TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip mes mylime lenkus, o jie mus

2013 04 29 4:08
R.Mienkowska-Norkienė: "Lietuvos lenkų tautinė mažuma per daug orientuota į Lenkiją." Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Paprasti žmonės nenori didinti įtampos ir elgiasi daug išmintingiau nei kai kurie politikai. Tai atskleidė Lietuvoje ir Lenkijoje darytas tyrimas "Lietuvių ir lenkų santykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos".

"Jei kelionei tarp Vilniaus ir Varšuvos nereikėtų sugaišti 8 valandų, o, pavyzdžiui, greituoju traukiniu vieni pas kitus savaitgaliais per 2-3 valandas galėtume nuvažiuoti išgerti kavos ar alaus, santykiai tik pagerėtų", - tyrimą apibendrinę politologai diskusijos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) metu pritarė sklandančiai greitojo traukinio tarp Vilniaus ir Varšuvos idėjai.

Daugelis mitų ir pramanų tarp kaimynų gyvuoja iš esmės dėl to, kad mes vieni su kitais per mažai bendraujame, gana retai vieni pas kitus lankomės. Apklausą apie kaimynų santykius Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai Lenkijoje atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje - bendrovė TNS LT. Tyrimo rezultatai liudija, kad iš esmės tautų santykiai yra geri.

Nepažįstame vieni kitų

Diskusijoje dalyvavęs Lenkijos viešųjų reikalų instituto vadovas dr. Jacekas Kucharczykas sakė, kad kai kurie apklaustųjų atsakymai nustebino. "Iš tyrimo aiškėja, kad vieni apie kitus per mažai žinome, - teigė jis. - Tik 1 proc. lenkų reguliariai lankosi Lietuvoje, 9 proc. lenkų yra kada nors buvę Lietuvoje. Lietuviai Lenkijoje būna gerokai dažniau - 5 proc. lankosi reguliariai, o kas antras lietuvis (50 proc.) yra mažiausiai kartą lankęsis Lenkijoje."

Šalių kaimynių atitolimą akcentavo ir Varšuvos universiteto Politikos mokslų instituto politologė, už žemaičio ištekėjusi dr. Renata Mienkowska-Norkienė. "Iš tyrimo paaiškėjo, kad didžioji dalis lenkų net žemėlapyje negali parodyti, kur yra Lietuva, - stebėjosi ji. - Žmonės geografiškai neapsišvietę. Politikai prie to taip pat prisideda. Kai kuriems Lietuva, kaip girdėti iš kalbos ir akcentų dėliojimo, atrodo toliau nei Afganistanas ar Irakas."

Politologė pastebėjo, kad lietuviai taip pat per mažai žino apie Lenkiją. Jiems labiau pažįstama tik rytinė šalies dalis, kur lietuviai atvyksta apsipirkti į Augustavo, Suvalkų ar Baltstogės prekybos centrus. "Esu funkcionalizmo teorijos šalininkė. Manau, kad paskui gerą ekonominį bendradarbiavimą seka ir bendradarbiavimas kultūros, švietimo, socialinėse srityse", - sakė ji.

Lenkijos europarlamentaro Pawelo Zalewskio nuomone, į mūsų santykius pažvelgus per konkrečių iniciatyvų prizmę, situacija neatrodo tokia jau bloga. Jis taip pat įsitikinęs, kad ekonominiai reiškiniai galėtų pagerinti abipusius santykius.

Skaičiai sklaido mitus

Pasak J.Kucharczyko, Lenkijoje gyvuoja mitas, kad vos ne visi Lietuvoje supranta lenkiškai. Kaip paaiškėjo iš tyrimo, laisvai lenkiškai kalba ir supranta tik 5 proc. lietuvių, 70 proc. visai nemoka lenkų kalbos.

Lietuvos lenkų buvo klausta, kokia kalba jie kalba namuose. Pasirodo, tik 70 proc. lenkų kalba lenkiškai, penktadalis - rusiškai, 6 proc. - lietuviškai, 2 proc. savo bendravimą įvardijo - "sunku pasakyti, kokia kalba".

Net 64 proc. Lietuvos lenkų savo lietuvių kalbos mokėjimą įvertino kaip labai gerą. Ir tik 3 proc. prisipažino jos nemokantys.

