TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip sustabdyti nesąžiningos valdžios turtėjimą?

2009 06 02 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Žiniasklaida skelbia, kad šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvauja 27 Lietuvos milijonieriai. Ne tik asmenys, atėję iš verslo, bet ir tie, kurie gaudavo valdišką algą Seime, savivaldybėse, kitose valdžios institucijose, nors iš jų milijonų neužsidirbsi.

Kokie aitvarai suneša valdžios žmonėms turtus? Ar ši galbūt neteisėto turtėjimo ir gyvenimo ne pagal pajamas tendencija Lietuvoje nekelia nerimo atsakingoms institucijoms? Ką daryti, kad Lietuvos piliečiai būtų tikri, jog deramo atpildo sulauks ne tik kriminaliniai nusikaltėliai, bet ir ne pagal pajamas gyvenantys bei neaiškios kilmės turto turintys aukšti valdžios žmonės.

Apie tai prie apskritojo stalo susirinko pakalbėti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Modestas KASELIAUSKAS, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Romualdas BOREIKA, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Vytautas RIMKUS ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas dr. Vitas VASILIAUSKAS. Pokalbį vedė politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Institucijos ir atsakomybė už neteisėtai įgytą turtą

A.Medalinskas. Valdžios pareigūnai kiekvienais metais pildo turto ir pajamų deklaracijas. Ar kas nors Lietuvoje daro šių asmenų turto ir pajamų deklaracijų monitoringą?

M.Kaseliauskas. Povilas Malakauskas mėgo sakyti, kad pagrindinis vaistas nuo korupcijos yra Mokesčių inspekcija. Bet mes esame atsakingi tik už mokesčių administravimą ir jų teisingą mokėjimą, FNTT - už finansinių nusikaltimų tyrimą, o STT - už korupciją. Monitoringas būtų kažkur per vidurį tarp visų šių institucijų.

R.Boreika. Pagrindinis FNTT tikslas - valstybės biudžeto apsauga. Kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, siekiame užkardyti nusikalstamas veikas finansinių nusikaltimų srityje. Pavyzdžiui, neseniai įkliuvo savivaldybės politikas, kuris turi verslą ir galbūt yra prisidėjęs prie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) plovimo schemos.

V.Vasiliauskas. Reikėtų atskirti du dalykus: mokesčių nemokėjimą, kovą su tuo ir pačią korupciją. Garsusis gangsteris Al Capone buvo pasodintas už mokesčių nemokėjimą. Jeigu nepajėgi įrodyti korupcinių ryšių, nusikalstamos veikos, galima bandyti įrodinėti, jog žmogus gyvena ne pagal pajamas, reikalauti, kad jis rodytų turimo turto pajamų šaltinius, o jeigu to nedaro, apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu.

V.Rimkus. Kovoti su korupcija, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu - visa tai STT darbas, išskyrus kovą su mokesčių nemokėjimu. Bet jei Mokesčių inspekcija ir pamatys, kad turtas viršija pajamas, ką ji maksimaliai gali padaryti: uždėti tokiam asmeniui prievolę sumokėti mokesčius ir baudą.

V.Vasiliauskas. Susimokėti tokiam žmogui mokesčius ir baudą būtų kur kas skaudžiau, nei pasėdėti kelis mėnesius už grotų.

V.Rimkus. Pažiūrėkime, ar tikrai skaudu. Jeigu toks žmogus pralobo milijonu ir buvo pagautas už šią veiklą, jis paprasčiausiai susimokės mokesčius ir legalizuos 800 tūkstančių.

V.Vasiliauskas. Dar yra bauda nuo 10 iki 50 proc., skaičiuojant nuo nesumokėtų mokesčių sumos. Taigi iš viso jis sumokėtų šiek tiek daugiau kaip 300 tūkstančių.

A.Medalinskas. O 700 tūkst. liktų kaip legalūs pinigai, nors padaryta nelegali veikla ir net visuomenė to nežino?

V.Rimkus. Pagal dabartinės teisės praktiką yra logiška, kad viskas baigiasi baudomis ir nesumokėtų mokesčių sumokėjimu, nes valstybės tarnybos neįrodo piktnaudžiavimo, o apie galbūt nelegalią, neteisėtą veiklą sužino tik per neįrodytą turto kilmę. Tokia asmens veikla pagal mūsų įstatymus net nėra nusikaltimas.

