TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kalbėkitės, žmonės, kalbėkitės

2014 10 23 9:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Dar Aristotelis rašė, kad viešuose reikaluose svarbi ir kalba (leksis), ir veiksmas (praksis), tačiau šiomis dienomis vis dažniau išgirstame „mažiau kalbų, daugiau darbų“. 

Lietuvos gyventojai ne tik pavargę nuo politikų kalbų, bet ir patys tarpusavy nesvarsto šalies problemų. Didelė emigracija, nesirūpinimas valstybės reikalais rodo, kad šeimininkais savo šalyje nesijaučiame. Vakar vykusiame Pilietinės visuomenės instituto renginyje pabrėžta, jog tam, kad situacija pasikeistų, reikalinga viešų diskusijų kultūra. „Civitas“ klubų, organizuojamų įvairiuose šalies miestuose bei miesteliuose buvę ir esami lektoriai dalinosi įžvalgomis apie tai, kodėl svarbu, kad žmonės burtųsi ir diskutuotų, net ir apie pačias kasdieniškiausias savo problemas.

Lietuvos gyventojų problemos

Sociologė doc. Rūta Žiliukaitė pristatė po 2012 metų Seimo rinkimų darytos apklausos duomenis, pagal kuriuos, trys esminės Lietuvos piliečių identifikuojamos problemos – nedarbas, mažos pajamos, augančios kainos. Jas aktualiausiomis įvardijo 40 proc. respondentų. Tuo tarpu emigracija, demografinės ar energetikos problemos minėtos žymiai rečiau, o šeimos ar užsienio politikos, švietimo sistemos bėdas akcentavo vos keli procentai respondentų. „Vyrauja materialiniai dalykai“, – komentavo sociologė, pastebėjusi, jog, tikėtina, kad šiandien darant apklausą rezultatai būtų kitokie. Greičiausiai nacionalinis saugumas atsidurtų tarp aktualių problemų.

R. Žiliukaitė

Respondentai kaip aktualias problemas nurodę politikus, partijas, valdymą, paprašyti konkretizuodavo, kad egzistuoja atotrūkis tarp žmonių ir valdžios, kuri rūpinasi tik savo interesais, taip pat politikams trūksta kompetencijos, nėra lyderių, minėta ir korupcija, atskaitomybės stoka, populizmas, politikų bei partijų nesusikalbėjimas. R. Žiliukaitė kalbėjo, jog vyraujanti priežastis, kodėl žmonės neina į rinkimus – nusivylimas politika, kai nematoma, už ką balsuoti. Energetikos srityje aktualūs du dalykai – augančios šildymo ir kuro kainos. Kalbant apie socialinę apsaugą, nurodytas darbdavių savanaudiškumas, savivalė, darbuotojų išnaudojimas, nedarbas, ypač jaunimo, socialinio teisingumo trūkumas. Sociologė pastebėjo, jog kai kurios temos, nagrinėjamos žiniasklaidoje, Lietuvos gyventojų tiesiog nepaliečia. Pavyzdžiui, nors viešojoje sferoje daug dėmesio skiriama konfliktui tarp tradicinės šeimos vertybių ir homoseksualumo, spontaniškuose respondentų atsakymuose tai neatsispindi.

Politologė prof. Ainė Ramonaitė pasakojo apie mokslinę ekspediciją su studentais praėjusią vasarą Pakruojyje. „Įspūdžiai liūdnoki“, – sakė mokslininkė, kuriai miestelis pasirodė užguitas. Kalbintiems jo gyventojams rūpi tos pačios problemos, kurios išryškėjo ir iš prieš dvejus metus darytos apklausos: „jokios Rusijos, jokio karo“. A. Ramonaitė antrino R. Žiliukaitei, jog kai kurios temos į kasdienę komunikaciją nepersikelia. Taip pat ją nustebino tai, kad vietiniai nekalba apie lokalias problemas, nors jie, žmonės iš išorės, pastebėjo jų daugybę. „Pilietinė visuomenė nebūtinai turi kalbėti apie laisvę, o apie konkrečias vietines savo problemas“, – sakė profesorė.

Jautriais klausimais tylima

„Manau, kad Lietuva visiškai saugi“, – sakė dėl Rusijos grėsmės nesijaudinantis doc. Kęstutis Girnius. Jis prieštaravo A. Ramonaitei dėl susikoncentravimo į vietines problemas. Pasak jo, tokiu būdu praleidžiami platesni klausimai, susiję su pačiu valdymu, socialinėmis problemomis. Politikai bei žiniasklaida išties visuomenei jautrius klausimus, tokius kaip pavyzdžiui, skurdas, socialinė atskirtis ar teisėsauga, nutyli. K. Girniui vienas svarbiausių klausimų atrodo toks: ką daryti, kad žmonės galėtų normaliai gyventi kaimiškose vietovėse?

A. Navickas

Portalo Bernardinai.lt vyr. redaktorius dr. Andrius Navickas pritarė dėl to, kad elitas užsidaro savyje, jo atstovai diskutuoja tik tarpusavyje ir neįsivaizduoja, kaip gyvena likusi visuomenė. Šunys loja, o karavanas eina, piliečiams neatrodo, kad įmanoma ką nors pakeisti. Anot jo, tai – pilietinis skurdas. „Jaučiame nuolatinę bejėgystę“, – sakė jis, pastebėdamas, jog kylančius klausimus mums išaiškina ekspertai, kuriais tiesiog negalime abejoti. „Niekas nepasakė, kodėl man naudinga, kad bus įvestas euras. Suprantu, kad tai gerai bankams, o kodėl man?“, – kalbėjo A. Navickas. Jam pritarė ir dr. Darius Kuolys, teigdamas, jog žiniasklaidoje daug propagandos, politikų bei apžvalgininkų pasisakymai nuspėjami. „Gyvename nutylėjimo erdvėje“, – sakė jis.