Tik 7 procentai lenkų Lietuvoje turi giminių, pažįstamų ar verslo partnerių. Lietuviai Lenkijoje tokių ryšių turi daugiau - net 22 proc.

Kas užgesintų įtampą

Skirtingai vertinama tautinių mažumų padėtis pastaruosius kelerius metus kėlė įtampą Lietuvoje ir Lenkijoje. Lenkijos liberaliai politinei jėgai - "Piliečių platformai" - atstovaujantis politikas P.Zalewskis mano, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkėjų susitelkimas nebūtų toks stiprus, jei Lietuvoje būtų išspręstas nelietuviškų pavardžių ir dvigubų vietovardžių pavadinimų rašybos klausimas. Jo įsitikinimu, praėjusiais metais LLRA gavo tokį gerą rezultatą, nes savo rinkėjus mobilizavo būtent dėl šio klausimo. "Įsivaizduokime, kokia būtų padėtis Lietuvoje, kokie būtų Lietuvos ir Lenkijos santykiai, jeigu pavardžių rašybos ir dvigubų vietovardžių pavadinimų problemos būtų išspręstos. Prisiminkime, kad Europos Sąjungoje tapatybės tapatumo klausimai yra labai svarbūs, jie laikomi demokratijos sudedamąja dalimi. O kas būtų atsitikę lietuviams tapatumo prasme?" - klausė P.Zalewskis.

Jis teigė žinantis, suprantantis ir gerbiantis lietuvių pastangas XIX amžiaus antroje pusėje atkurti savo tautinį tapatumą. Tačiau, anot jo, istorinis konfliktas tarp lietuviškojo ir lenkiškojo tapatumo jau išspręstas.

Bendra praeitis

P.Zalewskis prisipažino pasvarstantis, ar mūsų santykiai būtų geresni, jei praeityje Lenkija ir Lietuva būtų neturėjusios bendros valstybės, kaip buvo su Čekija. "Gal tokiu atveju dabar susikalbėti būtų paprasčiau?" - klausė jis.

Viešuosiuose debatuose daug kartų buvo galima išgirsti, kad būtent istorija rimtai trukdo geriems santykiams, kad abi šalys yra kaltos viena kitai. Be to, tokios nuostatos dažniau reiškiamos Lenkijos, o ne Lietuvos atžvilgiu. Respondentai nepritaria tokiems vertinimams. Lenkai ir abiejų tautinių mažumų atstovai (net po du trečdalius jų) laikosi vienodos nuomonės, kad Lenkijos ir Lietuvos istorijoje nebuvo tokių įvykių, dėl kurių Lenkija turėtų jaustis kalta Lietuvai. Priešingos nuomonės laikosi mažiau nei kas dešimtas iš jų. Didžiausia lietuvių grupė taip pat teigia, kad tokių įvykių nėra buvę (38 proc.). "Lenkijos kaltės" pavyzdžių nurodo šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis respondentų (28 proc.).

Tyrimo dalyviai į klausimą, ar bendroje istorijoje buvo įvykių, dėl kurių Lietuva turėtų jausti kaltę Lenkijai, dauguma lenkų atsakė "ne", o 3 proc. lietuvių tokią kaltę įžvelgia.

Kaip liudija tyrimo duomenys, lenkai, kurie teigia, kad istorijoje galima išskirti įvykius, dėl kurių Lietuva gali turėti pretenzijų Lenkijai, mini Liucjano Želigovskio akciją ir apskritai tarpukario laikotarpį, Lenkijos siekimą dominuoti Lietuvos atžvilgiu, o pat pat polonizaciją, gyventojųžudynes Lietuvoje, Lenkijos ir Lietuvos uniją bei bendruosius istorinius klausimus.

Kai kurie Lenkijoje gyvenantys lietuviai tarp tokių neigiamų įvykių nurodo Vilniaus krašto užėmimą, polonizaciją ir kitus istorinius faktus, o keletas asmenų - ginčą dėl teritorijos.

