TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kalėjimus pildo baudžiamoji politika

2013 06 25 6:00
Artūras Norkevičius. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Du kartus pagal nuteistųjų skaičių 100 tūkst. gyventojų daugelį Europos šalių lenkianti Lietuva per aštuonerius metus pasiryžusi modernizuoti visas laisvės atėmimo vietų įstaigas. Pertvarka finansuojama ne tik iš valstybės, bet ir iš privataus kapitalo kišenės.

Įkalintųjų nuolat daugėja, juos prižiūrinčiųjų ir pinigų - mažėja. Ar įmanoma rasti aukso vidurį, kad ir visuomenė jaustųsi saugi, ir nuteistieji nebūtų žeminami? Apie padėtį šalies įkalinimo įstaigose, jų pertvarką, metus galiojančio Probacijos įstatymo rezultatus - "Lietuvos žinių" interviu su Kalėjimų departamento direktoriumi Artūru Norkevičiumi.

Įkalintųjų gerokai padaugėjo

- Kiek šiuo metu Lietuvoje yra kalinčių asmenų ir kiek valstybės lėšų reikia jiems išlaikyti? Kaip šiuo požiūriu mūsų šalis atrodo Europos Sąjungos kontekste?

- 2008-2012 metais laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų skaičius padidėjo nuo 7866 iki 9920, arba 19 procentų. Tačiau apie 9 proc. sumažėjo šiose įstaigose dirbančio personalo ir maždaug 17 proc. bausmių vykdymo sistemai funkcionuoti skiriamų biudžeto lėšų. Šių metų birželio duomenimis, laisvės atėmimo įstaigose buvo laikoma 9616 asmenų. Iš jų – 1152 suimtieji, laukiantys teismo sprendimo, 8464 – nuteistieji, 177 – nuteistieji areštu, 99 nepilnamečiai ir 450 moterų. Per pastaruosius ketverius metus nuo 239 iki 327 padidėjo nuteistųjų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų yra daugiau. Europinis vidurkis - 150 nuteistųjų 100 tūkst. gyventojų, t. y. du kartus mažesnis nei Lietuvoje.

Kartu noriu pabrėžti, kad nei dėl krizės sumenkusio bausmių vykdymo sistemos finansavimo, nei dėl nuteistųjų (suimtųjų) asmenų skaičiaus didėjimo jiems išlaikyti skiriamų biudžeto asignavimų dalis nesumažėjo. Šiems asmenims buvo ir yra užtikrinamos visos paslaugos, kurios numatytos atitinkamuose teisės aktuose.

- Kokių priemonių imasi valstybė, kad kalinių skaičius mažėtų, o išėjusieji į laisvę greičiau integruotųsi į visuomenę?

- Kaip pažymi daugelis ekspertų, baudžiamoji politika, o ne nusikalstamumo lygis lemia nuteistųjų (suimtųjų) skaičių. Kuo griežtesnė baudžiamoji politika, tuo pilnesni kalėjimai. Laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje yra dažna, tai skatina laisvės atėmimo vietų įstaigų perpildymą. Tokios sąlygos didina nuteistųjų tinkamos apsaugos, priežiūros ir valdymo būtinybę, pabėgimų, masinių neramumų ir riaušių riziką, skatina tarpusavio agresiją. Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių bausmių vykdymo praktika rodo, kad kalėjimas nusikaltimą padariusiam asmeniui turi tapti ne tik bausmės vykdymo vieta. Siekiama, kad bausmę atlikęs nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Vienas svarbiausių kalėjimų administracijos ir kiekvieno darbuotojo tikslų – bausmės vykdymo metu pakeisti nuteistojo (suimtojo) mąstyseną, nukreipti jį teisėtumo keliu. Todėl kalėjimuose siekiama įgyvendinti tam tikrą aktualių paslaugų – socialinės reabilitacijos, bendrojo ir profesinio mokymo, užimtumo, bendravimo galimybių su įvairiais visuomenės atstovais ir pan. - paketą. Tokiu būdu bausmę atlikęs asmuo lengviau įsilietų į visuomenės gyvenimą, išvengtų nusikaltimų kartojimosi.

