TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kalbos komisija siūlo originalią rašybą užsieniečių sutuoktiniams

2014 09 05 12:25
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritaria, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės.

Kitais atvejais komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.

Toks išaiškinimas padidina tikimybę, kad lenkų kilmės Lietuvos piliečių pavardės ir toliau galės būti rašomos tik lietuviškais rašmenimis, pavyzdžiui, nenaudojant lenkiškos raidės w.

Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė BNS sakė, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kitokios asmenvardžių formos galėtų būti užrašomos kitame paso puslapyje.

„Tais atvejais, kai nėra aiškaus tapatybę patvirtinančio dokumento, gali būti kitokie būdai. Kalbos komisija šiuo atveju negali apie tai nieko pasakyti, nes tai jau yra pasakęs Konstitucinis Teismas“-, - BNS sakė D.Vaišnienė.

VLKK pateikė išvadas dėl Seime svarstomų įstatymų projektų, kurie liberalizuotų asmenvardžių rašymą.

G. Kirkilas: bandysim iš naujo

Dėl tautinių mažumų pavardžių rašybos bus dar kartą kreipiamasi į VLKK, sako Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

G.Kirkilo teigimu, savo ankstesnėje užklausoje Seimas nesuformulavo aiškaus klausimo dėl galimybės tautinių mažumų atstovams rašyti pavardes originalia rašyba. Tuo tarpu VLKK pateiktą išvadą, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės, G.Kirkilas vadina „žingsniu į priekį“.

„Mes kalbėjom su VLKK, kad mes ne viską teisingai paklausėme, mes dar turėsim papildyti savo prašymą komisijai dėl tautinių mažumų gyventojų, kurie turi dokumentus (pagrindžiančius originalią pavardės rašybą), nes iš esmės čia reikia tik išplėsti paiešką archyvuose. Vienas žingsnis yra padarytas, kaip mes ir argumentavom teikdami įstatymą, kad jis pirmiausiai yra aktualus lietuvių kilmės piliečiams, dažniausiai pilietėms, kurie turi užsienietiškas pavardes. Taip pat papildomai paklausime dėl mūsų kitų piliečių, jei jie turės atitinkamus dokumentus, bažnytinius ar kitokius, dar bus papildomas paklausimas“, - BNS sakė G.Kirkilas.

„Mes ne viską paklausėm, kaip reikėjo. VLKK pasakė, kad mes nepaklausėm teisingai, kaip reikėjo. Kaip aš minėjau, mes nieko, kam prieštarautų VLKK, neketinam įdiegti. Dar bus papildomas paklausimas, tai daugiausiai liečia lenkų tautybės piliečius, kai bus atsakyta, tada ir bus priimtas įstatymas“, - pažymėjo ERK vadovas.

Reikalauja LLRA ir Varšuva

Šiuo metu įstatymai reikalauja visų Lietuvos piliečių pavardes asmens dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis. Pataisų šalininkai teigia, kad tai kelia daug problemų už užsieniečių ištekėjusiams lietuviams.

Be to, Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva jau seniai prašo, kad Lietuvos lenkų pavardės galėtų būti rašomos lenkiškais rašmenimis. Šis klausimas nuolat iškyla ir Lietuvos - Lenkijos dvišaliuose santykiuose.

Kritikai teigia, kad leidus nelietuviškus rašmenis būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Pagal Kalbos komisijos išaiškinimą, užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, pageidavimu vardai ir pavardės galėtų būti įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą asmens dokumentą. Anot komisijos, remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami.

Originali rašyba taip pat būtų leidžiama su užsieniečiu santuoką sudariusiam ir jo pavardę paėmusiam Lietuvos piliečiui bei tokių sutuoktinių vaikams. Šiuo atveju dokumento šaltiniu būtų laikomas užsieniečio asmens dokumentas.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.

Prie šio klausimo grįžta, kai vasario mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"