TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kalbos sargybiniai nusitaikė į merijas

2015 04 07 6:00
Nauja sistema leistų lengviau užtikrinti lietuvių kalbos viešą ir taisyklingą vartojimą problemiškuose rajonuose. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Savivaldybėms jau kurį laiką priekaištaujama, kad jos negeba kontroliuoti, kaip jų teritorijose vartojama lietuvių kalba. Šią prievolę Kultūros ministerija siūlo visiškai perleisti Valstybinei kalbos inspekcijai (VKI). Merijos, bijančios netekti papildomų valstybės biudžeto lėšų, tokiai pertvarkai nepritaria.

Ar valstybinė kalba vartojama taisyklingai, šiuo metu kontroliuoja VKI ir savivaldybių kalbos tvarkytojai. Šiems Kultūros ministerija turi nemažai priekaištų, todėl nori panaikinti savivaldybėms perduotą kontrolės funkciją ir įsteigti teritorinius VKI padalinius. Jų inspektoriai ir tikrintų, kaip savivaldybėse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo.

Planuojamai reformai priešinasi Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Jos atstovai, priešingai nei Kultūros ministerijos valdininkai, tikina, kad savivaldybių kalbos tvarkytojų keitimas valstybinės kalbos inspektoriais užkraus papildomą naštą mokesčių mokėtojams.

Ydinga ir ekonomiškai

Ministerijos atstovų teigimu, dabartinė sistema yra neveiksminga dėl nevienodo merijų požiūrio į lietuvių kalbos apsaugą. „Kai kuriose savivaldybėse deramai nekontroliuojama, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, nes kalbos tvarkytojai daugiausia laiko skiria merijų dokumentų kalbai redaguoti“, - LŽ teigė Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Esamas modelis esą ydingas ir ekonominiu požiūriu, nes savivaldybių kalbos tvarkytojai, kurių etatams išlaikyti skiriami pinigai iš valstybės biudžeto, dažnai dirba švietimo, kultūros ar bendrųjų reikalų skyriuose ir papildomai eina spaudos atstovų, archyvarų ir kitas pareigas. „Didelė dalis valstybės biudžeto lėšų panaudojama ne pagal paskirtį“, - pažymėjo I. Seliukaitė.

Pernai valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijai vykdyti savivaldybėms skirta 532 tūkst. eurų (per 1,8 mln. litų) valstybės biudžeto lėšų. Skaičiuojama, kad šįmet, vykdant reformą, VKI padaliniams (darbo vietoms įrengti, automobiliui įsigyti, transporto išlaidoms, darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, komunalinėms ir kitoms paslaugoms) reikėtų 376,5 tūkst. eurų, būtų sutaupyta 156,3 tūkst. eurų. Kitąmet, palyginti su 2014-aisiais, būtų sutaupyta apie 202,7 tūkst. eurų.

Nėra atskaitomybės

VKI viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas pažymėjo, kad dabartinė kontrolė neefektyvi, nes savivaldybių kalbos tvarkytojai nėra niekam atskaitingi.

„Valstybės kontrolė jau seniai yra atkreipusi dėmesį, jog turi būti parengta atsiskaitymo tvarka, kad valstybė žinotų, kur yra panaudojamos jos skiriamos lėšos savivaldybių kalbos tvarkytojams išlaikyti, kiek ir ko jie sukontroliuoja, patikrina ir koks viso to efektyvumas. Mes pagal įstatymą galime tik konsultuotis ir bendradarbiauti su savivaldybėmis ir jų kalbos tvarkytojais“, - LŽ sakė jis.

A. Dambrauskas neabejoja, kad nauja sistema leistų lengviau užtikrinti lietuvių kalbos viešą ir taisyklingą vartojimą problemiškuose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Pasak VKI atstovo, šiuo metu Šalčininkų rajono savivaldybėje dirba dvi kalbos tvarkytojos, tačiau viena jų yra administracijos direktoriaus sekretorė, o kita esą taip pat daugiau laiko leidžia rengdama merijos dokumentus. „Bus racionaliau, kai nepriklausomi kalbos inspektoriai nuvažiuos ten kur reikia, atliks patikrinimus, taikys sankcijas“, - aiškino VKI viršininko pavaduotojas.

Įgyvendinus reformą iš dabar esamo 81 etato savivaldybėse ir 11 etatų VKI planuojama palikti tik 32 etatus. VKI centrinė būstinė liks Vilniuje, o teritoriniai padaliniai bus įsteigti sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Visagine, Tauragėje. Numatyta, kad didesniuose miestuose dirbs vienas vyriausiasis inspektorius ir keli vyresnieji inspektoriai.

Nauda netiki

LSA nepritaria, kad iš savivaldybių inspekcijai būtų perduotas valstybinės kalbos kontroliavimas. „Yra nusistovėjusi ir veikianti valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės sistema. Kiekvienoje savivaldybėje dirba kalbos specialistai, todėl jie kur kas geriau gali užtikrinti kontrolę nei valstybė, kuri planuoja įsteigti kelis teritorinius VKI padalinius“, - LŽ tvirtino LSA patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.

Asociacijos atstovas taip pat mano, kad naujų VKI padalinių steigimas ir jų išlaikymas iš valstybės biudžeto pareikalaus papildomų lėšų. J. Mickaus teigimu, savivaldybės, įgyvendindamos joms perduotą funkciją, be valstybės skiriamos specialiosios tikslinės dotacijos darbuotojų atlyginimams, iš savo biudžeto apmoka kitas savivaldybių kalbos tvarkytojų veiklos išlaidas. „Juk savivaldybė užtikrina ir patalpas, ir reikiamą įrangą, ir transportą, kai reikia. Jei valstybė perims šią funkciją, tuomet padidės valstybės biudžeto išlaidos“, - pažymėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"