TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kaip valdžia susidoroja su teisėsaugos pareigūnais

2012 03 16 10:00

Ar dorai dirbantys teisėsaugos pareigūnai yra pasmerkti būti aukštesnės valdžios ir politikų susidorojimo aukomis? Kokių priemonių griebiamasi siekiant pašalinti iš postų neparankius pareigūnus? Ar metodai, kurie naudojami Lietuvoje, taikomi ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse? Kokių yra sąžiningai dirbančių teisėsaugos pareigūnų apsaugos mechanizmų nuo galimos aukšto rango politikų savivalės?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Valentinas Junokas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Kontržvalgybos valdybos viršininkas Vytautas Damulis ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas

 

Kodėl pareigūnai buvo atleisti?

A.Medalinskas. Visi sulaukėte panašaus liūdno likimo: buvote atleisti iš pareigų, nes, matyt, palietėte įtakingų politikų, partijų ryšius su jų rėmėjais. Kokie jūsų darbai užkliuvo valstybės vadovams? FNTT istorijoje lemiamą vaidmenį suvaidino VSD rekomendacijos ir poligrafo tyrimai? O kaip buvo anksčiau?

V.Junokas. Posovietinėse valstybėse (deja, Lietuva, matyt, tokia dar ir yra) žvelgiant į tai, koks likimas ištinka pareigūnus, akivaizdu, jog nepatinkantį pareigūną galima atleisti ir be jokių pažymų. Paskui tegul bylinėjasi. Mokesčių mokėtojų sąskaita jam bus išmokėta kompensacija, jeigu to pareikalaus teismas.

A.Medalinskas. Bet jūs nesibylinėjote, kai prezidentas Valdas Adamkus pasiūlė pasitraukti. Kodėl sulaukėte tokio siūlymo? Kam nors įtakingam, esančiam šalia prezidento, nepatiko jūsų atliktos kratos parlamentinių partijų būstinėse, "Rubicon" byla ir žemgrobių istorijos? Kaip dabar kai kam nepatinka, kad į įvairių partijų finansinius rėmėjus pernelyg įsigilino FNTT vadovybė.

V.Junokas. Nežinau, kaip ten buvo, bet kalbėdamas su prezidentu pasakiau, kad jei mano pasitraukimas gali sustabdyti tą nepagrįstos kritikos bangą, kilusią STT atžvilgiu, esu pasirengęs palikti savo pareigas.

V.Damulis. Mes buvome atleisti, nes VSD vadovams iškilo grėsmė, kad gali paaiškėti jų veikla, ryšiai su rusiško kapitalo galima priedangos įmone ir t. t. Daug kas iki šiol kalba apie tas 13 VSD pažymų, kurių turinio niekaip nenorima atskleisti. Bet šiandien, jeigu tai ir atsitiktų, nežinau, ar tas turinys nebūtų pasikeitęs. Daugelis pažymų buvo iš kelių lapų, mano parašas - paskutiniame. Buvę VSD vadovai melavo iš Seimo tribūnų ir Lietuvos žmonėms. Melavo ir šmeižė, todėl negaliu atmesti tikimybės, kad minimų pažymų turinys šiandien gali būti iškraipytas. Tuomečiai VSD vadovai, siekdami atleisti mus iš pareigų, pritaikė visus galimus metodus. Iš pradžių jie siūlė susitarti geruoju, kad neliudytume Seime. Žadėjo tolesnį kilimą karjeros laiptais. Bet aš, kaip sąžiningas pareigūnas, negalėjau taip pasielgti. O tada iš kažin kur atsirado raštas, parašytas VSD vadovų, ir juo remiantis mes buvo nušalinti nuo pareigų, nors pats to rašto nemačiau. Nematė ir mano advokatai, todėl negalėjome visapusiškai gintis. Kol vyko tyrimas, niekas nieko mūsų neklausinėjo. Tik praėjus daugiau kaip pusmečiui po nušalinimo nuo pareigų buvome pakviesti į departamentą susipažinti su išvada.

A.Medalinskas. Ir kas paaiškėjo? Jūs irgi buvote atleisti prezidentaujant V.Adamkui.