Dauguma lietuvių atkreipia dėmesį į Vilniaus krašto okuaciją ir kitus istorinius įvykius, susijusius su tarpukario dvidešimtmečiu: Juzefo Pilsudskio agresiją, 1626 metus, Suvalkų sutarties pažeidimą. palyginti negausią įvykių grupę apklaustųjų akimis sudaro tie įvykiai, kurie yra susiję su amžių senumo istoprija: Žalgirio mūšis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Vytautas Didysis, 1920 metais pasirašyta Lenkijos ir Lietuvos sutartis, numačiusi karo veiksmų nutraukimą ir per Suvalkus einančias demarkacinės linijos nustatymą. Naujausius dalykus, tokius kaip konfliktą dėl gatvių pavadinimų, Lenkijos pasitraukimą iš atominės elektrinės projekto ir kitus, susijusius su energetika, paminėjo tik atskiri apklaustieji.

Nemato partnerystės naudos

"Nei lenkai, nei lietuviai nemato šalies kaimynės grėsmės, tačiau mane nustebino, kad mūsų tautos viena kitos nemato ir kaip partnerės tarptautinėje politinėje arenoje, - sakė politikas, istorikas P.Zalewskis. - Suprantu, Lietuva mažesnė šalis, tad lenkams ji ir neatrodo svarbi partnerė. Tačiau mane vis tiek liūdina toks požiūris. Juk turime kultūrinės, istorinės bendrystės. Man dar labiau keista, kad Lietuva į Lenkiją nežiūri kaip į savo partnerę. Tik 3 proc. lietuvių Lenkiją laiko svarbia partnere. Jei, pavyzdžiui, lenkai sakytų, kad nesidomi Vokietija, to nesuprasčiau. Iš tiesų lenkai Vokietijai skiria didelį dėmesį, suvokia, kad būtų blogai, jei didžioji kaimynė atsuktų nugarą. Mano įsitikinimu, lietuviai Lenkiją galėtų laikyti tokia pat svarbia partnere, kokia mes laikome Vokietiją."

R.Mienkowska-Norkienė stebėjosi abiejų šalių politikų požiūriu į partnerystę. "Iš Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbų matyti, jog jie ne visada suvokia, kad šalys viena kitai svarbios, - teigė politologė. - D.Grybauskaitė, mano požiūriu, daro vieną klaidą. Ji naudoja tokią retoriką, esą mums Lenkijos nereikia, jei Lenkija atsuks nuagrą, mes apsieisime ir be jos. Dėl tokio požiūrio Lietuva šiek tiek izoliuojama. Galima orientuotis ir į Rusiją. Bet kas iš to? Galima mąstyti apie trijų Baltijos šalių bendradarbiavimą, tačiau estai tuo bendradarbiavimu nelabai suinteresuoti." Politologės nuomone, Lietuvos politikai turėtų suprasti, kad bendradarbiavimas su Lenkija nėra bloga mintis.

R.Mienkowskos-Norkienės nuomone, Lietuvos lenkų tautinė mažuma taip pat daro klaidą. "Ji per daug orientuota į Lenkiją, deda romantiškas viltis, kad Lenkija pagelbės, - teigė ji. - Tačiau Lenkija nesukurs jiems darbo vietų. Nereikėtų to tikėtis. Aš, kaip Varšuvoje dirbanti dėstytoja, dažnai pasikalbu su čia studijuojančiais Lietuvos lenkais. Žinau, kad jie planuoja grįžti į Lietuvą ir joje mato savo ateitį."

Apie marčias ir žentus

Įdomu ir netikėta, kad apklaustieji geriau vertina kaimynų ekonomiką nei savo. Lenkams atrodo, kad Lietuvos ekonomika plėtojama sėkmingiau nei jų, o lietuviams - priešingai, jie labiau vertina kaimynų ekonomiką. Be to, už sienos įžvelgiama ir mažiau korupcijos: didesnei daliai apklaustųjų lietuvių atrodo, kad Lietuva labiau korumpuota nei Lenkija, lenkai mažiau korupcijos mato Lietuvoje.

