TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip Lietuvoje einama į savo butą

2010 08 26 0:00
Savo bute R.Sakalauskas gali pasirodyti tik lydimas antstolės ir vaizdo kameros.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Užvakar 15 val. vilnietis architektas Rolandas Sakalauskas bandė padaryti tai, ką mes visi darome grįžę po darbo namo - atrakinti savo buto duris. Tik ši procedūra labiau priminė ne kasdienį veiksmą, o gerai parengtą specialiųjų tarnybų operaciją, kurioje būsto savininkas jautėsi lyg didžiausias nusikaltėlis, nuolat prašantis Lietuvos valstybės pareigūnų fiksuoti kiekvieną jo veiksmą.

Apie tai, kaip prasidėjo ši istorija, LŽ jau rašė rugpjūčio pradžioje. Atrodytų, paprastas atvejis: žmogus nusipirko butą, sumokėjo visus pinigus, gavo reikiamus dokumentus, tapo visateisiu būsto savininku. Bet čia visa banalybė ir baigėsi. Jau keli mėnesiai R.Sakalauskas negali įeiti į savo butą, nes buvusi savininkė, vaikų darželio "Žibutė" mokytoja Laimutė Šeštokaitė atsisako iš jo išsikelti. Moteris į naujojo būsto šeimininko skambučius neatsiliepia, iki šiol nėra žinoma jos buvimo vieta. L.Šeštokaitė oficialiai pareiškė, kad niekur iš buto nesikels, ir kreipėsi į teismą. Posėdis numatytas tik lapkričio viduryje.

Neapsikentęs dėl tokio elgesio R.Sakalauskas ryžosi ekstremaliam žingsniui - jėga patekti į nuosavą butą. Architektas kreipėsi į antstolę ir informavo apie ketinimus įeiti į būstą. Beje, antstolės paslaugos mokamos. Durų atidarymo procedūroje dalyvavo ir du UAB Ekskomisarų biuro darbuotojai - su jais R.Sakalauskas yra sudaręs teisinės pagalbos sutartį. Ši pagalba - taip pat ne už dyką.

Užsitikrinęs teisinę paramą, R.Sakalauskas paprašė avarinės durų atidarymo tarnybos padėti atrakinti buto duris. Jos paslauga - irgi mokama.

Kai visi "suinteresuoti" asmenys susirinko laiptų aikštelėje, prasidėjo durų atidarymo procedūra. Prie šarvuotų durų spynų meistras krapštėsi kokias 10 minučių. Visą tą laiką R.Sakalauskas prašė, kad antstolės padėjėjas viską filmuotų. Kai šarvuotos durys buvo šiaip ne taip atidarytos, paaiškėjo, jog už jų yra dar vienos - medinės.

R.Sakalauskas paprašė, kad antstolė tai užfiksuotų protokole, nes laužti antrų durų nebuvo numatyta. Laimė, šios buvo neužrakintos. Tada R.Sakalauskas ir vėl primygtinai paprašė, kad jo įėjimas į nuosavą butą būtų filmuojamas.

Pagaliau patekęs į savo namus architektas priminė visiems jį lydėjusiems asmenims elgtis labai atsargiai, nekilnoti jokių daiktų ir viską būtinai filmuoti. Toks būsto savininko atsargumas grįstas baime, kad ką nors padarius ne taip L.Šeštokaitė gali jį apkaltinti vagyste. Panašių atvejų Lietuvos teismų praktikoje jau yra buvę.

Kol R.Sakalauskas atsargiai dairėsi po savo butą, antstolė Daiva Prunskienė protokolavo tai, ką matė aplinkui. Viską išsamiai aprašyti būtina, nes pagal Lietuvos įstatymus naujajam savininkui bute priklauso visas "nejudamas" turtas: grindų plytelės, apdailos elementai, santechnika. Tuo metu "judamas" turtas - baldai, buitinė technika, spintų ir stalčių turinys yra buvusios savininkės nuosavybė. Todėl operatorius fiksavo kiekvieno daikto padėtį bute.

Apžiūrėjus būstą prasidėjo pats įdomumas. Ekskomisarų biuro pareigūnai sumontavo signalizaciją. Tačiau ji R.Sakalauskui reikalinga ne tam, kad apsaugotų namus nuo vagių, o kaip alibi jam pačiam. Tik taip architektas tikisi įrodyti, jog tuomet, kai pakeitė išlaužtas spynas, kai iš buto išėjo antstolė ir durys buvo užantspauduotos, čia daugiau niekas nesilankys, o jis taip išvengs galimų kaltinimų L.Šeštokaitės asmeninių daiktų vagyste.

Pagaliau sutvarkius visus formalumus buto šeimininkas su antstole ir saugos tarnybos darbuotojais pradėjo konsultuotis, ką daryti toliau. Nors R.Sakalauskui ir pavyko patekti į vidų, daugiau čia užeiti jis negali. Apie atliktus veiksmus reikia kaip nors informuoti L.Šeštokaitę. Tačiau kaip? Kur mokytoja gyvena, nežinoma, į telefono skambučius ji neatsako. Palikti raštelį ant durų? Bet kur garantija, kad moteris čia pasirodys ar raštelio nenuplėš vaikai. Galų gale sutarta bendromis pastangomis surasti L.Šeštokaitę ir įteikti jai raštą apie atliktus veiksmus.

Jei architektui tai pavyks, o L.Šeštokaitė ir toliau atsisakys atlaisvinti jai nebepriklausantį būstą, teks imtis rezervinio plano. R.Sakalauskas turės išsinuomoti dar vieną butą, vėl kviestis antstolius, samdyti perkraustymo tarnybą ir visą L.Šeštokaitės turtą išvežti. Aišku, prieš tai surašius, nufilmavus ir nufotografavus kiekvieną smulkmeną, pradedant baldais, baigiant patalyne ir lėkštėmis.

P.S. Kai visos minėtos procedūros buvo baigtos ir butas užrakintas, Ekskomisarų biuro Verslo saugos skyriaus specialistas Antanas Sakalauskas liūdnai šyptelėjo: "Šį kartą viskas praėjo gana ramiai. Nereikėjo, kaip prieš kelis mėnesius, buvusios buto savininkės nešti į laiptinę kartu su sofa, ant kurios ji gulėjo."

Komentarai vargu ar reikalingi...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"