Nemažėjant nuteistųjų (suimtųjų) skaičiui, senstant laisvės atėmimo vietų infrastruktūrai, nedidėjant finansavimui, kokybiškai vykdyti paskirtas bausmes, rengti nuteistuosius sugrįžti į visuomenę tampa sudėtingiau. Spręsti šias problemas padeda Lietuvos teisingumo ministerijos parengta programa „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“. Jai finansuoti bus skirta daugiau kaip 31 mln. litų, iš kurių didžioji dalis – neatlygintina Norvegijos parama. Tai svarbus modernios bausmių vykdymo sistemos pertvarkymo etapas. Iš viso Kalėjimų departamentas kartu su Teisingumo ministerija įgyvendins penkis tiesioginio finansavimo projektus. Planuojama rengti mokymus lygtinai į laisvę paleidžiamiems nuteistiesiems, įsteigti narkotines bei psichotropines medžiagas linkusių vartoti nuteistųjų sektorių ir sukurti sąlygas kaip įmanoma labiau sumažinti narkotikų prieinamumą, pagerinti šiems asmenims taikomos terapijos efektyvumą. Be kita ko, numatyta sukurti 16 naujų kvalifikacijos kėlimo programų įkalinimo įstaigų ir probacijos tarnybų pareigūnams.

Sukama modernėjimo linkme

- Kaip vyksta įkalinimo įstaigų pertvarka? Kaip kalinimo sąlygos Lietuvoje atrodo, palyginti su kitomis šalimis?

- Laisvės atėmimo vietų įstaigų pertvarka vykdoma pagal Vyriausybės patvirtintą strategiją. Jos tikslai - per trumpiausią laiką kuo mažesnėmis išlaidomis modernizuoti laisvės atėmimo vietas, mažinti jų veiklos išlaidas nepažeidžiant visuomenės saugumo. Pagal strategiją laisvės atėmimo vietas numatyta modernizuoti per aštuonerius metus. Pamažu bus pereita nuo nuteistųjų apgyvendinimo bendrabučio tipo patalpose iki kamerų. Modernizavimą numatyta atlikti iš privataus kapitalo investicijų, parduoto turto ir valstybės biudžeto lėšų. Numatyta pastatyti penkias naujas įkalinimo įstaigas, likusias - modernizuoti.

Dalis Pravieniškių pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų bus pertvarkytos į kameras, atsisakyta pasenusių įstaigos fizinės apsaugos priemonių. Jos bus pakeistos moderniais elektroniniais apsaugos įrenginiais. Norvegijos teikiama finansinė parama prisidės ir prie Laisvės atėmimo vietų ligoninės iškėlimo iš Vilniaus centro. Keturiuose didžiuosiuose šalies miestuose bus steigiamos atvirosios kolonijos, kuriose laikomi nuteistieji, nekeliantys didelio pavojaus visuomenei, galės paskirtą bausmę atlikti taikant minimalų jų izoliavimą, dirbti ir mokytis laisvėje, beveik be apribojimų palaikyti ryšius su artimaisiais, gyventi šalia savo šeimos ir t. t. Visa tai padės nuteistiesiems išlaikyti socialinius ryšius, neprarasti socialinių įgūdžių ir užtikrins sėkmingesnę jų integraciją į visuomenę atlikus bausmę.

Šiuo metu Kalėjimų departamentas vykdo projektą, kurį įgyvendinę turėsime pirmąją kalinimo įstaigą, pastatytą viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Šiuo projektu siekiama sukurti tinkamas laikymo sąlygas asmenims, nuteistiems atlikti bausmę kalėjime. Šiuo metu Lietuvoje nėra atskiro kalėjimo, todėl asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti kalėjime, laikomi Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime.

Vienose įstaigose kalinimo sąlygos geresnės, kitose - prastesnės. Mūsų valstybė negali į šią sritį investuoti tiek lėšų, kiek, pavyzdžiui, Skandinavijos ar kitos turtingos Europos šalys. Tačiau laisvės atėmimo vietų padėtis Lietuvoje ir kaimynų valstybėse iš esmės yra panaši.

- Neseniai pasirodė informacija apie žlugusį projektą kalėjimo įstaigose įdiegti mobiliųjų telefonų blokavimo sistemą. Kas bus daroma toliau?

- Ne paslaptis, kad į įkalinimo įstaigas patenka nemažai draudžiamų daiktų, tarp jų - mobiliojo ryšio telefonų, modemų, kitų ryšio įrenginių. Užkardant tokias veikas, nuolat vykdomos įvairios prevencinės, organizacinės ir techninės priemonės, tačiau problema išlieka aktuali. Pavyzdžiui, 2008–2012 metais laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo paimta daugiau kaip 27 tūkst. mobiliųjų telefonų. Vien 2012-aisiais buvo atlikta daugiau kaip 56 tūkst. kratų, per jas rasta įvairių draudžiamų daiktų.

