TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip sunkmečiu įveikti psichologinę krizę?

2009 02 21 0:00
"Neverta prarasti iniciatyvos ir optimizmo. Pasiklausius panikuotojų, atrodo, kad visa veikla sustojo, bet juk gyvenimas tęsiasi", - tikino G.Petronienė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vargas vargelis - taip savo gyvenimą pastaruoju metu apibūdina nemažai mūsų šalies gyventojų. Valdžios atstovai įspėja, kad atsitiesti sugebėsime nebent po pusantrų metų. Psichologai pataria nepulti į neviltį, esą turime progą išbandyti save.

Ekonominė krizė ir taupymo vajus labiausiai smogė pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Būsto paskolas paėmę gyventojai, mažus vaikus auginančios šeimos, darbo netekę žmonės, pensininkai jaučiasi psichiškai palūžę ir nebesugebantys gyventi oriai.

Dar neseniai jie džiaugėsi visaverčiu gyvenimu: turėjo neblogai apmokamus darbus, savaitgaliais galėjo sau leisti papietauti mieste, nusipirkti madingą drabužį, nueiti į teatrą ar koncertą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys ramina, kad valdžia nuolat dirba paprastų žmonių labui ir gal jau po pusantrų metų sulauksime geresnių laikų.

Pajuto prarają

Prieš kelis mėnesius viename Panevėžio rajono miestelyje gyvenanti Julijos ir Vytauto šeima jautėsi kuo puikiausiai. "Didžiavausi, kad abu su vyru turime paklausias specialybes, neblogai uždirbame, į mokslus išleidome dukrą. Nė už ką nebūčiau patikėjusi, kad nepraeis net pusmetis ir mūsų šeima atsidurs ties praraja", - LŽ guodėsi Julija.

Penkiasdešimtmetė moteris dirba viename didžiausių vaistinių tinklų. "Uždirbu nemažai, nors dėl krizės mano atlyginimas sumažėjo 500 litų. Pažįstu nemažai šeimų, kur abu sutuoktiniai neuždirba tiek, kiek aš viena", - pasakojo ji.

Krizės šmėkla atnešė nemažai sąmyšio į Julijos šeimą. Jos sutuoktinis Vytautas, galima sakyti, liko be darbo. "Teoriškai vyras dirba, tačiau darbdavys nuo praėjusio gruodžio jį verčia rašyti prašymus nemokamoms atostogoms", - sakė Julija.

Inžinieriaus elektriko specialybę įgijęs Vytautas dirba privačioje įmonėje. Darbdavys privertė vyrą parašyti prašymą išleisti jį nemokamų atostogų kalėdiniam laikotarpiui, nors iš tiesų jis nedirbo visą mėnesį. Nuėjęs į darbą po Naujųjų, Vytautas sužinojo, kad ir toliau bus priverstas nemokamai atostogauti. Sausio pabaigoje direktoriaus prispirtas jis parašė ir antrą prašymą išleisti jį nemokamų atostogų vasario mėnesį. "Vyras jaučiasi mulkinamas, ketina darbdavį apskųsti Darbo inspekcijai. Tačiau aš jį raminu, aiškinu, kad pasiskundęs neteks darbo, o dabar juk yra vilties, kad pavasariop vėl pradės dirbti", - vylėsi Julija.

Palūžo emociškai

Trys nedarbo mėnesiai ir neužtikrintos ateities perspektyvos sugniuždė Vytautą, palaužė jo orumą. "Anksčiau linksmintis nemėgęs vyras pradėjo vaikščioti į netoli namų esantį alaus barą, kurį dar neseniai paniekinamai vadino snarglyne. Grįžta gerokai įkaušęs, bet jį barti bijau, nes matau, kad nedarbą jis išgyvena pernelyg skaudžiai", - guodėsi moteris.

Nedideliame miestelyje gyvenanti šeima dėl sumažėjusių pajamų ties bedugnės slenksčiu neatsidūrė. Namui išlaikyti ir maistui užtenka Julijos gaunamos algos. Tačiau moteris prisipažįsta gyvenanti nuolatinėje įtampoje. "Nieko nebenorime, niekur nebeišvažiuojame, gyvename didelėje nežinioje. Pastaruoju metu net baiminuosi dėl vyro gyvybės, nes netekęs darbo jis jaučiasi kaip nesavas", - prisipažino ji.