Kas trukdo pastebėti ir nubausti?

A.Medalinskas. Kiek esama pavyzdžių mūsų gyvenime, kai koks nors savivaldybės valdžios atstovas ar kitas aukštas valdiškos įstaigos pareigūnas važinėja prabangiu nuosavu automobiliu, turi vilą prie jūros ar ežero, kasmet keliauja atostogauti į egzotiškus kraštus, prabangiai gyvena ir pats, ir jo vaikai, o valdiška alga tesiekia kokius 5 tūkst. litų. Žmonės klausia, iš kur tie turtai? Suprantama, jeigu paimta iš banko milijoninė paskola ar atgautas panašios vertės nekilnojamasis turtas. O jei ne? Ar gali atsakingos valstybės institucijos tokius valdžios asmenis, neteisėtai įsigyjančius turto, pastebėti, apmokestinti ir nubausti?

V.Rimkus. Net nusikaltėlių turtą sunku apmokestinti, o mokesčių administratorius nelengvai renka įrodymus dėl žmogaus turto ir pajamų neatitikimo.

M.Kaseliauskas. Mums pasakoma: yra tokia šeima, jos turtas areštuotas, imkite ir skaičiuokite. Pavyzdžiui, dabar vyksta darbas su Kauno šeimomis. Ir ten bus turto, matyt, už milijonus.

A.Medalinskas. O aukšto rango valdininko, politiko ir jo šeimos turtą taip pat tikrinote?

V.Rimkus. Vienas ministras tvirtino galintis išgyventi už 125 litus per mėnesį. Ir namą turėjo gerą. Bandyta įrodyti, kad jis gyveno ne pagal pajamas, tačiau teismas pripažino, jog tie 125 litai - o prieš dešimt metų tai buvo minimalus gyvenimo lygis - yra pakankama suma ministrui ir jo šeimai išgyventi. Jeigu teismai formaliai žiūri į ministro deklaruojamą minimalų gyvenimo lygį, nes toks krašte yra nustatytas, kaip tada įrodyti, kad jis gyveno ne pagal pajamas. Antras dalykas - skolos rašteliai. Tokie rašteliai iki 50 tūkst. litų gali pagrįsti nusikaltėlių veiklą. Ir jiems advokatai pataria būtent taip pagrįsti savo turtą.

M.Kaseliauskas. Praktiškai nebūna atvejų, kad valdžios žmogus deklaruoja pajamų ir turto atotrūkį, ką matai pažvelgęs į deklaraciją. Paprastai turto suma padengiama gaunamu oficialiu atlyginimu, paskolomis, na ir truputį lieka asmeniniam vartojimui. Dar yra paskolų iš fizinių asmenų. Mums apmokestinti nėra didelių problemų, ir ta praktika vykdoma. 2008 metais fizinių asmenų patikrinome daugiau negu juridinių. Dar daugiau tikrinti nėra galimybių.

V.Vasiliauskas. Fizinių asmenų tikrinimas tikrai padidėjo, bet klausimas, kokia taikoma atranka.

M.Kaseliauskas. Mes žiūrime, kur daugiausia nuslėpta mokesčių. Jei kas nuslėpė butelį viskio ar kelias padangas, čia baudų nepriskaičiuosi. Dabar pinigai duodami ne lagaminėlyje, o pervedami į nežinomas sąskaitas, iš tokio asmens brangiau nuperkamas turtas, įteikiama dovanų, įsigyjama nuosavybė užsienyje, labai palankiomis sąlygomis gaunama paskola ir t. t.

A.Medalinskas. Tad jūs galite užtikrinti, kad bent jau aukščiausio rango politikų ir valdininkų deklaracijų pagrįstumas yra tikrinamas, vykdomas jų monitoringas per daugelį metų, o jeigu tas neteisėtas turtėjimas atsirastų, mokesčių deklaracijose jūs tikrai tai pastebėtumėte?

M.Kaseliauskas. Ten, kur išaiškėja didžiausias atotrūkis, tikriname ir tiriame. Per 2008 metus turėjome apie 800 fizinių asmenų patikrinimų ir 4500 tyrimų. Visus žmones tikriname vertindami per mokesčių vengimo riziką.

