TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip V.Kalibatas vadovavo prokurorams

Gali būti, kad generalinis prokuroras Darius Valys turi rimtą konkurentą. Tai - VšĮ Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Vytenis Kalibatas. LŽ išsiaiškino, kad jis įgijo galią iš esmės vadovauti prokurorams, tiriantiems baudžiamąją bylą dėl galbūt nekokybiško kraujo, kurį NKC tiekė ligoninėms.

Būtent iš jo pareigūnai nuolankiai laukia atsakymo, kokia stebuklinga laboratorija įstengtų dar kartą ištirti pagrindinį įkaltį - jo vadovaujamos įstaigos pagamintus kraujo maišelius. Tuos pačius, kurių turinio perpylimas sunkiai sergantiems ligoniams galėjo sukelti pavojingų komplikacijų ar net mirtį.   

Taip pat sėkmingai pinigų padirbinėjimu įtariamam asmeniui būtų galima pasiūlyti susirasti ekspertą, kuris pateiktų išvadą apie jo falsifikuotas kupiūras.

Galbūt todėl nuo baudžiamosios bylos jau sklinda pūvančio kraujo tvaikas, keliantis mintį, kad tirti reiktų ne tik NKC, bet ir pačių prokurorų veiklą.

Pūdomi įkalčiai

"Prokurorai tiesiogine to žodžio prasme pūdo įkalčius", - skundėsi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Kraujo centro vedėja Emilija Kazlauskienė, rodydama šaldytuvą su užantspauduotu konteineriu, kuriame saugomi 7 NKC pagaminti kraujo maišeliai. Jie čia guli nuo liepos 12 dienos, kai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytos komisijos akivaizdoje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VULSK) Laboratorinės diagnostikos centre buvo ištirtas jų turinys. Paaiškėjo, kad tik dviejuose maišeliuose buvo kraujas, tinkamas perpilti žmonėms. Kituose penkiuose - skystis, kuriame hemoglobino rasta beveik trečdaliu mažiau už mažiausią leistiną kiekį, nustatytą sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 

Lašinant tokius kraujo komponentus jų reikia maždaug dvigubai daugiau negu tų, kurie atitinka normą. Pasekmės gali būti lemtingos: kelių skirtingų donorų antigenai ir antikūnai gali sukelti ūmią alerginę reakciją, gali prasidėti širdies nepakankamumo reiškiniai, išbrinkti plaučiai. Juk kiekvienas kraujo perpylimas yra potencialiai mirtinas, tuo labiau - kai sunkiam ligoniui pilamas prastas kraujas.

Liepos 21 dieną skandalą ėmėsi tirti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Bet per 5 mėnesius, praėjusius nuo tyrimo pradžios, kraujo maišeliai nesulaukė nė menkiausio prokurorų dėmesio. Kol, ilsėdamiesi ramybėje, ėmė skleisti nemalonų kvapą, panašų į yrančio kūno tvaiką. 

"Tas kraujas genda ir jau pradėjo smirdėti, jis gali užteršti patalpą ir šalia stovinčius šaldytuvus su geru krauju. O prokurorai per visą tą laiką net neatėjo pasižiūrėti", - stebėjosi E.Kazlauskienė.

Neapsikentusi pūvančių įkalčių kvapo, ligoninė prieš porą savaičių apie tai raštu informavo generalinį prokurorą D.Valį. 

"Atkreipiame dėmesį, kad mūsų ligoninės Kraujo centre laikomas konteineris su kraujo komponentais kelia pavojų įrangos bei patalpų biologiniam užterštumui, t. y. prilygsta biologinių atliekų nesaugiam laikymui", - prokuratūros vadovui aiškino ligoninės direktorius Leonardas Streikus. 

Rezultatas - RVUL Kraujo centre apsilankė tyrėja su fotoaparatu, įamžino smirstantį konteinerį ir vėl pasišalino tęsti tyrimo į malonesnę aplinką. 

Tačiau kyla rimta grėsmė, kad jei tyrimas ir toliau bus tęsiamas tokiais tempais, RVUL gali tekti uždaryti dėl infekcijos. Mat paaiškėjo, kad per beveik pusmetį prokurorai net nepajėgė išgauti iš "kompetentingų institucijų" atsakymo, kuri "užsienio ekspertinė įstaiga" galėtų atlikti vieną kartą jau ištirto kraujo tyrimą. 