V.Damulis. Likus pusantrų metų iki Vytauto Pociūno žūties telefonu kalbėjau su Seimo nariu Jurgiu Razma. Tada Seimo pirmininku buvo tvirtinamas Viktoras Muntianas. Esu iš tremtinių giminės, tad žinojau, kad V.Muntiano tėvas buvo stribas. O šis viešai teigė, jog jis buvo kolūkio vairuotojas. Mane tai papiktino kaip žmogų, kaip pilietį. Seimo pirmininku tvirtinamas žmogus meluoja! Paskambinau savo vadovams - departamento direktoriui Arvydui Pociui, jo pavaduotojui Andriui Tekoriui, bet niekas neatsiliepė. Atsiverčiau vyriausybinių ryšių knygelę. Paskambinau J.Razmai ir pasiūliau paklausti, ar V.Muntiano tėvelis iš tiesų buvo stribas. J.Razma to ir paklausė. Po poros dienų apie tai papasakojau A.Pociui. Jis atsakė, kad paskambindamas pasielgiau teisingai. Viskas lyg ir buvo pamiršta. Bet, pasirodo, reikėjo rasti priekabę, ir leidimą dirbti su paslaptimis iš manęs tuo pagrindu atėmė. Dėl to skambučio, apie kurį pats pranešiau. Sužinojęs, kodėl mane tikrintų detektoriumi (poligrafu), raštiškai paprašiau tai padaryti, bet tada nebereikėjo. Už tą skambutį gavau griežtą papeikimą, kartu iš manęs atėmė ir teisę dirbti su paslaptimi. Taip netekau darbo.

V.Gailius. Mes irgi nežinome, kuo esame kaltinami. Ir iš mūsų, kaip iš VSD pareigūnų, buvo atimta teisė dirbti su slapta informacija, o tai reiškė pašalinimą iš darbo. Girdime tik visiškai absurdiškus teiginius, atseit mes nutekinome informaciją apie banką "Snoras". Tačiau įrodymų, kuo tie kaltinimai pagrįsti, nežinome. O jie turi būti rimti ir apčiuopiami. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese. Kaip sako konstitucinė nuostata, žmogus turi žinoti, kuo yra kaltinamas, suprasti kaltinimo esmę, kad galėtų apsiginti. Aš žinau tik įslaptintų dokumentų numerius, kurie buvo paminėti įsakyme dėl atleidimo.

A.Medalinskas. Tai gal Lietuvoje iš pradžių nusitaikoma į žmogų, kurį reikia pašalinti, o paskui ieškoma būdų ir kaltinimų, kaip juo atsikratyti? Vieniems jūsų tai atsitiko vadovaujant prezidentui V.Adamkui, kitiems - dabartinei prezidentei. Asmenys, kurie kaltina FNTT vadovus, teigia, jog turėjo žinių, kad informaciją dėl "Snoro" galėjo nutekinti tik jie, tad pasinaudojo poligrafu savo įtarimams patikrinti. Ir džiaugiasi radę gerą būdą, kaip atsikratyti pareigūnų,  kuriuos laikė nepatikimais.

V.Gailius. Kas yra nepatikimas pareigūnas? Visiems sakau, kad niekada, niekam ir jokiomis aplinkybėmis nesu atskleidęs savo darbo veikloje informacijos nusikalstamais ar kokiais nors kitais motyvais. Tai galioja ir "Snoro" atveju. Niekada su tyrimu nesusijusiems asmenims neatskleidžiau jokių duomenų. Niekas ir man nepateikė duomenų, kad mano pavaduotojas Vytautas Giržadas atskleidė tokius duomenis.

V.Junokas. Pažiūrėkime, kiek žmonių žinojo apie "Snoro" reikalus. Jeigu FNTT būtų norėjusi, ji būtų galėjusi prieš metus paskleisti turėtą informaciją. Bet to neįvyko. Informacija pasklido tik tada, kai apie ją sužinojo, kaip rašė ir žiniasklaida, nemažas būrys žmonių, tarp jų - aštuoni aukšti banko pareigūnai. Todėl ir kyla klausimas, kodėl buvo apkaltinti FNTT vadovai. Manau, padaryta klaida.