Maisto užteks savaitei

Nedarbo šmėkla atsliūkino į Alytuje gyvenančios Vidos šeimą. Joje jau du oficialūs bedarbiai - Vida ir jos vyras. Panaši lemtis laukia ir 21 metų sūnaus.

Vida valytojos darbo neteko prieš mėnesį. "Darbo biržoje užsiregistravau trečią kartą, todėl pašalpos negausiu. Gerai, kad nors socialines garantijas suteikė, į gydytojus prireikus galėsiu kreiptis nemokamai", - guodėsi moteris.

Jos darbo paieškos kol kas nedavė jokių rezultatų. "Darbdaviai, sužinoję, kiek Vidai metų, susiima už galvos: "Varge, kokia sena. Mums netinka." Taip pat baigiasi ir darbo paieškos telefonu. "Penkiasdešimtmečiai pasmerkti: pensijai gauti per jauni, o priimti į darbą per seni. Norint išgyventi teks pamiršti orumą", - pasakojo bedarbė.

Nuo atlyginimo iki atlyginimo gyvenusi Vidos šeima santaupų neturi, todėl kankina nerimas, iš kur reikės gauti pinigų susimokėti už komunalines paslaugas. "Maisto turime savaitei. Kaip bus toliau, nežinau. Iki šiol važiuodavau į Lenkiją apsipirkti. Už 400 litų nupirktų produktų su nedideliais papildymais pakakdavo mėnesiui. Jei artimiausiu laiku nepavyks įsidarbinti, laukia tikra pražūtis ir skolų praraja", - nuogąstavo moteris.

Mėsa ir kultūra - prabanga

Vilnietė pensininkė Vladislava Kazlauskienė atsidūsta paklausta apie tai, kaip sekasi išgyventi ekonominį sunkmetį. "Teatrą, kiną, naujus drabužius jau seniai pamiršau. Dabar net ir naujos knygos pasitaupiusi nusipirkti nebeišgaliu. Ačiū Dievui, bent duonai užtenka", - pasakojo ji.

36 metus bibliotekininke dirbusios V.Kazlauskienės pensija siekia 853 litus. Šiuos pinigus ji per mėnesį ir išleidžia. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris už šildymą praėjusį mėnesį turės sumokėti apie 340 litų. Dar apie 60 litų jai turėtų kainuoti kitos komunalinės paslaugos. Likusius 450 litų V.Kazlauskienė išleis maistui. "Išlaidauti parduotuvėje nėra iš ko, viskas taip brangu, kad kiekvieną centą skaičiuoju. Tiesa, porą kartų per mėnesį pasilepinu - nusiperku po pusę kilogramo vištienos krūtinėlės", - atviravo ji. V.Kazlauskienė apgailestauja, kad į gyvenimo pabaigą tenka taip susispausti. "Turiu keletą draugių Lenkijoje. Žinoma, ir joms ne pyragai, tačiau kiek pasitaupiusios vasarą jos išgali pakeliauti po Europą. Apie kultūrinį peną net nekalbu - spektaklis joms tikrai nėra neįkandama prabanga", - pasakojo pensininkė.

Pakentėkime pusantrų metų

Socialinės apsaugos ir darbo ministras R.Dagys bei jo šeima sunkmečio labai nepajautė - gelbsti solidi ministro alga. "Būtų ciniška sakyti, kad ekonominė situacija nuskriaudė mūsų šeimą", - prisipažino jis LŽ.

Ministro nuomone, šiuo metu sunkiausia verstis jaunoms šeimoms su vaikais ir darbo netekusiems žmonėms. Esą vidutinė pensija šalyje didesnė už minimalų atlyginimą - tad pensininkai galėtų tiek ir nesiskųsti. "Sunkmetis palietė visus, nieko čia nepadarysi. Valdžios užduotis padaryti viską, kas įmanoma, kad situacija būtų geresnė. Mes tai ir darome", - tikino R.Dagys.

Ministras pabrėžė, kad kai kuriose kaimyninėse valstybėse reikalai klostosi dar blogiau. R.Dagys vylėsi, kad atsitiesti po sunkmečio pajėgsime per pusantrų metų.

