TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kalėjimai braška per siūles

2010 07 01 0:00
R.Šimašiaus teigimu, rengiamas probacijos įstatymas, numatantis nuteistųjų ir atlikusių bausmę asmenų socializaciją, suteiks jiems šansą grįžti į visuomenę.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Įkalinimo įstaigos ir tardymo izoliatoriai perpildyti, jau sumažinta vienam asmeniui juose skiriama gyvenamojo ploto norma. Tačiau padėties gerėjimo neprognozuojama: nusikaltimų kreivė kyla aukštyn, o teismai net menkiausiai nusikaltusiesiems lengva ranka skiria suėmimus.

Vilnietį Andrejų Cuniką, savo noru atvykusį į policiją duoti parodymų nužudymo byloje, pareigūnai įmetė į areštinę. Po paros teismas skyrė jam suėmimą, kuris vėliau vis buvo tęsiamas. Vyras pareigūnams ne kartą bandė aiškinti, kad nieko blogo nepadarė ir bėgti niekur neketina - juk per metus, praėjusius po nusikaltimo padarymo, jis ne kartą buvo išvykęs į užsienį, bet visada grįždavo į Lietuvą. Vyriškio nuomone, jau vien šis faktas teismui turėjo tapti argumentu, kad jis tikrai nesislapstys. A.Cunikas LŽ sakė, jog bylą prižiūrėjęs prokuroras gerai žinojo, kad būdamas laisvėje jis netrukdys tyrimui. Tačiau teisėsaugininkas esą kartą ciniškai tarstelėjęs: "Tegul dar pasėdi."

Iš tardymo izoliatoriaus suimtasis buvo paleistas pirmojo teismo posėdžio metu. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad laikyti jį suimtą nėra pagrindo. Išėjęs į laisvę ir galiausiai išteisintas A.Cunikas izoliatorių ir areštinę vadina pragaru. "Nežmoniškai ankšta, tamsu, smarvė. Jau vien to pakaktų psichologiškai palaužti žmogų. Be to, įkalintasis dažnai tyčia perkeliamas pas tokius suimtuosius, su kuriais geruoju sugyventi nepavyksta niekam", - sakė A.Cunikas.

Daugėja smulkių nusikaltimų

Nusikaltimų kreivė Lietuvoje nepaliaujamai kyla antrus metus. Pasak teisingumo ministro patarėjo dr. Algimanto Čepo, nors sunkių nusikaltimų sumažėjo, smulkių daroma vis daugiau. "Žmonėms sunku išgyventi, kuo jie prasčiau jaučiasi, tuo labiau didėja savotiškas pyktis, polinkis nusikalsti", - LŽ tikino pašnekovas. Tuo metu teismuose net ir menkus nusikaltimus padariusiems asmenims dažniausiai skiriama kardomoji priemonė - suėmimas. Specialistai neabejoja, kad ne vienas toks suėmimas visiškai nepagrįstas. Kai kurie jų LŽ tikino, esą jis "skiriamas net už dešros vagystę".

Tardymo izoliatorių vadovai LŽ teigė, kad žmonių jau nebėra kur laikyti. Galbūt dėl šios priežasties prieš keletą mėnesių pakeista įkalinimo įstaigoje vienam asmeniui skirta ploto norma. Dabar tardymo izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose vietoj 5 kvadratinių metrų asmeniui skiriama tik 3,6. Tačiau tai padėties neišgelbėjo.

Europos Sąjungos (ES) šalyse laikoma, kad penki kvadratiniai metrai yra geros sąlygos, tarp trijų ir keturių - tik vidutiniškos, mažiau negu trys - jau žmogaus teisių pažeidimas.

Du kvadratiniai metrai

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (LTIK) šiuo metu yra 1050 sulaikytųjų ir nuteistųjų (pernai tokiu metu buvo 950), nors šioje įstaigoje higienos normos leidžia kalinti 864 asmenis. "Į mūsų įstaigą siunčia vis naujus žmones ir neturime teisės jų nepriimti. Padėtis tikrai prasta, nes daugelis kamerų čia daugiausia po aštuonis kvadratinius metrus, bet jose esame priversti laikyti po keturis žmones. Nenuostabu, kad tokioje mažoje erdvėje kalintieji pykstasi, jie nuolat suirzę", - pasakojo LTIK viršininkas Arvydas Ižička.

Pasak jo, sunkiausia nuspręsti, kuriuos įkalintuosius galima leisti į vieną kamerą. Į administraciją nuolat plaukia skundai: nerūkantieji skundžiasi rūkančiais kaimynais, kažkas nepatenkintas kitokio tikėjimo žmonėmis. Pasak įstaigos vadovo, įkalinimo kameromis jau paversti įvairūs seno pastato užkaboriai ir sandėliukai. Taip bandoma nors kiek pagerinti padėtį.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje padėtis panaši. Formaliai šioje įkalinimo įstaigoje yra 435 vietos, šiuo metu čia laikomas 641 įkalintasis. Izoliatoriaus viršininkas Markas Tokarevas LŽ sakė, kad padėtį galėtų pagerinti naujo izoliatoriaus statyba. Sklypas jam paskirtas, bet užėjus sunkiems laikams nežinia, kada bus galima pradėti statybas.

Priežastys - įvairios

Vis dėlto M.Tokarevas pripažino, kad naujos patalpos nebus panacėja. "Nemažai asmenų įkalinti už vagystes ar smulkius plėšimus. Tokiems gal kartais ir baudos užtektų", - svarstė viršininkas. Jis ypač pabrėžė, kad įkalinus žmogų, vilčių, jog jis pasitaisys, mažėja. Perėjęs kalėjimo "mokyklą" jis tik tampa labiau patyręs. Jį, vėliau galbūt padariusį naują nusikaltimą, bus sunkiau sulaikyti. M.Tokarevas įsitikinęs, kad nesunkiai nusikaltusiam žmogui reikia suteikti šansą.