V.Gailius. Visi pareigūnai, atlikdami savo pareigas, turi vadovautis ne kokiais nors subjektyviais vertinimais, kas jiems patinka ar nepatinka, o įstatymais. Nesivadovauti asmenine patirtimi ir nuomone. Valstybė nuo neatsakingų pareigūnų veiksmų taip pat privalo turėti saugiklių. Neatlikti pareigų - nusikalstama veika, piktnaudžiauti tarnyba - nusikalstama veika, atskleisti valstybės ar tarnybos paslaptį - nusikalstama veika. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad valstybės įstaigos ir jų tarnautojai primygtinai vadovautųsi nekaltumo prezumpcija. Tai ypač taikoma viešiesiems asmenims. Jie turi vengti neatsakingų pareiškimų apie kitų asmenų galbūt padarytą nusikaltimą, įvardyti tuos žmones, kaip padariusius nusikaltimą. Tačiau taip buvo padaryta mano ir V.Giržado atžvilgiu. Net bendrąja dalimi kvalifikuota. Tai - visiškas melas. Manau, atsakingi pareigūnai turi atsakyti už savo neteisingus veiksmus. Manau, tai turėtų būti padaryta teisėkūros kontekste, kad atsakomybė už klaidas tektų ne mokesčių mokėtojams, o tiems asmenims, kurie priėmė neteisėtus sprendimus.

A.Medalinskas. Ar VSD tyrimas, atliktas prokuratūros prašymu, gali būti laikomas ikiteisminiu tyrimu?

V.Gailius. Žinoma, negali. Tai operatyvinė veikla. Operatyvinės veiklos įstatymo numatyta tvarka yra dokumentuojami duomenys apie operatyvinės veiklos subjektą. Vyriausybė, nustatydama operatyvinės veiklos subjektų sąrašą, aiškiai apibrėžė ir operatyvinės veiklos mastą visiems operatyvinės veiklos subjektams. Visiems operatyvinės veiklos subjektams - policijai, Valstybės sienos tarnybai, STT, VSD, FNTT - yra apibrėžtas jų mastas. Ir kiekviena turi savo veiklos mastą. Rajono kriminalinės policijos pareigūnas nevykdo operatyvinės veiklos aukščiausių valstybės politikų atžvilgiu. Tai - STT sritis. VSD operatyvinės veiklos mastas taip pat yra apibrėžtas, o operatyvinio tyrimo pagrindai nustatyti Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Reikia atskirti ikiteisminį ir operatyvinį tyrimą. Be to, būtina paminėti ir kitką. Ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba? Tiek pagal nusikalstamų veikų suskirstymą, tiek pagal operatyvinės veiklos mastą tai yra STT kompetencija. Prokuratūra turėjo pavesti atlikti šį tyrimą STT, o ne VSD. Tačiau tai tik mano subjektyvi nuomonė.

V.Junokas. Prokuratūra geriausiu atveju turėjo teisę pavesti surinkti operatyvinę informaciją. Bet aišku, kad tris mėnesius nebuvo jokio ikiteisminio tyrimo ir jokios įslaptintos informacijos.

V.Gailius. Dėl to prokuratūra pradžioje ir priėmė nutarimą, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą.

V.Junokas. Jeigu kas nors iš aukštų valstybės ar ministerijos vadovų turėjo duomenų, jog FNTT ar kitos tarnybos pareigūnas nutekino informaciją, kuri lėmė, kad buvo išplauti keli šimtai milijonų litų ir įtariami asmenys pasitraukė iš Lietuvos, reikėjo nedelsiant, remiantis Operatyvinės veiklos ir Baudžiamojo proceso įstatymais, pradėti neviešą operatyvinį tyrimą ir galbūt neviešą ikiteisminį tyrimą, panaudojant visas įstatymų leidžiamas technines, specialiąsias ir kitas priemones. Taip buvo galima surinkti įrodymus ir nustatyti asmenis, kurie tą informaciją atskleidė, rasti pagrindą patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Gauti informaciją ir išsiaiškinti, kas padarė tokią žalą valstybei. Atskleidimas pagal Baudžiamąjį kodeksą yra kvalifikuojamas kaip sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Nedera skubėti ir pagal poligrafo parodymus šalinti pareigūnus iš darbo. Priešingai, reikėtų sudaryti jiems galimybę dirbti toliau, bet kontroliuoti. Viso to nebuvo daroma.

 

Visagalis poligrafas

A.Medalinskas. Ar VSD vadovybė reikalavo ir iš savo darbuotojų  pasitikrinti poligrafu?