Visagalės "institucijos"

Kai gruodžio 12 dieną Seimo narė Agnė Bilotaitė viešai kreipėsi į D.Valį, ragindama išsiaiškinti, kas kaltas dėl ligoninėje skandalingai pūdomų įkalčių, Generalinės prokuratūros (GP) spaudos tarnyba skubiai išplatino Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros patikinimą, kad tyrimas tęsiamas, o jo rezultatai bus žinomi, kai kraujo mėginiai bus ištirti užsienio laboratorijoje. 

Mat, anot prokuratūros, galimas nepakankamas hemoglobino kiekis NKC kraujo maišeliuose esą gali būti nustatytas tik atlikus jų "kokybinę ir kiekybinę analizę", kuri "Lietuvoje neatliekama". Tokią informaciją prokurorams pateikė SAM ir Valstybinė medicinos tarnyba. 

Tad "šiuo metu iš kompetentingų institucijų laukiama atsakymo, kuri užsienio ekspertinė įstaiga galėtų atlikti tokį tyrimą", - aiškino prokuratūra. 

Kas yra šios "institucijos", nuo kurių kompetencijos priklauso, kada ir kur pagaliau bus pradėti tirti pūvantys įkalčiai, pranešime neįvardyta.

Bet E.Kazlauskienės toks prokuratūros paaiškinimas neįtikina iš esmės. "Pati ministerija sudarė komisiją, vežė tirti į nepriklausomą aukščiausio lygio laboratoriją Santariškėse. Ko dar reikia? Jeigu netikėjo, per tiek laiko galėjo tuos pačius maišelius nuvežti ištirti į Latviją ar Rusiją. Būtų gavę rezultatą - ir nemanau, kad kitokį", - sakė patyrusi transfuziologė. 

Tad kokios priežastys jau daugiau negu 5 mėnesius prokurorams taip fatališkai trukdo surasti tą ypatingą, Lietuvoje neatliekamais tyrimais užsiimančią ekspertinę įstaigą? Kas yra tos neįvardytos "institucijos", kurioms patikėta ypač svarbi misija - parinkti laboratoriją, kurios išvados nulems baudžiamosios bylos baigtį? Ir kada į šias paslaptingas institucijas, iš esmės vairuojančias prokuratūros tyrimą, kreiptasi? 

Tyrimą organizuoja pats V.Kalibatas?

Kaip matyti iš atsakymo, kurį LŽ atsiuntė GP spaudos tarnyba, pirmą paklausimą "dėl galimybės atlikti kraujo tyrimus Lietuvos ar kitose laboratorijose" prokurorai išsiuntė rugsėjo 9 dieną, kai nuo tyrimo pradžios buvo praėję pusantro mėnesio. Galima spėti, kad konteineryje su SAM komisijos parašais besiilsintys kraujo maišeliai jau buvo spėję saikingai pašvinkti, bet dar nesmirdėjo. 

Paklausimas buvo adresuotas SAM ir Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Bet šios kompetentingos institucijos, regis, susidūrė su rimtais keblumais, nes prokurorams teko siųsti visą seriją pakartotinių paklausimų - rugsėjo 20, spalio 5 ir spalio 30 dieną.

Kol pagaliau paaiškėjo, kad surasti laboratoriją, kuri tirs NKC kraujo maišelius, patikėta... pačiam V.Kalibato vadovaujamam NKC. 

"Paskutiniame SAM viceministro Audriaus Klišonio gruodžio 12 dieną pasirašytame atsakyme teigiama: "Nacionalinis kraujo centras 2011 11 30 kreipėsi į kraujo maišelių gamintojų atstovus dėl eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale sudėties kokybinės ir kiekybinės analizės atlikimo galimybės. Gavę informaciją apie kraujo maišelių gamintojų galimybes atlikti minėtų kraujo komponentų kokybinę ir kiekybinę analizę, informuosime papildomai. "Kol kas SAM rašto su pakartotinai prašoma informacija prokuratūra nėra gavusi", - rašoma GP spaudos tarnybos atsakyme LŽ. 

Taigi V.Kalibato vadovaujamas NKC ieško laboratorijos, kuri tirs prieš jį turimus įkalčius, o šią įstaigą nuo pat skandalo pradžios dangsčiusios SAM atstovas A.Klišonis atlieka tarpininko vaidmenį tarp NKC ir prokuratūros. 

Bet ar po tokio įspūdingo tyrimo organizavimo dar liks ką tirti? 