V.Vasiliauskas. Jeigu STT ar FNTT, gavusioms operatyvinės informacijos, kyla įtarimų, kad esama kas nors negero dėl mokesčių deklaracijų, tokie išskirtiniai atvejai nurodomi Mokesčių inspekcijai. Ji gali papildomai atkreipti dėmesį.

V.Rimkus. Tarp STT ir Mokesčių inspekcijos yra pasirašytas ir bendradarbiavimo susitarimas dėl išskirtinių atvejų tyrimo. Jei STT mato, jog žmogus gyvena ne pagal pajamas, mes jį galime pradėti stebėti operatyvinėmis priemonėmis, bet tik tada, jeigu turėsime informacijos, kad tas asmuo rengiasi daryti ar daro korupcines nusikalstamas veikas, ir jei bus gauta teismo sankcija.

M.Kaseliauskas.M. Šiais laikais žmonės labai įgudę. Tie, kurie bando neteisėtai praturtėti, vieną ar kitą dokumentą, pagrindžiantį savo turtą, tikrai turės, tik klausimas, ar įtikimi bus jų argumentai.

R.Boreika. Čia jau veikia operatyvinės veiklos įstatymas. Kad būtų dokumentuota ta nusikalstama veika ir renkama informacija apie žmogaus turtinę padėtį. Iškyla klausimas dėl žalos atlyginimo valstybei. Ar tai būtų to asmens nekilnojamasis turtas, ar piniginės lėšos. Mes taip pat turime susitarimą su Mokesčių inspekcija, ir tas bendradarbiavimas labai efektyvus.

V.Rimkus. FNTT gauna informacijos ne tik iš Mokesčių inspekcijos, bet ir iš komercinių bankų.

R.Boreika. Yra Europos Tarybos direktyva pinigų plovimo srityje, ji griežtai viską reglamentuoja. Šios nuostatos perkeltos į Lietuvos teisę, todėl bankai įpareigoti FNTT informuoti apie kiekvienos sąskaitos atidarymą, piniginių lėšų judėjimą, vykdomas operacijas, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, kai tai daro politinį statusą turintys asmenys.

A.Medalinskas. O jei politikų turtas paslepiamas artimų žmonių vardais? Premjeras, kuris sukūrė "Leo LT", būdamas valdžioje tvirtino, esą iš politikos pinigų nesukaupė, bet paaiškėjo, kad turtus sukaupė jo žentas, kiti artimieji. Dabar šis politikas nori bėgti į Europą, matyt, kol sueis senatis dėl "Leo LT". Kaip nustatyti tokių aukščiausių valdžios pareigūnų ir jų šeimos narių, artimųjų turto kilmę bei atsakyti žmonėms: ar šie pareigūnai gyvena pagal pajamas, ar neteisėtai sukaupė turtą pabuvę valdžioje ir paslėpė artimų asmenų vardu?

R.Boreika. Iki 1997 metų Lietuvoje asmuo turėjo pateikti informaciją apie save ir teismo nutartimi apie visus artimiausius asmenis: sutuoktinį, tėvus, brolius, seseris, senelius, bet ne pusbrolius ir pusseseres. Tačiau nuo 1997-ųjų ir ši praktika jau nebegalioja. Paskui buvo kitų teisės aktų dėl brangaus turto. Dar yra ta suma iki 45 tūkst., kaip skola, pinigai, kurių nereikia deklaruoti. Ir tokių atvejų dabar esama labai daug. Kai paprašėme paaiškinti vienu atveju, kodėl tokia suma buvo nedeklaruota, žmogus pasakė turintis kaime giminaičių, apie 100 žmonių, kurių kiekvienas jam ir suteikė tokio dydžio paskolą.

V.Rimkus. Ir tai pripažįstama įrodymu įteisinti keistomis aplinkybėmis įgytą turtą.

V.Vasiliauskas. Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyta galimybė mokesčių administratoriui bet kurį asmenį įpareigoti pagrįsti turimą turtą ir pajamas. Bet tai yra mokestinė klausimo pusė.

M.Kaseliauskas. Dabar kauniškė šeima atneša popierius ir sako, kad turtai yra užrašyti tokiems asmenims, kaip rodo dokumentai. Tada mes duodame nurodymus pasiaiškinti, iš kokių pajamų yra įsigytas jų turtas. Jeigu nėra paaiškinama įtikinamai, tada priskaičiuojami mokesčiai jiems.