V.Damulis. Reikalavo. Iš pradžių atsisakiau. Žinojau, kad tai atliekantis VSD žmogus galėtų gauti tokį rezultatą, kokio reikia šį tikrinimą užsakiusiems asmenims. Be to, nežinojau, kokiu klausimu turiu būti tiriamas.

A.Medalinskas. O jūs pasitikrinote, ir nors vienas rezultatas buvo neigiamas, antras - teigiamas, netekote teisės dirbti su slapta informacija. Beje, teigiamas rezultatas buvo ne VSD.

V.Gailius. Atėmė, nors Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnyje, 2 dalyje, išvardytas baigtinis sąrašas, kada asmeniui neišduodamas leidimas, - iš viso aštuoniolika punktų. Jeigu žmogus neatitinka šių aštuoniolikos reikalavimų, jam gali būti panaikinamas leidimas. Nė viename tų punktų nėra žodžio "poligrafas", neigiama tyrimo poligrafu išvada arba atsisakymas tirtis. Tokios pozicijos nėra. Manau, tyrimo poligrafu išvada neturėtų tapti pagrindu atleisti vienus ar kitus pareigūnus. Ir Konstitucinis Teismas 2011 metų liepos 7 dienos nutarimu pasisakė dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto. Atsakymas į klausimą, ar galima atimti leidimus asmeniui, kuriam yra pradėtas operatyvinis ar ikiteisminis tyrimas, neatlikus papildomo tyrimo, buvo aiškus: negalima.

V.Junokas. Kas yra poligrafas arba melo detektorius? Jo išradėjas amerikiečių mokslininkas Killeris Gileris dar 1935 metais pasakė, kad poligrafas tėra medicininis techninis prietaisas, kuris nenustato nei tiesos, nei melo, o tik fiksuoja fiziologinius, psichologinius žmogaus organizmo pokyčius. Tačiau poligrafai vis tiek naudojami daugelyje šalių. Iš to net sukurtas didelis komercinis verslas. Bet JAV nacionalinė tyrimų tarnyba konstatavo, kad poligrafas turi rimtų trūkumų, todėl negali būti naudojamas siekiant nustatyti riziką saugumui ir atrinkti darbuotojus. Poligrafo tikslumas atskiriant pažeidėjus nuo nekaltų asmenų nėra pakankamas, kad juo būtų pagrįstai pasikliaujama tikrinant darbuotojus federalinėse agentūrose.

A.Medalinskas. Bet Lietuvoje poligrafo tyrimas įtvirtintas įstatymu.

V.Junokas. Ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos departamento poligrafologai teigia, kad joks poligrafas nepasakys, kur melas, o kur tiesa. Jis tiesiog užregistruoja, kaip asmuo reaguoja į vieną ar kitą klausimą. Tyrėjų manymu, kuo žmogus doresnis, sąžiningesnis, tuo jautriau reaguoja į šį patikrinimą. Per keliasdešimt metų buvo atlikta keli šimtai įvairiausių tyrimų. Yra nemažai poligrafo šalininkų, bet daug ir jam nepritariančiųjų. Kritikai sako, kad dėl klaidų poligrafo neleistina plačiai naudoti. Jis gali būti tik kaip papildoma priemonė, o ne tiesos ar melo indikatorius. Tyrimai JAV atskleidė, jog net 55 proc. nekaltų asmenų buvo identifikuoti kaip melavę. Per kitą studiją nustatyta, kad melavus buvo pripažinta net 83 proc. kaltųjų, ir priešingai, nuo 43 iki 50 proc. nekaltų asmenų klaidingai palaikyti melavusiais. Apie kokią kalbame galimybę aklai tikėti poligrafo rezultatais? Ar tai nepažeidžia konstitucinių teisių? Nekaltumo prezumpcijos, kaip jau minėta? Net pats pasiūlymas tirtis poligrafu gali lemti žmogaus organizmo pokyčius.

A.Medalinskas. Tai VSD vadovai ir kiti pareigūnai meluoja sakydami, kad Vakaruose tai plačiai naudojama?

