TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip prikelti vaikystę?

2012 08 09 7:59
Vaikais rūpinasi daugelis tarnybų, tačiau dažnai nutinka taip, kad devynios auklės, o vaikas - be galvos./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Nepilnamečių nusikaltėlių pagal statistiką lyg ir nedaugėja, tačiau jų daromi nusikaltimai pastaruoju metu tampa vis ciniškesni ir žiauresni. Į nusikalstamą veiką juos dažniausiai pastūmėja suaugusieji, nors policijoje iškeltose bylose formuluotė "nepilnamečio įtraukimas į nusikalstamą veiką" matoma itin retai.

Įsikibo į gyvenimą

Trylikametė Viktorija (vardas pakeistas - red.) gyveno nepilnoje šeimoje, vien su mama. Mėgstanti taurelę kilnoti mama dukra nelabai rūpinosi, šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Viktorija netruko patekti į policijos akiratį. Mergaitė turėjo elgesio problemų, ne kartą buvo sulaikyta dėl viešosios tvarkos pažeidimų, dažnai neateidavo į mokyklą. Nors šeimą nuolat lankė socialinė darbuotoja, mergaite rūpinosi ir Vilniaus savivaldybės vaikų gerovės komisija, tačiau jos elgesys nesikeitė. Galų gale Viktorija pateko į vaikų socializacijos centrą. Nežinia, ar įvyko stebuklas, ar tiesiog paauglei reikėjo tinkamos aplinkos, bet jos elgesys labai pasikeitė. Mergaitė noriai mokėsi, nevengė bendrauti su auklėtojomis ir pedagogais. Po metų, kuriuos praleido socializacijos centre, ji turėjo grįžti į namus. Mergaitė netgi prašė galimybės likti socializacijos centre ir toliau čia mokytis, tačiau įstatymas yra įstatymas. Ji grįžo namo. Tačiau netrukus šeimą lankanti socialinė darbuotoja pastebėjo, kad ir šeimos santykiai pakito. Paauglė daug atviriau ir švelniau bendravo su mama. Pastaroji irgi atsisakė lėbavimų. Pareigūnai iki šiol stebi šią šeimą, tačiau, pasak jų, mama ir dukra nebekelia jokių problemų. Neseniai šeima apsisprendė išvykti į užsienį, kur mama rado darbą.

Laimingų istorijų nedaug

Tai - laiminga istorija. Tačiau tokių nėra daug. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prevencijos skyriaus viršininkė Nomeda Cibarauskienė LŽ sakė, kad apie įraukimą į nusikalstamas veikas yra žinoma, tačiau stinga įrodymų. "Paprastai bylose figūruoja asmenys, kuriems aštuoniolika devyniolika metų. Formaliai jie yra suaugusieji, tačiau dažniausiai pasitaiko, kad jie su tais vaikais kartu išaugo, viename kieme kartu žaidė. Amžiaus skirtumas labai mažas, nors vieni - dar nepilnamečiai, o kiti jau laikomi suaugusiais žmonėmis", - LŽ sakė pareigūnė.  

Pasak jos, dabartinė situacija yra tokia, kad vis daugėja šeimų, kurioms reikia socialinės pagalbos. Paprasčiau tariant, didėja atotrūkis tarp skurdžiai ir pasiturinčiai gyvenančių šeimų. "Vaikų gerovės komisijos dirba puikiai. Visada sakiau, mes ten pamatome visą tą gyvenimo purvą. Tai visų mūsų problema, bet pirmiausia mes tai pamatome vaikuose", - LŽ sakė N.Cibarauskienė.

Jos teigimu, daugeliui vaikų reikalingas net medikamentinis gydymas, kitaip su savo problemomis jie nepajėgs susidoroti. Pareigūnė mano, kad remdamiesi vaikų gerovės komisijų medžiaga net ir Seimo nariai galėtų priimti atitinkamus įstatymų pakeitimus. "Dabar yra tokia situacija, kai vienas vaikas, "auklių" daug, o vaikas, kaip sakoma, vis tiek be galvos. Jis neturi kur ieškoti paramos. Turėtų būti žmonės - konkretūs - kurie atsakytų, jeigu vaiko elgesys nepasikeistų. Jie turėtų paaiškinti, ar buvo suteikta pagalba, ir jeigu niekas nepasikeitė, tai kodėl", - sakė N.Cibarauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"