A.Medalinskas. Kodėl tada nesurandamas EBSW turtas? Reikėtų patikrinti ne tik giminaičius, bet ir kitus asmenis, gal net valdžios žmones. EBSW buvo glaudžiai susijęs su politikais. Ar problema ir yra tai, kad gali būti paliesti būtent politikai ir jų turtas, atsiradęs iš ryšių su EBSW?

R.Boreika. Kadangi jau dešimt metų vyksta ne tik ikiteisminis, bet ir teisminis nagrinėjimas, galbūt geriau peradresuoti šį klausimą įstaigai už M.Mažvydo bibliotekos (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriui - red. pastaba).

Kai deklaruojamos milžiniškos grynųjų pinigų sumos...

A.Medalinskas. Kai kurie politikai ir valdininkai, pradėdami dirbti valdžioje, deklaruoja milžiniškas sumas grynųjų pinigų, laikomų ne banke, arba didelę vertę turinčias menines vertybes. Ar Mokesčių inspekcija yra paprašiusi parodyti šį turtą, kurio iš tikrųjų gali ir nebūti, nes jis gali būti deklaruojamas ir kaip galimybė įteisinti būsimą kyšį.

V.Vasiliauskas. Šiems asmenims taikoma bendra tikrinimo atranka. Bet yra visos priemonės jį tikrinti.

A.Medalinskas. Bet ar tikrinama?

M.Kaseliauskas. Jeigu jis rodo milžiniškas grynųjų pinigų sumas ir nieko neįsigijo vėliau, tai tikrinti neverta.

A.Medalinskas. Kaip neverta? Ar nekelia jums susirūpinimo ši praktika, kai vėliau paaiškėja, jog taip turtą deklaravo asmenys: politikai ir biudžetinių įstaigų vadovai, kurių pavardės žiniasklaidoje minimos, kaip užsiimančių neskaidria veikla. V.Vasiliauskas. Kai suaktyvėjo fizinių asmenų tikrinimas, šios sumos neretai žymiai sumažėdavo.

M.Kaseliauskas. Po tokio perfiltravimo deklaruota grynųjų pinigų suma sumažėjo apie 200 milijonų.

V.Vasiliauskas. Bet kam reikia to grynųjų pinigų deklaravimo? Jei šiandien kas nurodo, kad laiko didelę pinigų sumą grynais ne banke, juo labiau, eidamas į viešas pareigas, tai elgiasi nelabai protingai, nes jam užsidega raudona lemputė.

A.Medalinskas. Lemputė užsidega ir nieko neįvyksta. Vaikšto žmogus ir sako, kad yra visiškai tyras.

M.Kaseliauskas. Kai kas nors deklaruoja milžiniškas pinigų sumas ir jeigu jis neįsigyja turto daugiau, nei nurodyta jo deklaruoto turto, priskaičiavus ir jo algą, tai mūsų aliarmo skambutis nesuveiks. Bet jeigu jis įsigytų "Ferari", mes greičiausiai ateitume tokį asmenį tikrinti.

R.Boreika. Yra dabar numatyta atsakomybė už neteisingą duomenų apie pajamas ir turtą pateikimą. Apie 150 panašių bylų turėjome.

V.Rimkus. Buvo toks atvejis, kai policijos pareigūnas atsinešė mokesčių deklaraciją, kurioje nurodyta, kad grynaisiais pinigais, ne banke, jis laiko 100 tūkst. litų. Paklaustas, iš kur visa tai ir ar galėtų tokius pinigus parodyti, policininkas prisipažino, kad niekada jų neturėjo. Tiesiog pildant pirminę deklaraciją jam kažkas patarė įsirašyti daugiau pinigų nei turėjo, nes jeigu po to iš kur nors jų gaus, nebus problemų juos parodyti. Bet visa tai neužtraukia jokios atsakomybės.

M.Kaseliauskas. Esant vienkartiniam deklaravimui, buvo prašoma atnešti grynuosius pinigus ir juos parodyti. Mokesčių inspekcijos apskrityse tam reikalui net įsigijo skaičiuotuvus. Klaipėdoje buvo atvejis, kai savivaldybės tarybos narys atnešė apie milijoną litų į mokesčių inspekciją.

Ar reikalingas visuotinis pajamų deklaravimas?