V.Junokas. Poligrafas iš tiesų labai plačiai naudojamas JAV. Bet tai nereiškia, kad ten pareigūnai atleidžiami vienu mostu, kilus kokiam nors įtarimui. Tačiau daugelyje valstybių, nuo Didžiosios Britanijos iki Australijos, poligrafo vis labiau atsisakoma. Vakarų Australijos baudžiamųjų bylų apeliacinis teismas, išklausęs daugelį ekspertų, nusprendė, kad poligrafo metodas nėra patikimas tiesai arba netiesai nustatyti. JAV man teko kalbėtis su mokslininku, profesoriumi ekspertu poligrafo klausimais. FTB agentai negalėjo įrodyti, kad žmogus padarė žiaurų nusikaltimą, ir vienas poligrafologas iškėlė sau uždavinį poligrafu įrodyti, kad būtent tas asmuo nusikalto. Teismas nuteisė žmogų mirties bausme, bet po kelerių metų buvo nustatytas tikrasis nusikaltėlis. Mano pašnekovas dalyvavo byloje kaip ekspertas, kai myriop nuteisto žmogaus giminės iškėlė milijoninius ieškinius. Aišku, mes iki to neprieisime, bet, mano įsitikinimu, reikia pasakyti dar vieną svarbų dalyką: pats siūlymas tirtis poligrafu žeidžia asmenybę. Žmogų, tikrinamą poligrafu, gali veikti net patalpa, kurioje yra klausinėjama, jos plotas, apšvietimas, šildymas ir daug kitų dalykų. Asmuo privalo pereiti medicininį patikrinimą, ar jo organizmo parametrai leidžia atlikti tą tyrimą.

A.Medalinskas. Kaip kitose valstybėse reaguojama į atsisakymą tirtis poligrafu? Irgi šalinama iš pareigų?

V.Junokas. Visos valstybės palieka teisę atsisakyti tirtis poligrafu, ir niekas negali priversti to daryti.

V.Damulis. Mes per daug kalbame apie poligrafą. Jis tėra įrankis susidoroti. Dažniausiai būna kita priežastis, kodėl šalinami pareigūnai, kurių atžvilgiu norima pritaikyti poligrafą. Jie atleidžiami, nes aukštesni pareigūnai bijo, kad bus paviešinta jų veikla. Ir poligrafas tampa tik priemone atsikratyti pareigūno.

A.Medalinskas. Suprantu tai, bet noriu išsiaiškinti, kaip yra kitur. Juk sakoma, kad visų valstybių specialiosiose tarnybose naudojamas poligrafas, o tas, kuris atsisako juo tirtis, atleidžiamas.

V.Junokas. CŽV, FTB ir KGB kas keletą metų tiria poligrafu žvalgus, bet nuolat išaiškėja faktų, kad kai kurie iš jų, nors ir užverbuoti kitos valstybės, sėkmingai įveikia tyrimus. Vadinasi, norintieji ir žinantieji, kaip tai padaryti, gali nesunkiai apgauti poligrafą. Iš pareigų šalinama tik tada, kai yra kitų operatyvinių duomenų. Nemanau, kad žmonės būtų atleidžiami vien pagal poligrafo kreives ar kam nors kilus įtarimų.

V.Gailius. Dar nekalbame ir apie galimą duomenų klastojimą. Įtariu, kad, pavyzdžiui, mano atveju buvo pažeista tyrimo poligrafu tvarka ir suklastoti duomenys.

 

Visagalė VSD pažyma

A.Medalinskas. Jeigu kyla įtarimų dėl pareigūno veiklos, ar galima jį laikinai nušalinti, kol įtarimai bus patvirtinti arba paneigti, kad nereikėtų atimti teisės dirbti su slapta informacija ir iš viso atleisti iš darbo?

V.Gailius. Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Valstybės ir tarnybos paslapties įstatymo nuostatų taikymo yra labai išsamus. Prieš priimant sprendimus visiems valdžioje derėtų jį paskaityti. O šiaip tarnybinių patikrinimų procedūros reglamentuotos visose tarnybose vidiniais teisės aktais, ir jų turi būti griežtai laikosi. Nei mano, nei V.Giržado atžvilgiu nebuvo atliekamas joks vidinis tyrimas, tarnybinis patikrinimas, o ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjus 16 dienų, kai buvome atleisti.

A.Medalinskas. Apie tą pažymą ar raštą iš VSD kalbama kuriuose nors Lietuvos teisiniuose aktuose - įstatymuose ar tarnybiniuose dokumentuose? Bausti, remiantis tokia pažyma, yra teisinė norma ar šiurkštus pažeidimas?