LTIK vadovas A.Ižička įkalintųjų daugėjimą izoliatoriuje aiškina keliomis priežastimis. Viena jų - neįtikėtinai ilgi sulaikymo terminai. "Dabar ypač daug atvejų, kai asmenys teisiami ne už vieną nusikaltimą. Tokie iki teismo pas mus sėdi ir metus, ir ilgiau, nes tyrimai vyksta labai lėtai.

Be to, Lukiškėse kali net 85 nuteistieji iki gyvos galvos. Pagal taisykles, juos galima laikyti tik po du kameroje ir tik tuo atveju, jei jie sutinka turėti kaimyną. Jei ne - nuteistasis gali būti kalinamas vienutėje. "Turime apie 400 kamerų, tad nesunku suskaičiuoti, kiek jų lieka tiems, kurie įkalinti ilgam laikui arba suimti", - aiškino A.Ižička.

Pastaruoju metu į šį izoliatorių atgabenama itin daug asmenų, kaltinamų nusikaltimais, susijusiais su narkotikais. Policija jau ne vieną mėnesį nuolat tikrina čigonų taborą ir jo prieigas, sulaiko nemažai asmenų ir šie mėnesių mėnesius sėdi izoliatoriuje.

Kitas reiškinys, dėl kurio padaugėjo įkalintųjų, atsirado visai neseniai. Pastaruoju metu į LTIK iš kitų ES valstybių dėl ekstradicijos atkeliama itin daug Lietuvos piliečių. Pagal įstatymą, įvykdęs nusikaltimą užsienyje mūsų valstybės pilietis turi teisę reikalauti, kad jam leistų bausmę atlikti tėvynėje. Per nevisus metus tokių kalinių padaugėjo net keturis kartus.

Lengviausias kelias - įkalinti

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, šiemet birželio 1-ąją Lietuvoje buvo 8914 nuteistų ir suimtų asmenų. Iki tol mažiausiai nusikaltimų buvo padaryta 2007 ir 2008 metais - tik šiek tiek daugiau nei 7,5 tūkstančio. 2009-aisiais kreivė staigiai šoktelėjo per 8 tūkst., o šiemet kilo dar staigiau. Pasak specialistų, ji tebekyla.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius mano, kad tokiam nesulaikomam augimui įtakos gali turėti keletas priežasčių. Tačiau didžiausia bėda, pasak jo, netinkamas suėmimo taikymas. Kai kuriose ES valstybėse suėmimas taikomas, kai asmeniui tikrai gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Kitais atvejais taikomos švelnesnės priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, namų areštas ir pan. Lietuvoje labiau įprasta asmenį laikyti suimtą iki teismo. Teisingumo ministras siūlytų teismams drąsiau taikyti baudas, o ne laisvės atėmimo bausmes. "Visuomenėje gaji nuomonė, kad bausmė - tai tik uždarymas už grotų, o baudos dažnai net nelaikomos bausme", - teigė ministras.

Jo nuomone, nesunkiai nusikaltusiam asmeniui - tai tinkama bausmė. Tik, suprantama, turi būti taikoma probacijos programa, numatanti tokio asmens socializaciją, t. y. galimybę grįžti į visuomenę.

Probacijos reforma

Teisingumo ministerija jau parengė Probacijos įstatymo projektą nusikaltusiems ar linkusiems nusikalsti asmenims. R.Šimašiaus teigimu, projektą dar reikia tobulinti. Linkusiesiems dar kartą nusikalsti itin svarbūs socialiniai ryšiai, ypač žmogų lankanti, jo likimo valiai nepaliekanti šeima. Tačiau dabar neretai tam nebūna galimybių net dėl paprasčiausio netinkamo įkalinimo vietų išdėstymo. "Planuojame naikinti pataisos namus Marijampolėje, bet steigti Klaipėdoje. Dabar žmonės vežami per pusę Lietuvos, bet ne visi norintieji juos aplankyti turi lėšų važiuoti kelis šimtus kilometrų", - teigė ministras.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pritaria rengiamam Probacijos įstatymo projektui, kurį priėmus žmogui bus suteikiama daugiau galimybių grįžti į normalų gyvenimą. Jis sutinka, kad dabar skiriant suėmimą ir bausmę dažnai nueinama lengviausiu keliu. Pasak jo, teismai turėtų elgtis liberaliau. "Priimdami Baudžiamąjį kodeksą sušvelninome ne vieną bausmę, teismams reikėtų į tai atsižvelgti ir rečiau skirti griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą", - teigė Seimo narys. Jo manymu, reiktų dažniau skirti bausmes jų vykdymą atidedant. Nubaustojo elgesį galima kontroliuoti pasitelkus, pavyzdžiui, elektroninio stebėjimo priemones, tokias kaip specialios apyrankės, padedančios atsekti asmens buvimo vietą. S.Šedbaras pasakojo, kad jos naudojamos kai kuriose Europos valstybėse.

Be to, su bausmę atlikusiu ar tebeatliekančiu žmogumi privalo dirbti socialiniai darbuotojai. "Kai kurie išeina į laisvę po aštuonerių ar dešimties metų ir patenka į jiems visai svetimą pasaulį. Jiems reikia padėti socializuotis, t. y. suteikti šansą grįžti į gyvenimą", - teigė S.Šedbaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"