"Neįsivaizduoju, kaip tas tyrimas atrodytų. Turbūt jau rastų ir bakterinį užterštumą, ir grybelį užaugusį. O pats hemoglobinas nuo stovėjimo skyla. Būtent todėl naujagimiams perpilamas pats šviežiausias, kelių dienų kraujas. Kuo ilgiau kraujas stovi, tuo labiau skyla hemoglobinas. Tai jeigu jo buvo mažai, dabar ras dar mažiau. Galima sakyti, kad tyrimas žlugdomas", - aiškino E.Kazlauskienė. Ir atkreipė dėmesį į dar vieną viešai neskelbtą faktą. 

Ligos istorijos SAM ir prokurorų nedomina

Netrukus po to, kai dėl E.Kazlauskienės atkaklumo SAM komisija buvo priversta itin nenoromis vis dėlto atlikti įtartinų NKC kraujo maišelių tyrimą, jos vadovaujamą RVUL Kraujo centrą užgriuvo ministro Raimondo Šukio pasiųsti auditoriai. 

Be daugybės kitų dalykų, Valstybinė medicininio audito inspekcija patikrino ir 30 ligoninėje gydytų pacientų ligos istorijų. Atsitiktiniu būdu buvo atrinktos istorijos tų žmonių, kuriems kraujas perpiltas per laikotarpį nuo 2010-ųjų rugsėjo iki 2011-ųjų liepos - nuo tada, kai kilus įtarimams E.Kazlauskienė atliko pirmuosius ligoninei tiekiamo kraujo tyrimus, iki tada, kai SAM ilgai gniaužtas skandalas iškilo į viešumą. 

Auditoriai nustatė, kad iš 30 ligonių tik 8 po kraujo perpylimo normaliai atsikūrė hemoglobino kiekis - t. y. pakilo bent per 10 padalų. Kitiems 22 ligoniams procedūrą teko kartoti. "Atskirais atvejais net iki 5-6 kartų dėl nepakankamo hemoglobino atsistatymo po transfuzijos", - rašoma ataskaitoje. 

Kitaip tariant, šios ligos istorijos ne paneigė, o greičiau patvirtino tai, ką jau daugiau negu metus žino RVUL medikai. Juk tirti į ligoninę tiekiamą kraują E.Kazlauskienė pradėjo ne iš dyko buvimo, o priversta būtinybės - kai gydytojai ėmė skųstis, kad ligonių būklė nepagerėja net sulašinus kelis eritrocitų maišelius ir tenka perpilti neįprastai didelį kraujo kiekį.

Iš 115 NKC pagamintų eritrocitų maišelių, kurie nuo 2010-ųjų rugsėjo 1 dienos iki 2011-ųjų kovo 19 dienos buvo ištirti RVUL centralizuotoje laboratorijoje, tik keturi atitiko būtinus reikalavimus. Hemoglobino vidurkis krauju vadinamuose NKC produktuose buvo vos 27 gramai vienete... 

Tačiau prie iškalbingų faktų apie savo patikrintas ligos istorijas SAM pavaldūs auditoriai pridūrė atsargią pastabą. Anot jų, tai, kad po kraujo perpylimo pagerėjo vos ketvirtadalio ligonių būklė, nėra "statistiškai patikimi duomenys", kurie leistų "šiuos rezultatus sieti su kraujo kokybe", nes "daugeliu atvejų" pakartotinio kraujo perpylimo reikėjo "dėl specifinės ligos ar būklės". 

"Duomenų, leidžiandžių hemotransfuzijos rezultatus sieti su kraujo komponentų kokybe, nėra", - rašoma Valstybinės medicininio audito inspekcijos atsakyme LŽ.

Bet jei tiesai išsiaiškinti neužteko 30 ligos istorijų, gal buvo pasirūpinta ištirti daugiau atvejų ir įdėmiau juos išanalizuoti? Deja, SAM taip vargintis nepanoro, o nepatogūs audito duomenys tyliai nugulė ministerijos stalčiuose tarsi nereikšminga smulkmena. 

Galbūt SAM išsigando ieškinių, jeigu nuo blogo kraujo perpylimo nukentėję žmonės ar jų artimieji įgytų pagrindą reikalauti kompensacijų - juk NKC produktai buvo sulašinti tūkstančiams sunkių ligonių. 

Tačiau kodėl ligos istorijomis nesidomėjo bylą tiriantys prokurorai? Tyrėjai, rugpjūtį atsiuntę RVUL kelis klausimus, apie tai net neužsiminė. O juk šios istorijos, kuriose užfiksuoti visi kraujo perpylimai ir jų pasekmės konkretiems žmonėms, galėjo tapti svarbiu įkalčiu byloje. Kokia hipnoze paaiškinti faktą, kad laukdami atsakymo iš tyrimo baigtimi akivaizdžiai suinteresuotų SAM ir NKC prokurorai leido supūti kraujo maišeliams? 

