Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Kaip Lietuva stiprino nacionalinį saugumą šiemet ir ko imsis ateityje

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Procesai, vykstantys toli nuo Lietuvos, ir visai prie pat jos sienų, verčia konstatuoti, kad iššūkiai šalies saugumui niekur nedingo. Šiandien turbūt sunku nuspėti, kaip viskas vyks toliau, todėl šalies gynyba yra vienas valstybės nacionalinio saugumo politikos prioritetų.

Šiais metais augo krašto apsaugos finansavimas – jis pasiekė 575 milijonus eurų, arba 1,5 procento BVP, ir tai užtikrino kariuomenės modernėjimą ir stiprėjimą. Lietuvoje vyko daug tarptautinių pratybų, kuriose dalyvavo NATO sąjungininkai.

Tačiau svarbiausia, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms, NATO ir Jungtinių Valstijų vadovai patvirtino, jog ne tik nebus paliktos su grėsmėmis dorotis vienos, bet bus imtasi priemonių ir atgrasyti agresyviąją kaimynę Rusiją.

Lietuvos kariuomenė jau paskelbė apie naujausius planuojamus pirkimus. Tai galėtų būti raketinės salvinės ugnies sistemos „Mars“. Tiesa, oficialios derybos kol kas dar nevyksta, bet Lietuva yra pradėjusi konsultacijas dėl tokios įrangos įsigijimo su Vokietijos, Norvegijos, Jungtinių Valstijų vyriausybėmis.

Kitais metais Lietuvą pasieks ir pirmosios pėstininkų kovos mašinos „Vilkai“. Du batalionai – Algirdo ir Birutės – sudarantys greitojo reagavimo pajėgų pagrindą, bus papildyti 88-iomis kovos mašinomis iki 2021-ųjų.

Jau aišku, kad metais anksčiau mūsų šalis pagaliau apsiginkluos ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis „Nasams“. Taip pat perkami ilgojo nuotolio radarai, ši sistema leisis greičiau reaguoti ir perspėti apie oro grėsmes.

„Matome didžiulį palaikymą ir NATO šalių ir norą, norą dalyvauti mūsų regione ginant ir atgrasant potencialius agresorius“, – taip šalies vadovė kalbėjo liepą po NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, kur Aljansas Baltijos šalis ir Lenkiją dar kartą patikino – jos neliks vienos grėsmės akivaizdoje. Į priešakinį NATO flangą rytuose Aljansas siunčia keturis batalionus. Tai atsakas, o kartu ir atgrasymas Rusijai, kuri prie Baltijos šalių sienų nuolat rengia karines pratybas, Kaliningrado srityje kaupia karių bei ginkluotės atsargas.

Sąjungininkų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos, Lietuvoje bus dislokuota jau kitų metų pradžioje, ją dar papildys kariai iš Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos. Sąjungininkų karių buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje siekta jau seniai. Ne kartą kalbėta, kad tokius sprendimus NATO turėjo priimti dar užpernai Velse, tačiau iki šiol Aljansas tokių žingsnių vengė, nes senosios jo narės, tokios kaip Vokietija, baiminosi, kad taip neva Kremlius būtų dar labiau provokuojamas, nors būtent Rusijos veiksmai Rytų Ukrainoje, Krymo aneksija parodė, kad ši šalis nepaiso kitų šalių suvereniteto ir kelia grėsmę.

„Ne NATO plečiasi, o Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva ir Vengrija pačios išreiškė norą prisijungti prie Aljanso. Rusijai reikėtų nusiraminti ir susitaikyti su tuo, kad kaimynės pačios gali rinktis savo kelią“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Rankų sudėjusi nesėdi ir Lietuva. Kasmet nuosekliai didinamos išlaidos gynybai. Lietuva šiuo metu yra patekusi tarp geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių. Jau kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų pasiekti apie 1,8 proc. BVP, o 2018 m. žadami ir 2 procentai. Tačiau dar prieš kurį laiką kariuomenė išgyveno itin sunkius laikus.

