TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kalbos institutui siekia valstybės garantijų

2015 12 07 6:00
Lietuvių kalbos institutas, įgijęs nacionalinio statusą, galėtų tikėtis didesnio finansavimo. LŽ archyvo nuotrauka

Grupė Seimo narių siūlo pakeisti Lietuvių kalbos instituto (LKI) statusą – suteikti jam nacionalinio vardą. Tam pritaria ir LKI vadovybė, priminanti apie bandymus institutą panaikinti ar prijungti prie kitų įstaigų.

Anot Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą parengusių parlamentarų, LKI tapus nacionaliniu, būtų sudarytos palankesnės sąlygos puoselėti valstybinę kalbą. Tuo metu švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė abejoja tokio sumanymo pagrįstumu ir tikina, kad instituto statuso pakeitimas vargu ar atneštų kokių nors esminių permainų jo veikloje.

Taptų svarbesnis

Minėto įstatymo projektą parengęs parlamentaras Kęstutis Daukšys LŽ teigė, kad lietuvių kalbos ir nacionalinės kultūros puoselėjimas tampa vis aktualesnis, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos ir viso pasaulio šalių kultūrą. Todėl ir siūloma LKI suteikti nacionalinio instituto statusą, taip pabrėžiant jo svarbą visuomenei, išsaugant kalbos identitetą.

„Būtų palankesnės sąlygos ugdyti ir puoselėti valstybinę kalbą, spręsti kalbos norminimo klausimus, formuoti lietuvių kalbos tyrimo ir vartojimo strategiją bei taktiką, vykdyti mokslinius lietuvių kalbos istorijos ir tarmių, leksikos ir leksikografijos, terminologijos, gramatikos, onomastikos, mokyklinės lituanistikos, kalbos kultūros ir sociolingvistikos bei kitus tyrimus“, – aiškino Seimo narys.

Anot jo, Nacionalinis lietuvių kalbos institutas, kuriam būtų priskirtos minėtos funkcijos, nedubliuotų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Mat ši labiau užsiima administracine veikla – prižiūri, kaip laikomasi valstybinės kalbos statusą įtvirtinančių teisės aktų reikalavimų, kalbos norminimu. Tuo metu institutas ir toliau bus orientuotas į kalbos tyrinėjimą, kitus mokslinius darbus.

Išlikimo garantas

LKI direktorė profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė LŽ teigė pritarianti, kad institutui būtų suteiktas nacionalinio statusas. „Instituto statusą reikia stiprinti, nes dabartinė situacija yra grėsminga. Būta ne vieno bandymo LKI panaikinti ar prijungti prie mokslo įstaigų ar į vieną sujungti keturis institutus“, – pažymėjo ji.

Anot J. Zabarskaitė, gal ir būtų galima taip elgtis, jei nevyktų informaciniai, ideologiniai karai, o valstybės saugumas būtų visiškai užtikrintas. Esą dabar Lietuvoje padėtis yra visiškai kitokia, daug įtampos esama ir išorėje. Todėl institutas, kuris yra atsakingas už kalbos tyrimus, sklaidą ir kalbos išteklių kaupimą, privalėtų turėti užtikrintą vietą tarp mokslo įstaigų, kad neliktų jokios terpės spekuliacijoms.

„Yra labai liūdnas pavyzdys Latvijoje, kai buvo sunaikintas Latvių kalbos institutas, iš pradžių jį prijungiant prie universiteto, o vėliau iš viso jį sujungiant su Istorijos, Filosofijos institutais. Nenorėtume, kad mūsų institutą ištiktų tokia pat dalia, kaip ir kaimynų latvių“, – kalbėjo J. Zabarskaitė.

Tikisi pritarimo

Idėjai LKI suteikti nacionalinio instituto statusą pritaria nemažai parlamentarų – įstatymo projektą savo parašais parėmė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas „darbietis“ Raimundas Paliukas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Valentinas Stundys ir Vytautas Juozapaitis, liberalė Dalia Teišerskytė, „tvarkietis“ Petras Gražulis, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė, „valstietė“ Rima Baškienė, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Linas Balsys, „darbietis“ Vydas Gedvilas. Todėl tikimasi, jog Seime šio projekto svarstymas ilgai neužsitęs. Naująjį statusą LKI galėtų įgyti jau nuo kitų metų pradžios.

Ateityje nacionalinio instituto statusą norima suteikti ir dar trims institutams – Kultūros, filosofijos ir meno, Lietuvių literatūros ir tautosakos bei Lietuvos istorijos. „Pradėsime nuo LKI. Tai jiems padėtų net gauti didesnį finansavimą, atsirastų ir daugiau visuomenės dėmesio, nes yra būtina išsaugoti tai, ką turime savito – mūsų kalbą ir mūsų kultūrą. Bet pirmiausia reikia išsaugoti tas struktūras, kurios šias sritis tyrinėja“, – tikino K. Daukšys.

Audronė Pitrėnienė: „Šiandien jokios grėsmės institutui, kad reikėtų keisti jo statusą, nematau." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Abejoja būtinybe

Apie kolegų parlamentarų iniciatyvą LŽ kalbinta Seimo narė, švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė prisipažino pirmą kartą apie ją girdinti. „Nei su manimi, nei su ministerija tokio sumanymo kol kas niekas nederino“, – sakė ji.

Ministrės teigimu, iki šiol jai net niekas neminėjo, kad yra rengiamas Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektas, nors pats LKI priklauso būtent Švietimo ir mokslo ministerijos kuravimo sričiai.

A. Pitrėnienė pasakojo, kad tam tikros baimės dėl LKI bei kitų svarbių institutų likimo būta, kai Seime buvo aptariamos galimybės šias mokslo įstaigas pertvarkyti iš valstybinių į viešąsias, tačiau Seimo ŠMKK tam nepritarė.

„Šiandien jokios grėsmės institutui, kad reikėtų keisti jo statusą, nematau. Nežinau, ar reikėtų kokios nors pertvarkos, nebent – iš karto keisti visų mokslo institutų statusą. Bet ir tai daryti būtinybės kol kas nematau“, – kalbėjo ministrė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"