V.Gailius. Jeigu pripažintume tokią teisę, radę kokio nors pareigūno pavardę žiniasklaidoje, kuri taip pat yra informacijos šaltinis įvairių pažymų rašytojams, galėtume dėti ant straipsnio rezoliuciją: atleisti iš pareigų.

V.Junokas. Vienu metu STT veikė, kaip dabar FNTT, prie Vidaus reikalų ministerijos. Kodėl siekėme, kad STT nebūtų pavaldi politikams ir šiai ministerijai? Ministras - politikas. Jeigu norime vykdyti efektyvią, veiksmingą kovą su korupcija, tarnyba neturi būti pavaldi politikui. Kartą norėjome priimti vieną asmenį, dirbantį teisėsaugos sistemoje pareigūnu. Mūsų žiniomis, niekur nenusižengusį, nekorumpuotą. Pateikėme užklausimą patikrinti vidaus reikalų sistemoje. Gavome pažymą, kad asmuo nerekomenduojamas dirbti STT. Kreipiausi į vidaus reikalų ministrą ir paprašiau leisti susipažinti su to atsakymo pagrindu. Sužinojau, kad pagrindas buvo kažkoks straipsnis dienraštyje. Yra posakis: nesvarbu, ar pavogė jis, ar iš jo - geriau atleiskime.

A.Medalinskas. Ar Lietuvoje egzistuoja VSD pažymos teisė?

V.Damulis. Teisėje tikrai ne, bet praktikoje...

A.Medalinskas. Praktikoje matome, kaip yra. Ji Lietuvoje labai paplitusi.

V.Damulis. Ne kiekviena institucija gali rašyti pažymas, kurių būtų taip paisoma.

A.Medalinskas. Kas dar, be VSD, gali parašyti?

V.Junokas. Pažymos rašomos daugelyje valstybių ir teisės aktų tvarka yra vertinamos. Tačiau galutinį žodį turi tarti teismas. Tikiu teismu, kuris vadovaujasi įstatymais, o ne viešai išsakytomis nuomonėmis.

A.Medalinskas. Ar įstaigos vadovas teisus teigdamas, kad gavo iš VSD pažymą su rekomendacija pareigūną atleisti, todėl veikė pagal įstatymus?

V.Damulis. Nežinau. Pažyma gali būti traktuojama tik kaip pradinė informacija.

A.Medalinskas. Ji gali tapti pagrindu išmesti žmogų?

V.Damulis. Ne.

A.Medalinskas. O VSD pažyma galėtų nulemti žmogaus likimą?

V.Gailius. Manau, kad negalėtų. Bet tai jau klausimas teismui.

 

Ar jiems lemta ir toliau būti kamikadzėmis?

A.Medalinskas. Kodėl Lietuvoje šalinami iš pareigų dirbantys teisėsaugos pareigūnai, o nedirbantys arba blogai dirbantys, vilkinantys bylas, visiški bestuburiai paliekami aukštuose postuose? Atrodo, kai kurių jų esminis pranašumas ir yra besąlygiškas paklusnumas tam, kas skyrė į šias pareigas.

V.Junokas. Kaip sako lietuviška patarlė, jei nori ilgai dirbti, nepūsk prieš vėją. Tada galėsi išbūti savo darbe iki senatvės. Neliesk aukštai sėdinčių asmenų, nors jie kombinuoja, vagia, ima šimtatūkstantinius ir milijoninius kyšius. Gaudyk tik smulkmę: tuos, kurie paėmė penkiasdešimt, kelis šimtus, gal kelis tūkstančius litų. Kitaip, kaip rodo ir pastarieji įvykiai, net keliolika metų sudėtingiausiame kovos su organizuotu nusikalstamumu bare išdirbę pareigūnai, dirbę pasiaukojamai, sąžiningai, pareigingai, gali būti atleisti per kelias valandas.

V.Damulis. Pacituosiu buvusį VSD direktorių Mečį Laurinkų. Kai vyko tyrimas po a. a. V.Pociūno mirties, jis pasakė, kad pareigūnas turi būti lojalus savo vadovui.

A.Medalinskas. O jeigu jis nori būti lojalus savo valstybei ir piliečiams?