Pastaruosius kelerius metus ieškoma įvairių techninių sprendimų, kaip blokuoti nelegalų mobilųjį ryšį. Pernai buvo vykdytas viešas konkursas radijo ryšio slopinimo (blokavimo) įrangai įdiegti penkiose laisvės atėmimo įstaigose. Sutartis su konkurso nugalėtoju buvo pasirašyta birželį, darbai turėjo būti baigti iki metų pabaigos. Tačiau net ir pratęsus terminą rangovui radijo ryšio blokavimo sistemos įdiegti nepavyko. Praėjusį mėnesį sutartis buvo nutraukta. Šiuo metu Kalėjimų departamentas rengiasi skelbti naują konkursą. Dar kartą analizuojame užsienio šalių, kurios taip pat susiduria su šia problema, patirtį, technologines galimybes, kad būtų parinktas efektyviausias sprendimas, diskutuojame su įvairiais ekspertais. Slopinimo įrangos diegimą sunkina didelės laisvės atėmimo vietų teritorijos ir tai, kad dauguma jų yra miestuose. Manau, kad per šiuos metus tam tikri techniniai sprendimai bus įgyvendinti. Užsienio šalių patirtis rodo, kad efektyviausiai blokavimo įranga įdiegiama statant naujus arba kapitaliai rekonstruojant senus įkalinimo įstaigų pastatus. Kartu pabrėžiama, kad problema spręstina kompleksiškai, suvienijant ir kitų teisėtvarkos institucijų, ryšio operatorių, bankų pastangas.

Veiklos netrūksta

- Netrukus bus metai, kai veikia nevienareikšmiškai visuomenės vertinamas Probacijos įstatymas? Kokie jo rezultatai ir pamokos?

- Probacijos procesas - kompleksinė laisvės atėmimo įstaigų, probacijos tarnybų, prokuratūros, teismų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės veikla sprendžiant kiekvieno nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą.

Birželio 14-osios duomenimis, laisvės atėmimo įstaigose yra gauti 3628 nuteistųjų prašymai paleisti lygtinai, iš jų 240 - taikyti intensyvią priežiūrą. Laisvės atėmimo įstaigose parengtos 3707 socialinio tyrimo išvados, taikant intensyviąją priežiūrą – 211.

413 lygtinio paleidimo komisijos posėdžių buvo svarstyti 3636 nuteistųjų prašymai dėl lygtinio paleidimo ir socialinio tyrimo išvados. 1979 atvejais priimti sprendimai taikyti lygtinį paleidimą, 1653 atvejais – netaikyti.

Priminsiu, kad nuo 2012-ųjų liepos 1 dienos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sprendimai yra teikiami svarstyti bei tvirtinti teismams. Šie yra priėmę 1087 sprendimus pritarti lygtiniam paleidimui, 40 atvejų – lygtiniam paleidimui su intensyviąja priežiūra. 701 atveju teismai nepritarė lygtinio paleidimo taikymui.

Naujausiais birželio 17-osios duomenimis, nuo 2012-ųjų liepos 1-osios, kai įsigaliojo įstatymas, iš laisvės atėmimo vietų lygtinai yra paleisti 1035 asmenys.

Per 2012 metus probacijos tarnybų prižiūrimi buvo 21107 asmenys. Didžiausią dalį sudaro tie, kuriems bausmės vykdymas atidėtas (3260, arba 37,1 proc.). Kiti probacijos tarnybų “klientai” - nuteistieji laisvės apribojimo bausme ( 2950, arba 33,6 proc.), lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (1005, arba 11,4 proc.), nuteistieji viešaisiais darbais – (644, arba 7,3 proc.), asmenys, kuriems paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (548, arba 6,2 proc.) bei asmenys, kuriems paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės (369, arba 4,2 proc.). Statistika rodo, kad laisvės atėmimo vietų ir probacijos tarnybų darbuotojams veiklos tikrai netrūksta.

- Departamentui vadovaujate jau pusantrų metų. Koks šis laikotarpis buvo jums asmeniškai?

- Labai intensyvus, netrūko įvairių iššūkių. Bausmių vykdymo sistema - didelė ir sudėtinga. Jai priklauso 11 įkalinimo įstaigų, 5 probacijos tarnybos, 3 įmonės, kurioms valstybė pavedė nuteistųjų įdarbinimo funkciją. Kasdien tenka spręsti daugialypes problemas, stengtis sutelkti žmones ir materialinius išteklius. Manau, kad dabartinė bausmių vykdymo sistemos situacija reikalauja ne tik kūrybingų, inovatyvių, bet ir greitų sprendimų, nevengiant prisiimti atsakomybės. Daug dėmesio skiriame naujoms idėjoms generuoti, bendradarbiaujame su kitomis valstybinėmis institucijomis, socialiniais partneriais, užsienio šalių ekspertais. Pozityvus sistemos pokytis neįmanomas be profesionalios specialistų komandos. Daug dėmesio skiriu kasdieniam bendravimui su kolektyvu, žmonių palaikymui ir skatinimui. Man rūpi, kad į sistemą ateitų išmanantys specialistai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"