Tačiau atsakydami į klausimą dėl socialinių vaidmenų lietuviai demonstruoja blogesnį nusiteikimą lenkų atžvilgiu nei lenkai lietuvių atžvilgiu. Beveik pusė lenkų jaučia lietuviams simpatiją (44 proc.). Apie simpatiją lenkams prisipažįsta vos kas ketvirtas lietuvis. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai lenkų neprieštarautų matyti lietuvį kaip savo žentą ar marčią, o tarp lietuvių toks pritarimas gerokai retesnis. Tik du trečdaliai lietuvių sutiktų turėti lenką viršininką, deputatą ar žentą, marčią. J.Kucharczykui kelia nerimą, kad lietuviams rusas viršininkas, deputatas ar šeimos narys labiau priimtinas nei lenkas. "Tačiau būtent tie lietuviai, kurie prieštarautų savo vaiko santuokai su lenku ar lenke, prieštarautų santuokai ir su rusais", - patikslino J.Kucharczykas.

Apie diskriminaciją

Daugelis tautinių mažumų atstovų prisipažįsta asmeniškai nesusidūrę su diskriminacijos apraiškomis. Tokios neigiamos patirties sako neturėję 73 proc. Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių.

J.Kucharczyko pastebėjimu, Lenkijos piliečiai savo tautiečių teisių gerbimą Lietuvoje vertina kritiškiau nei patys Lietuvos lenkai. Dauguma Lenkijos lenkų įsitikinę, kad Lietuvoje lenkų mažumos teisių nepaisoma, nors tik 21 proc. Lietuvos lenkų prisipažino patyrę diskriminaciją. Maždaug tiek nepatenkintųjų savo tautinių teisių gerbimu buvo ir tarp Lenkijos lietuvių.

Iš salės pasisakęs Vilniaus krašto lenkas, dvi kadencijas Seime dirbęs Ryšardas Maceikianecas pasakojo: "Būdamas Varšuvoje visada užeinu pas vieno žymaus rašytojo dukrą. Ji labai palanki Lietuvai, tačiau iš šalies žiniasklaidos yra susidariusi nuomonę, kad mus Lietuvoje skriaudžia. Aš jai aiškinu, kad nieks neskriaudžia. Parodžiau savo pasą. Ji nustebo ir paklausė: "Tai galūniųjums niekas neprirašo?" Sakau, neprirašo. "Ir triukšmas tik dėl kelių raidelių? - klausė ji, panačiusi mano varde lietuvišką "š". - Bet jei lietuvių kalboje yra tokia raidė, tai taip ir turi būti rašoma."

R.Maceikianeco pastebėjimu, politikų pasisakymai žiniasklaidoje viską išpučia ir Lenkijos lenkams neleidžia susiorientuoti.

Dirbtinai aštrinama

VU TSPMI dėstytojo dr. Lauryno Kasčiūno nuomone, lietuvių ir lenkų santykiai turi daug paradoksų. "Pavyzdžiui, elektros tilto projektas. Jis pagreitį įgavo 2008 metais, dabar viskas vyksta pagal grafiką. Tačiau tuo metu, kai politikai mūsų santykius įvardijo "aukso amžiumi", šis projektas stovėjo vietoje. Dabar projektas juda, nors viešai apie savo santykius kalbame kaip apie "šaltą taiką", - stebėjosi politologas.

Jį stebino kai kurie šalies kaimynės poelgiai. "Pateiksiu pavyzdį - kai buvo susitikę Lenkijos ir Latvijos prezidentai, Lenkijos prezidentas padėkojo už tautinių mažumų padėtį Latvijoje, - pasakojo L.Kasčiūnas. - Pažiūrėkim, kokia ta padėtis Latvijoje, jei Lenkijos prezidentas dėkoja. Gal verta pasimokyti? Pasirodo, Latvijoje nekalbama apie valstybinės kalbos suvienodinimą, jis jau seniai suvienodintas. Latvių kalba lenkiškose mokyklose dėstoma 60 proc. dalykų. Mes bandome kalbėti tik apie geografijos, istorijos dėstymą lietuvių kalba, kas nesudarytų nei 5 proc., ir sulaukiame didelio pasipriešinimo. Ir už tokią tautinių mažumų situaciją Latvija sulaukia padėkos. Tai kaip čia mums dabar jaustis? Mums taikomi kiti standartai?"

L.Kasčiūno nuomone, gilesnių apmąstymų vertos tyrimo išvados, kad Lenkijos lenkai tautinių mažumų padėtį Lietuvoje vertina blogiau nei patys Lietuvos lenkai. "Situacija dirbtinai sugrėsminta, suaštrinta", - teigė jis.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"