A.Medalinskas. Ar šias visas problemas išspręstų visuotinis pajamų ir turto deklaravimas?

V.Vasiliauskas. Visuotinis pajamų deklaravimas Lietuvoje jau dabar de facto egzistuoja. Nėra skirtumo, iš kokių šaltinių mokesčių administratorius gauna duomenis apie asmenų pajamas: iš to asmens deklaracijos ar duomenis pateikia, pavyzdžiui, darbdavys. Jeigu kas siūlo visiems kas metus pateikinėti deklaracijas, perša pasenusį modelį. Suvesti žmogaus pajamas, turtą ir išlaidas yra visos galimybės ir be visuotinio pajamų deklaravimo. Man kelia juoką politikų iniciatyvos keisti įstatymus dėl valstybės pareigūnų turto deklaravimo.

R.Boreika. Iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo įstaiga turi visas galimybes iš egzistuojančios duomenų bazės gauti visą informaciją, kad susidarytų išsamų vaizdą, koks tai yra turtas ir kokia jo kilmė. Būtų lengva suprasti, ar asmuo vykdo kokią nors nusikalstamą veiką. Nereikia čia jokio visuotinio pajamų deklaravimo.

M.Kaseliauskas. Pagal visuotinio pajamų deklaravimo įstatymo projektą, pajamas deklaruoti būtų turėję 2,9 mln. Lietuvos gyventojų, tačiau kokia iš to būtų nauda - neaišku. Dabar apie milijoną gyventojų yra išmokę pildyti pajamų ir turto deklaracijas, bet tam reikėjo daug laiko, kad tai įvyktų. Jeigu dabar neįgudusi pildyti deklaracijas gyventojų dalis, tie du milijonai, būtų priversti tai daryti, kiltų daug problemų dėl nepatyrimo.

V.Vasiliauskas. Siūlomas tipiškas, tik ant popieriaus esančio deklaravimo pavyzdys. Savo studentams tai pateikiu, kaip visiškai neraštingos įstatymų leidybos pavyzdį. Tai yra absurdas.

V.Rimkus. Iš dalies iniciatyva dėl visuotinio turto deklaravimo išėjo ir iš STT, tačiau kalbėdami apie tai, mes neturėjome omenyje, kad reikėtų deklaruoti visiems Lietuvos piliečiams. Deklaruoti pajamas turėtų ir asmenys, kuriems sukanka 18 metų, ir kad nauji piliečiai ar atvykę į Lietuvą gyventi deklaruotų vieną kartą savo turtą kaip atskaitos tašką. Tai padėtų apskaityti visas lėšas ir nebūtų jokios problemos.

Išeitis: išplėstinis turto konfiskavimas

A.Medalinskas. Jeigu viskas yra taip gerai sureguliuota, kodėl vis dėlto pabuvę valdžioje kai kurie žmonės sparčiai praturtėja? Priminsiu vieną buvusį premjerą, kuris buvo apkaltintas pinigų pasisavinimu stambiu mastu, kyšių ėmimu, net buvo nurodomi procentai, bet Lietuvoje išlipo sausas iš balos, aiškindamas, kad tie kaltinimai yra šmeižtas. Praėjo keletas metų ir šis premjeras išvystė platų verslo tinklą NVS kraštuose. Arba kitas pavyzdys. Žmogus su skolomis ateina iš verslo į sostinės mero kėdę ir tampa milijonieriumi. Jam priklauso nekilnojamasis turtas, sklypai paklausiose sostinės vietose, jis sukaupia turto ir užsienyje, o dabar veržiasi ir į Europą. Žmonės žino, kad tokie veikėjai yra sukčiai, greičiausiai apvogę valstybę. Bet to nežino teisėsauga ir net nebando įrodyti. O jeigu kada ir atsipeikės, ateis senaties terminas. Galbūt jie todėl ir bėga į Europą, nes mato, kad teisėsauga gali ir atsipeikėti? Ką reikia padaryti, kad tokie valdžios žmonės nuo atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą neišsisuktų?

V.Rimkus. Jungtinių Tautų kovos su korupcija konvencija rekomenduoja valstybėms priimti teisės aktus, kur būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, tačiau tokios teisinės normos iki šiol Lietuvoje nėra.