Slepia savo nuodėmes?

Tokį keistą pareigūnų elgesį galbūt paaiškintų tai, kad masinis eksperimentas, kai Lietuvos ligoninėse žmonėms buvo perpilamas įtartinos kokybės kraujas, ketvirtį metų buvo vykdomas su pačios prokuratūros žinia. Be to, bylos tyrimą dabar organizuojanti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra labai stengėsi, kad toks tyrimas visai nebūtų pradėtas. 

Dar 2011 metų kovo 7 dieną UAB Kraujo donorystės centro vadovas Artūras Venskauskas kreipėsi į GP, pranešdamas, kad NKC kraujo ir jo komponentų pigumas yra tiesiogiai susijęs su prasta jų kokybe, kuri kelia grėsmę žmonių gyvybei. Šių produktų naudojimas, kaip rašoma pareiškime, gali "sukelti sunkių ir labai sunkių padarinių". 

Tačiau GP šis perspėjimas nepadarė įspūdžio. Kai Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas kovo 18 dieną "nuleido" pareiškimą į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, daugiau GP jo likimu nesidomėjo. Pareiškimą nagrinėti pavesta apylinkės prokurorui Tomui Songailai. 

Kovo 28 dieną E.Kazlauskienė ir pati kreipėsi į prokuratūrą. Nugabeno pluoštą protokolų su tyrimų rezultatais ir paprašė suteikti galimybę pateikti paaiškinimų. Tyrimai tuo metu buvo atlikti jau ir Plungės rajono savivaldybės ligoninėje. Jie patvirtino, kad hemoglobino kiekis NKC produktuose yra beveik perpus mažesnis.

Bet į E.Kazlauskienės pateiktus įrodymus bylą tiriantis T.Songaila reagavo itin keistai. Jau kitą dieną - kovo 29-ąją - jis skubiai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime rašoma, jog nepateikta "jokių objektyvių duomenų, kad VšĮ "Nacionalinio kraujo centras" tiekiamos prekės galėjo sutrikdyti sveikatą ar sukelti kitokių pasekmių". 

Tokią išvadą prokuroras padarė net nepasivarginęs apklausti gydytojos ir nepasirūpinęs ištirti bent vieno kraujo maišelio. 

2011 metų balandžio 7 dieną Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Arūnas Žemrieta informavo E.Kazlauskienę, kad pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta, todėl imti iš jos "papildomus paaiškinimus" nesą "pagrindo". 

Tačiau kas būtų, jei dabar tiriant baudžiamąją bylą paaiškėtų, kad tuo metu ligoniams tikrai buvo pilamas nekokybiškas kraujas? Ar prokurorai nepasijustų šio nusikaltimo bendrininkais? O gal narpliojant šią lavono tvaiku jau prasmirdusią istoriją reiktų ištirti ne tik NKC, bet ir pačių prokurorų veiklą? 

Taip pat ir GP - nes ji, kaip aiškėja, pasižymi unikaliu gebėjimu ne tik nematyti žemesnės instancijos prokuratūros pūdomų įkalčių, bet ir pamiršti rezonansinę baudžiamąją bylą, kuri dėl V.Kalibato vadovaujamo NKC veiksmų buvo iškelta prieš trejus metus.

Ką pamiršo D.Valio pavaduotojas

2011 metų birželio 22 dieną Seimo Audito komitetas priėmė sprendimą, prašydamas GP kiekvieną ketvirtį informuoti apie ikiteisminių tyrimų, dėl kurių Valstybės kontrolė perdavė GP medžiagą ir kurie yra susiję su neteisėtu valstybės turto panaudojimu, eigą ir rezultatus. 

Pirmą tokią ataskaitą generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis pateikė parlamentui lapkričio 5 dieną. Valstybėje, anot GP, šiuo metu atliekama vos 11 tokių tyrimų. Tarp jų paminėtos tik kelios šalies mastu svarbios bylos, susijusios su didelės vertės turto iššvaistymu ar pasisavinimu: pustrečių metų tiriama Nacionalinio stadiono statyba, daugiau negu dvejus metus tiriamas Valdovų rūmų atstatymas, beveik trejus metus nagrinėjama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcija bei rekordiškai ilgai - pusketvirtų metų - narpliojamos "Vilniaus - Europos kultūros sostinės" peripetijos.  