V.Damulis. Tada blogai. Privalai būti lojalus vadovui. O jeigu tas vadovas dar yra korumpuotas, tuomet toks pareigūnas turi vaikščioti  paskui jį ir elgtis taip, kaip šis nori. Kitokie nereikalingi.

A.Medalinskas. Ar kovojantieji su aukšto rango politikų korupcija yra saugesni Vakaruose?

V.Junokas. Vakaruose, demokratinėse, teisinėse valstybėse, ypač Skandinavijos šalyse, taip pat JAV, keliolika metų išdirbęs saugumo pareigūnas, net ir padaręs nusižengimų, neišmetamas į gatvę be duonos kąsnio. Ir juo labiau be jokio teismo, tyrimų, tiesiog įvardijant jį nusikaltėliu prieš valstybę ir visuomenę. Įsijungia ne tik įstatymai dėl apsaugos - jų yra ir pas mus, - bet ir įstatymai dėl nesikišimo į specialiųjų tarnybų veiklą. Ten aukščiausio rango valstybės asmenys šitaip nesišvaisto pareigūnais.

V.Damulis. Kiekvienoje save gerbiančioje valstybėje tokie beteisiai žingsniai, kokius patyrėme mes Lietuvoje, nėra galimi. Gal tik Baltarusijoje ar Rusijoje. Matyt, tikrai mūsų valstybė vis dar yra posovietinė.

V.Junokas. Sovietiniais laikais man teko dirbti Vidaus reikalų ministerijoje. Tada mums buvo sakoma: pamirškite įstatymus, nes bus dirbama taip, kaip norima aukščiau.

A.Medalinskas. Atrodo, šis požiūris ir dabar Lietuvoje gajus. Bet ar sutinkamas ir kitose pokomunistinėse Europos valstybėse: Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje? Ar ten irgi taip pat susidorojama su pareigūnais, kurie nori būti lojalūs valstybei ir piliečiams, o ne vienam kokiam juos paskyrusiam asmeniui?

V.Damulis. Neteko girdėti tokių susidorojimo atvejų.

V.Junokas. Net gretimoje Latvijoje kovos su korupcija biuro vadovai dirbo gana ilgai ir buvo kvalifikuoti profesionalai. Pagal nustatytus rėmus keitėmės patirtimi, mokėmės vieni iš kitų. Tačiau kai biurui įstatymu buvo pavesta tirti politinių partijų finansavimą, po kelių mėnesių vadovai pradėjo keistis vienas po kito. Jiems tik užteko patikrinti, iš kur Latvijos politinės partijos gauna finansavimą, ir paskelbti išvadas.

A.Medalinskas. Tačiau vieną šio biuro vadovų žmonės išėjo ginti. Ar jis liko pareigose?

V.Junokas. Taip, bet trumpam, kol paskyrus auditą buvo rasta kažin kokių ten, kaip sakyta, pažeidimų. Dabar suprantate, kodėl Lietuvoje nė viena tarnyba nenorėjo tirti politinių partijų finansavimo?

A.Medalinskas. Taip, nes kol kas tai - mirtininkų, kamikadzių darbas, jei pareigūnai atlieka šį darbą sąžiningai. Jeigu bus perimta oligarchų valdomos Latvijos patirtimi, matyt, bus ieškoma bent mažiausių pažeidimų ir FNTT tarnyboje. O gal jau ieškoma? Bet tai darantieji turėtų suprasti: kiti gali būti jie patys. Kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo, nemažai pajėgūs padaryti ir žmonės. Jie jau pakilo ir siekia, kad padorūs teisėsaugos pareigūnai nebijotų atskleisti tamsius aukščiausio rango politikų darbus.

V.Gailius. Kiekvieną pareigūną turi saugoti ir Konstitucija, kaip aukščiausią juridinę galią turintis teisės aktas, bei tos srities, kurioje dirba pareigūnas, įstatymai. Konstitucijoje deklaruojama nekaltumo prezumpcija. Ji privalo saugoti teisėsaugos pareigūnus ir nuo išankstinių administracinių valdžios pareigūnų sprendimų. Nežinau kitos Europos šalies, kurioje galėtų atsitikti taip, kaip Lietuvoje, nors daug kolegų tose ES valstybėse pažįstu.

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"