Kariuomenės vadas, dėl karių trūkumo, net buvo prabilęs apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Papildyti batalionus nuspręsta grąžinant privalomąją karo tarnybą. Tad nuo praėjusių metų kariuomenę papildė 6 tūkstančiai šauktinių, dar pusketvirto tūkstančio, planuojama, bus pašaukta kitąmet.

Nors karinė tarnyba privaloma, kol kas visi jaunuoliai tarnauti pasisiūlė savanoriškai. Lietuvai grąžinus šauktinius, šalies kariuomenės kovinė galia itin išaugo, baigiami pildyti daliniai, o visiškai aprūpinus kariuomenę bus pradėtos kaupti atsargos rezervininkams. Lietuva siekia, kad iki 2021-ųjų rezerve būtų apie 100 tūkstančių karių.

Jau seniai suvokiama, kad NATO Rytų fronte – Baltijos šalys, Lenkija – yra sunkiai apginamos, todėl Aljansui būtina stiprinti partnerių saugumą. Baltijos valstybių geografinė padėtis itin sudėtinga – su Vakarais jas jungia tik siauras, apie 100 kilometrų ilgio ruožas, vadinamasis Suvalkų koridorius. Ne kartą ekspertai yra pabrėžę, kad šis ruožas yra silpnoji vieta, nes jį iš vienos pusės supa Kaliningrado sritis, iš kitos – Baltarusija. Tad jį atkirtus, Baltijos šalių sausuma nebegalėtų pasiekti NATO technika, kariai. Be to, Kremlius deda milžiniškas pastangas militarizuodamas Kaliningrado sritį. Teigiama, kad taip Rusija bando sudaryti uždangą, jog Aljansas, esant grėsmei, negalėtų Baltijos valstybių pasiekti ir oru bei vandeniu.

Kremlius pajėgas Kaliningrade yra reformavęs ir perginklavęs, čia sukaupta nemažai karinės technikos – tankai, šarvuočiai, artilerinė sistema. Prieš mėnesį čia dislokuotos mobiliosios pakrantės gynybos raketinės sistemos „Bastion“, planuose – laivus naikinančios raketos „Oniks“. O spalį į Kaliningrado sritį atgabentos sistemos „Iskander“. Jos pritaikytos nešti ir branduolines galvutes, o veikimo spindulys siekia nuo 500 iki 700 kilometrų. Maskva daro visus žingsnius, kad įtampa regione didėtų, nors dėl to kaltina NATO.

„NATO tai atidžiai stebės tikrai nelenktyniaus, neeskaluos, ir padarys viską, kad būtų užtikrintas saugumas narių“, – tikina užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Saugumu rūpinasi ir pati Lietuva. Išaugęs krašto apsaugos finansavimas leidžia didinti ne tik karių skaičių, bet ir ugnies galią. Šiais metais iš Vokietijos atkeliavo ir pirmosios savaeigės haubicos, kurios taikinius gali naikinti iki 40 kilometrų atstumu, visos Lietuvą pasieks 2019-aisiais.

Kartu su haubicomis nupirkta šarvuočių ir evakuacijos tankų, žvalgybos padaliniai, planuojama, bus aprūpinti bepiločiais orlaiviais. Naujai įsigytu patruliniu laivu sustiprintos ir karinės jūrų pajėgos.

Be to, plečiami kariuomenės poligonai, atnaujinama jų infrastruktūra, įrengiami nauji mokymo laukai, pritaikomi naujai įsigyjamai ginkluotei. Tai tik keletas didesnių projektų, leisiančių Lietuvos kariuomenei vis efektyviau veikti.

Politikai tikina, kad sieks jau kitąmet skirti gynybai 2 procentus BVP, vietoj žadėtų 1,8 proc., bet ekspertai įsitikinę, kad mūsų šalis visiškai pajėgi krašto apsaugai skirti ir tris procentus. Juk finansavimą didinanti Lietuva siunčią aiškią žinią ir sąjungininkams, kad realiai vertiname galimas grėsmes, ir galimiems agresoriams, jog nebūsime lengvas kąsnis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"