Paguosti negali

R.Dagys LŽ tikino, kad Vyriausybė stengiasi sumažinti ekonominės krizės padarinius labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Esą rūpinamasi, kad bedarbiai neliktų be duonos kąsnio, galėtų pakeisti specialybę ar įgyti naują kvalifikaciją. "Ieškome finansinių galimybių švelninti susidariusią situaciją, biudžete ketvirtadaliu padidinome nedarbo išmokoms numatytas lėšas, jei jų prireiks daugiau - persvarstysime programų finansavimą ir ieškosime", - tikino ministras.

Paskolas paėmusių šeimų R.Dagys negalėjo paguosti. Anot jo, biudžete nenumatyta lėšų didėjančioms palūkanoms padengti. Tačiau ministras daug tikisi iš Šeimos koncepcijos, kurioje esą skiriama dėmesio jaunų šeimų aprūpinimui.

Pensijų didėjimo artimiausiu metu nežadantis R.Dagys vylėsi, kad senjorams gyvenimas palengvės, kai parduotuvėse pradės mažėti įvairių produktų kainos. "Tačiau situacija tikrai pasunkės uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Visiems reikės verstis iš pinigų, kuriuos turi, bet bandysime reguliuoti šilumos ir elektros kainų augimą", - žadėjo ministras.

Daugiau nuovargio

Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė jau pastebėjo psichologinėmis problemomis besiskundžiančių klientų pagausėjimą. "Sunku pasakyti, ar tai susiję su sunkmečiu, žiemą žmonės visada dažniau kreipiasi pagalbos. Tačiau apie krizės problemas kalba trečdalis mano klientų", - pasakojo ji.

Pasak G.Petronienės, ekonominis sunkmetis turi didelės įtakos žmonių psichinei būsenai. Labiausiai dėl to kenčia darbo netekę asmenys. Juos gali apimti nerimas ar paranoja. Praradus darbą, įtampa kyla ir šeimose: namiškiai kartais mano, kad bedarbis nepakankamai energingai ieško darbo, o bedarbis nenori imtis veiklos, už kurią siūlomas mažesnis atlyginimas.

Poros, kurias slegia paskolos, dėl sunkmečio taip pat ima nesutarti. Sutuoktiniai dažnai kaltina vienas kitą dėl sprendimo skolintis pinigų ar pykstasi dėl per mažų pastangų uždirbti daugiau. Pastaraisiais mėnesiais santykiai blogėja ir kolektyvuose, todėl iš darbo daugelis žmonių namo parsineša blogą nuotaiką.

"Krizės pasekmės kol kas labiau netiesioginės: dėl atsiradusios įtampos daugėja nuovargio, nesutarimų, sunkiau sekasi atsipalaiduoti, mažėja džiaugsmo darbe ir šeimose", - aiškino G.Petronienė.

Pakaks gąsdinti

Sunkmečiu iškilusias psichologines problemas G.Petronienė pataria spręsti atsigręžiant į save ir perkainojant vertybes. Asmeninį nerimą vyti šalin ji siūlo įsivaizduojant blogiausią galimą variantą, pavyzdžiui, kas atsitiktų, jei netektumėte darbo. Tuomet reikėtų atsakyti į klausimus, kokį darbą galėtumėte susirasti, kokiais būdais galėtumėte taupyti pinigus, ką galima būtų parduoti ir pan. "Svarbu suvokti, kad net blogiausiu atveju yra išeitis. Toks vaizduotės eksperimentas labai atpalaiduoja", - tikino G.Petronienė.

Kitas būdas nerimui įveikti - nesureikšminti materialių dalykų. Be pinigų dar egzistuoja meilė, svajonės, geros knygos iš bibliotekos, pasivaikščiojimai, pokalbiai su draugais, bendravimas su vaikais, meditacija. "Galiausiai, neverta prarasti iniciatyvos ir optimizmo. Pasiklausius panikuotojų, atrodo, kad visa veikla sustojo, bet juk gyvenimas tęsiasi. Tai puikus metas išbandyti save, užsigrūdinti", - tikino psichoterapeutė.

G.Petronienė pabrėžia, kad šiuo metu labai svarbus ir drąsinantis valstybės vadovų požiūris į sunkmetį. Psichoterapeutės nuomone, valdžia turėtų nustoti bauginti žmones ir realistiškai vertinti susiklosčiusią padėtį. "Geriausiai žmones nuramintų konkrečios prognozės ir realūs krizės įveikimo planai. Svarbiausia - nustoti gąsdinti žmones, nes visi jau pakankamai išsigando", - įsitikinusi ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"