Greta šių rezonansinių tyrimų, kurių pabaigos dar nematyti, GP paminėjo ir kelis atvejus, kai pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

Pavyzdžiui, Kauno rajono apylinkės prokuratūroje sėkmingai vyksta tyrimas dėl gyvenamųjų namų savininkų bendrijos "Rasa" buhalterio neteisėtai apskaičiuotų kompensacijų už būsto šildymą ir karštą vandenį. Žala - 12 058,55 lito - jau atlyginta, tyrimas tęsiamas. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūra išsiaiškino aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą Chemijos institute. Ši byla nutraukta atleidžiant pilietį L.K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - sumokėti 5 MGL dydžio išmoką (t. y. 650 litų) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 

Bet išvardijusi šiuos laimėjimus GP visai pamiršo Seimo narius informuoti apie bylą, kuri tikrai yra ne mažiau svarbi už gyvenamųjų namų bendrijos buhalterio neteisėtų skaičiavimų demaskavimą. 

Jau beveik prieš trejus metus - 2009-ųjų sausio 22 dieną - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo baudžiamąją bylą dėl V.Kalibato vadovaujamo NKC veiklos išvežant perdirbti į užsienį kraujo plazmą.  

Tais pačiais metais Valstybės kontrolė pateikė audito ataskaitą "Nacionalinė aprūpinimo krauju sistema". Joje nustatyta, kad 2006-2008 metais iš Lietuvos į Vokietiją buvo išvežta perdirbti du trečdaliai gydymui nepanaudotos šviežiai šaldytos kraujo plazmos (4200 litrų), kurios paruošimas buvo apmokėtas iš biudžeto lėšų. Tačiau į Lietuvą grįžo tik dalis pigesnių kraujo produktų, o brangiausi ir reikalingiausi - krešėjimo faktoriai ir imunoglobulinas - nebuvo parvežti. NKC kraujo plazmą nurašydavo, pagaminus iš jos bent vieną pigesnį preparatą.  

Susipažinę su Valstybės kontrolės išvadomis, Seimo Audito ir Sveikatos komitetai kreipėsi į GP ir 2010-ųjų kovą FNTT atliko poėmį, prijungdama prie tyrimo audito darbo dokumentus. Kaip šią vasarą LŽ informavo Valstybės kontrolė, ši medžiaga iki šiol negrąžinta, nors rezonansinei bylai netrukus sueis treji metai.

Tokio amžiaus sulaukęs vaikas jau pradeda rišliai reikšti mintis, o prokurorai vis dar negali pasakyti, ar ši byla bus - ir kada - perduota teismui. GP spaudos tarnyba informavo LŽ apie vienintelį poslinkį: iš GP, kur tyrimą organizavo Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys, šių metų rugsėjo 14 dieną jis perduotas Vilniaus apygardos prokuratūrai. 

Kaip paaiškino GP, tai padaryta "įgyvendinant bendrą nuostatą - Generalinės prokuratūros veikla labiau orientuota į praktikos formavimą, kontrolę ir išskirtinių atvejų tyrimą. Kitus ikiteisminius tyrimus organizuoja apygardų prokuratūros".

Tad gal išties V.Kalibatas turi teisėsaugai kokių nors mistinių galių? Dėl skandalų, susijusių su neskaidria kraujo rinka, nulėkė jau dviejų sveikatos apsaugos ministrų galvos ir nuteistas buvęs viceministras Artūras Skikas, kuriam NKC direktorius davė 20 tūkst. litų kyšį, puikiai atlikdamas STT agento vaidmenį. Tuo tarpu bylos dėl paties NKC veiklos GP atrodo mažiau įdomios už eilinio apsivogusio buhalterio nuotykius - net tada, kai kalbama apie pavojų daugybės žmonių gyvybei. 

Kerštas?

Galbūt tai tik keistas sutapimas, bet E.Kazlauskienė, atkakliai reikalavusi, kad būtų ištirti NKC kraujo maišeliai, vieną rytą išėjusi į kiemą rado sumaitotą savo automobilį. 

"Mašina tiesiog gulėjo ant žemės. Padangos buvo visai nuleistos - supjaustytos peiliu, ir taip, kad nepataisytum. Vienintelė mintis - kerštas. Juk šitoje rinkoje sukasi milžiniški pinigai. Bet nutilti nesiruošiu - noriu, kad viskas būtų išsiaiškinta iki galo", - sakė gydytoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"