R.Boreika. Nekaltumo prezumpcija apeliuoja į žmogaus teises, įskaitant ir teisę į nuosavybę. Žmogus gali reikalauti įrodymų, kad jis nepagrįstu būdu įgijo šį turtą. Nekaltumo principas baudžiamojoje teisėje galioja nuo romėniškos teisės laikų ir galios ateityje. Todėl mūsų tarnybos privalo įrodyti, kad kažkas buvo negerai.

V.Rimkus. Bet ne visais atvejais yra taip. Yra dar ir civilinė atsakomybė.

R.Boreika. Civilinė atsakomybė yra naudojama tada, kai kriminalinio tyrimo metu nepavyksta įrodyti; bet pagrindas yra kriminalinis tyrimas.

A.Medalinskas. O ES šalyse ar yra taikomas išplėstinis turto konfiskavimas?

V.Rimkus. Didžioji Britanija taiko tai visa apimtimi, perkeldama įrodinėjimo teisę kaltinamajam, kuris turi įrodyti, kad turtas buvo įgytas teisėtai ir atitinka pajamas, o jeigu ne, toks turtas yra konfiskuojamas; Vokietijoje, Italijoje (taiko kovoje su mafija, organizuotu nusikalstamumu), Skandinavijos šalyse yra šiek tiek kitokios išplėstinio turto konfiskavimo formos.

R.Boreika. Didžiojoje Britanijoje yra tokia Turto išieškojimo tarnyba, kuri įkurta tik prieš 4 metus. Žvelgdami į jų darbą mes pajutome, kad ir mes turėtume keisti tam tikrus teisės aktus dėl pinigų plovimo. Net valstybės, kuriose šimtmečius galioja ta pati teisinė sistema, suprato, kad jų normos nebeatitinka šių dienų problemų.

V.Rimkus. Anksčiau darbas buvo orientuotas tik į nusikaltėlio išaiškinimą ir jo kaltės įrodymą, o dabar Vakarų pasaulyje lygiagrečiai dirba net du prokurorai: vienas tiria nusikaltimą, o kitas turto ieško. Taip pradeda dirbti ir mūsų Kriminalinės policijos biuras bei STT. Deja, mes, bent jau kol kas, pagal įstatymus negalime taikyti išplėstinio turto konfiskavimo.

A.Medalinskas. Prieš pusę metų premjeras A.Kubilius pažadėjo tokį įstatymo projektą pateikti, bet jo vis dar nėra. Toks įstatymas, matyt, pažeistų ne vieno esančio valdžioje interesus, užtat rodytų realų šios Vyriausybės pasirengimą kovoti su aukščiausio rango politine korupcija.

V.Rimkus. Prieš tai buvęs Seimas buvo sudaręs net specialią darbo grupę šiuo klausimu. Kūrė įvairius projektus ir mes dirbome taip pat. Siūlyta, kad deklaruoti ne tik savo, bet ir savo šeimos narių turto ir pajamų atitikimą būtų valstybės tarnautojų pareiga.

V.Vasiliauskas. Apie gyvenimo pagal pajamas teisinį sureguliavimą girdžiu dešimt metų, bet to nėra.

V.Rimkus. Yra Europos Tarybos sprendimas, pagal kurį iki praėjusių metų kovo 15 dienos ES narės turėjo įdiegti savo baudžiamojoje teisėje išplėstinio turto konfiskavimo pagrindines nuostatas. Aišku, kad tik mokesčių administravimo nepakanka. Išplėstinio turto konfiskavimo perkėlimas į Lietuvos baudžiamąjį kodeksą galėtų būti išspręstas įgyvendinus Seimo patvirtintą Nacionalinę kovos su korupcija programą, kurioje tokia priemonė yra numatyta, o įstatymo projektas turi būti parengtas iki šių metų pabaigos. Pagal jį būtų konfiskuojama ne tik tiesioginis iš nusikalstamos veikos gautas turtas ir jį panaudojus gautos pajamos, bet ir kitas turtas, kurio asmuo, padaręs nusikaltimą, negalėtų pagrįsti teisėtomis pajamomis, perkeliant turto kilmės teisėtumo įrodinėjimo naštą kaltinamajam. Yra Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kur konstatuota, kad tai negali būti laikoma nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Pasaulis suprato, kad kovoti su šiais nusikaltimais kitaip neįmanoma.

Parengė Alvydas Medalinskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"