A. Navickas dalinosi įžvalgomis apie jaunąją kartą, kuri, jo teigimu, yra keistai lojali valstybei, mano, jog įstatymai funkcionuoja kaip gamtos dėsniai. Pasak jo, trūksta supratimo, kaip veikia įstatymai, demokratija, žmogaus teisės. Iš pokalbių su jaunais žmonėmis A. Navickui susidaro įspūdis, kad jie trokšta tvarkos, o ne laisvos diskusijos bei susitarimo.

K. Girnius

Tuo tarpu K. Girnius sakė, jog tikisi mokytojų streikų. Jį neraminą visuomenės pasyvumas, juk į Lietuvą atsiritus ekonominės krizės bangai būta tik vieno rimto protesto prie Seimo 2009 metais. Taip pat filosofas pritarė minčiai dėl per didelio politikų nutolimo nuo visuomenės. Skirtingai nei Vakaruose, Lietuvoje nevyksta politinė kampanija, kurios metu aktyviai lankomi rinkėjai, politikai priverčiami tiesiogiai su jais bendrauti.

Kodėl svarbu diskutuoti

Į A. Navicko, D. Kuolio bei K. Girniaus svarstymus apie nutylimus svarbius klausimus R. Žiliukaitė atsakė šitaip: „radikalūs klausimai turi sulaukti diskusijų, kad būtų apie ką mąstyti, kad skatintų kritiškumą“. Ji pritarė, jog blogai, kad žiniasklaida su politikais susitaria nekelti nepatogių klausimų. Vis dėlto, jos nuomone, paprasti, kasdieniai klausimai išlieka svarbesni. Pavyzdžiui, emigracija sukuria aibę konkrečių problemų, kurias žmonės sprendžia atskirai, nors jie bendri daugeliui. Pasak sociologės, diskusijos apie kasdienius reikalus skatina žmonių bendruomeniškumą. Tuo tarpu politologė A. Ramonaitė pastebėjo, jog arši pozicija valdžios atžvilgiu niekur neveda – liekama ten pat, kur būta prieš dešimt metų.

D. Kuolys

D. Kuolys citavo tarpukario filosofą Stasį Šalkauskį, teigusį, jog be laisvų lietuvių nebus ir laisvos tautos. Laisvi piliečiai dalyvauja viešajame gyvenime, o ne leidžia, kad sprendimai būtų priimami jiems už nugaros. Be to, viešos diskusijos padeda išlaikyti bendrąjį protą (lsensus communis), kai skirtingų pasaulėžiūrų žmonės kuria bendrumą. Jis, pasak D. Kuolio, padeda suprasti, kaip elgtis krizės situacijoje. „Laisvės klausimas yra pamatinis bendruomenei išlikti. Laisva tauta be bendros išminties negali egzistuoti“, – kalbėjo jis. Didžiulis pavojus kiltų, jei Rusijos propagandos akivaizdoje ir patys imtume kariauti tokiomis pat priemonėmis, tęsė D. Kuolys, pažymėdamas, jog nelaisvo kaimyno pašonėje reikia išsaugoti savo laisvą tapatumą. Be to, diskusijos padeda suprasti. Kad ir tokį dalyką, jog korupcija ir skurdas – susiję.

A. Ramonaitė

Sociologė R. Žiliukaitė papildė, jog Lietuvoje neturime svarstymo kultūros. „Žmonės tai nuobodu“, – sakė ji. Materialiniai dalykai žmones išvargina, po darbo grįžtame pavargę ir ieškome nusiraminimo. Šitokiu būdu, pasak akademikės, kiekvienas izoliuotai išgyvename smurtą. „Esame ne piliečių, o vartotojų visuomenė“, – kalbėjo ji, klausdama, kodėl taip akcentuojame skurdą, jei net nemokame pasakyti, koks jis. Žmonių, kuriems įdomu diskutuoti apie problemas – nedaug. „Net šeimoje nesame pajėgūs kalbėti apie tai, kas vyksta šalyje“, – konstatavo R. Žiliukaitė. Virtuvėse vykstančiuose pokalbiuose taip pat svarstomi tik materialiniai klausimai. Pasak sociologės, vartotojus reikia suvilioti, pasiūlyti kažką, dėl ko jie ateis diskutuoti. Niekas nepasikeitė, žmonėms vis dar reikia duonos ir žaidimų.

A. Ramonaitė iškėlė mintį, jog kartais net ir diskusija nėra svarbi pati savaime. Esminis yra ryšys tarp piliečių, kuris leidžia spręsti problemas ar reaguoti į grėsmes, joms iškilaus. Pasak politologės, į provinciją reikia ne lektorius vežti ir diskusijų klubus organizuoti, o nupirkti arbatos ir sausainių, kad vietiniai galėtų susirinkti ir drauge pabūti, jei reikia – kalbėtis apie kasdienius iššūkius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"