per Sausio įvykius muziejaus darbuotojai slėpė paveikslus „savais būdais“. „Garsiai jų neįvardysiu, nes dar visko gali būti“, – apsidrausdamas nutylėjo direktorius.

Nėra kriterijų

Vyriausybė 2007 metais patvirtino Išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, pastatų ir patalpų, skirtų kilnojamosioms kultūros vertybėms saugoti ir eksponuoti, sąrašą (toliau – Sąrašas).

VKPK duomenimis, šiuo metu į Sąrašą yra įtraukta 19 kultūros paveldo objektų statinių, 38 kultūros paveldo vietovės ir 12 pastatų bei patalpų, skirtų kilnojamosioms kultūros vertybėms saugoti ir eksponuoti. Šie objektai (išskyrus archeologines vietas) turi būti pažymėti Hagos konvencijos skiriamuoju simboliu. Ženklinama vienu Hagos konvencijos simboliu, o jeigu objektui suteikta specialioji (sustiprinta) apsauga, – trimis simboliais. Tokia sustiprintą apsaugą Lietuvoje turi tik Kernavės archeologinė vietovė.

Visi 19 Sąraše nurodyti kultūros paveldo statiniai paženklinti skiriamuoju Hagos konvencijos ženklu, tačiau žymėjimo vieta ne visada yra tinkama ir matoma. Esama įvairių nuomonių dėl ženklinimo reikalingumo: svarstoma, kad pažymėtiems objektams kyla didesnė grėsmė būti puolamiems, nes žinoma, jog jie patys ar juose esantys objektai yra vertingi šaliai. Tačiau žymėjimas būtinas ne vien dėl Konvencijos ir jos protokolų reikalavimų. Tokiu būdu Lietuvos karo ir priešgaisrinės apsaugos pajėgos geriau žinos, jog pažymėtas objektas turi būti saugomas.

VKPK atkreipė dėmesį, kad nėra nustatyta kriterijų, pagal kuriuos kultūros paveldo objektai patenka į Sąrašą, todėl neaišku, kokiu pagrindu jis sudarytas. Pažymėtina, jog Lietuvos Vyskupų Konferencijai nesutikus į Sąrašą nebuvo įtraukta nė viena bažnyčia.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"