TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip švęsti šventes, nurodys nauja institucija

2014 03 06 6:00
Anot M.Drėmaitės, šį siekį galima suprasti kaip bandymą įvesti visuomenės atmintiesi kontrolę, o gal net cenzūrą. heryti.lt nuotrauka

Istorikų kritikuojamą Tautos istorinės atminties įstatymą Seimo valdantieji bando prastumti - jau įregistruotas trečiasis jo variantas. Priimti šį teisės aktą tikimasi jau pavasario sesijoje, jis įsigaliotų nuo liepos mėnesio.

Istorikai šį įstatymą vadina cenzūros įvedimu - juo naudojantis visuomenei būtų galima primesti vieną istorijos praeities suvokimą, o tai demokratinei visuomenei esą nepriimtina. Tačiau įstatymo kūrėjai tikina, kad tenorima įvesti tvarką.

Nauja institucija

Tautos istorinės atminties įstatymo užuomazgos Seime gimė prieš porą metų, nuo to laiko jis vis tobulinamas. Naujajame, jau trečiajame, įstatymo projekto variante bandoma nustatyti, kad Lietuvoje švenčiamos trys valstybinės šventės, šešios tradicinės religinės šventės ir keturios tarptautinės šventės. Taip pat minimos su Lietuvos valstybingumo kūrimu, įtvirtinimu ir raida susijusios 28 atmintinos dienos, 16 – tautos humanistinių vertybių puoselėjimo bei tiek pat - profesinėms ir socialinėms grupėms atmintinų dienų.

Jau numatyti atmintinų metų nustatymo principai bei tautos istorinės atminties objektų nustatymo institucijos. Greta Seimo, prezidento, Vyriausybės institucijų numatyta įsteigti naują instituciją – Tautos istorinės atminties tarybą. Ją sudarytų 31 asmuo. Kadencijos laikotarpiu šiai tarybai priklausytų Seimo, Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės kancleriai, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas. Kiti nariai būtų skiriami penkerių metų kadencijai. Juos Seimui siūlytų Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacija, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos muziejų asociacija, Meno kūrėjų asociacija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos Vyskupų Konferencija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“. Tautos istorinės atminties tarybos personalinę sudėtį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) teikimu tvirtintų Seimas. Tarybai vadovautų Seimo kancleris.

Nori tvarkos

Trečiasis Tautos istorinės atminties įstatymo projektas buvo registruotas po svarstymo Seimo ŠMKK. Šio komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės teigimu, įstatymo projektas parengtas po ilgų parlamentarų ir kitų įvairių institucijų atstovų diskusijų. Savo pastabas bei siūlymus teikė politikai, įstatymas buvo svarstomas Vyriausybėje. „Tai ilgų diskusijų rezultatas“, - LŽ tikino A.Pitrėnienė.

Seimo narė įsitikinusi, kad būtina įstatymiškai įtvirtinti visas Lietuvoje švenčiamas šventes ir minimas atmintinas dienas. Taip pat svarbu įstatyme nustatyti, kaip turėtų būti skelbiami atmintini metai. „Dabar grupė ar net pavieniai asmenys gali kreiptis į Seimą ir prašyti metus paskelbti atmintinais. Tačiau jei tai padaroma paskutinę akimirką metų pabaigoje ir Seimas tam pritaria, tokie atmintini metai lieka be finansavimo, nes nebūna sukurtos programos. Minėjimas tebūna paviršutiniškas, skubotas“, - aiškino parlamentarė.

A.Pitrėnienė tvirtino, kad svarstant Seime dar turėtų būti perkratytos nevyriausybinės organizacijos, deleguosiančios savo kandidatus į Tautos istorinės atminties tarybą. Mat tiek narių, kiek šiuo metu numatyta, yra per daug. Jos nuomone, taryboje galėtų būti iki 13 narių, tik tokiu atveju jos darbas būtų rezultatyvus. Seimo ŠMKK vadovė tikino, kad papildomų lėšų Tautos istorinės atminties tarybos veiklai iš valstybės biudžeto neprireiks, nes šios tarybos veiklą "techniškai prižiūrės" Seimo kanceliarija, o visi tarybos nariai dirbs visuomeniniais pagrindais.

Lietuvai nereikalingas

Skeptikai nepritaria tokiam paskubomis kurpiamam įstatymo projektui. Anot Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės dr. Marijos Drėmaitės, naujo įstatymo projektas mažai kuo papildo ir daugiausia atkartoja jau egzistuojantį Atmintinų dienų įstatymą. Anot jos, prireikus esamą įstatymą galima tobulinti, o ne kurti visai naują. Dar daugiau abejonių dr. M.Drėmaitei kelia naujai siūlomos steigti institucijos – Tautos istorinės atminties tarybos - tikslingumas. Mat šiuo metu Lietuvoje veikia Kultūros ministerija, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos istorijos institutas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Būtent šioms institucijoms privalu puoselėti ir koordinuoti istorinę atmintį.

„Daugiausia abejonių kelia siekis suformuoti vieną bendros istorijos praeities suvokimą ir jį kontroliuoti. Tai nepriimtina šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje. Todėl šį siekį galima suprasti kaip bandymą įvesti visuomenės atminties kontrolę, o galbūt net cenzūrą“, - LŽ teigė dr. M.Drėmaitė. Pasak jos, ne taip seniai istorinę atmintį įstatymu bandyta disciplinuoti Rusijoje, tačiau net šios šalies parlamente tokio įstatymo projektas užduso. Demokratinėje visuomenėje nėra ir negali būti vienos, visiems privalomos istorinės atminties kultūros - joje gyvuoja polilogas.

Vilties nepraranda

Istoriko, Vilniaus universiteto prof. dr. Rimvydo Petrausko vadovaujamas Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas (LNIK) jau kreipėsi į Seimą, prezidentę bei Vyriausybę su prašymu neforsuoti Tautos istorinės atminties įstatymo priėmimo. „Svarbius visuomenei klausimus liečiantis įstatymo projektas nebuvo viešai pateiktas ir svarstomas. Ignoruojama pastaruoju metu sukaupta intelektinė patirtis svarstant istorinės atminties problemas, taip pat akademinių bendruomenių ir suinteresuotų grupių indėlis", - teigiama LNIK kreipimesi.

Laiške, kurį, be prof. dr. R.Petrausko, pasirašė mokslininkai istorikai Rimantas Miknys, Darius Staliūnas, Rita Regina Trimonienė, Jonas Vaičenonis bei kiti, pabrėžiama, kad nereikia abejoti istorijos politikos reikalingumu. Tačiau tokią politiką turėtų formuoti ne konkrečių asmenų grupė, ji turi gimti viešose diskusijose. Todėl rengiamas įstatymas esąs ydingas, jis diskredituoja šiuolaikinę Lietuvą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"