TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kalinių gretas retins švelnesnėmis bausmėmis

2014 11 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Teisingumo ministerija (TM) sumanė, kad perpildytus šalies kalėjimus galima atlaisvinti skiriant švelnesnes laisvės atėmimo bausmes. Tačiau ši iniciatyva sukėlė abejonių ir politikams, ir baudžiamosios teisės ekspertams.

TM sieks patikslinti Baudžiamajame kodekse (BK) numatytas bausmės skyrimo taisykles, lemiančias nepagrįstą laisvės atėmimo bausmės skyrimą, ir taip subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką, kad už grotų būtų pasiųsta mažiau asmenų.

Skeptikai teigia, jog norint praretinti kalinių gretas sausakimšose įkalinimo įstaigose pirmiausia reikia pradėti taikyti šiuo metu galiojančias teisės normas. Baudžiamosios teisės ekspertai stebisi, kad dėl erdvesnių kalėjimo kamerų ryžtamasi švelninti bausmes nusikaltėliams.

Pagal kalinių skaičių - lyderiai

Pasak BK pataisų iniciatorių, šiuo metu didelė dalis nuteistų asmenų įkalinami laisvės atėmimo vietų įstaigose. „Toks reiškinys liudija santykinai griežtą ir vis dar į laisvės atėmimo bausmę orientuotą baudimo politiką Lietuvoje“, - pažymi TM atstovai. Kalėjimų departamento duomenimis, šių metų pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo 9729 asmenys. Pernai Tarptautinis kalėjimų studijų centras paskelbė, kad Lietuvą pagal įkalintų žmonių skaičių Europoje lenkia tik Rusija ir Baltarusija. „Šie duomenys verčia sunerimti dėl esminės - laisvės atėmimo vietų įstaigų perpildymo - problemos“, - tvirtina TM atstovai.

Pernai Lukiškių tardymo izoliatoriaus vidutinis užimtumas siekė 118 proc., Šiaulių tardymo izoliatoriaus – 120 proc., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos – 112 proc., Kybartų pataisos namų – 105 procentus. Negana to, kai laisvės atėmimo įstaigos perpildytos, kaliniai kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų ir neturtinės žalos priteisimo.

Pavyzdžiui, su prašymu įvykdyti teismo sprendimą 2011 metais į TM dėl neturtinės žalos išmokėjimo kreipėsi 10 asmenų (išmokėta (9,8 tūkst. litų), 2012-aisiais – 25 asmenys (išmokėta per 83 tūkst. litų), 2013 metais – 142 asmenys (išmokėta per 187 tūkst. litų). „Be to, perpildytose laisvės atėmimo vietose laikyti nuteistuosius (suimtuosius) nesaugu, padidėja ir personalo darbo rizikingumas“, - aiškina TM atstovai.

Vien pernai įregistruota 16 nusikalstamų veikų dėl fizinio pasipriešinimo pareigūnams. 2013 metais taip pat pradėti 46 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su nuteistųjų ar suimtųjų tarpusavio konfliktų metu padarytų sveikatos sutrikdymų. Per nuteistųjų (suimtųjų) tarpusavio konfliktus 2012 metais nužudyti 2, o pernai – 1 asmuo.

Švelninamos bausmės recidyvistams

TM parengtų pataisų aiškinamajame rašte pažymima, jog dabartinės BK taisyklės, pagal kurias asmuo laikomas recidyvistu, yra pernelyg plačios. Siūloma numatyti nuostatą, kad konstatuojant nusikaltimų recidyvą nebūtų atsižvelgiama į teistumą už nusikaltimus, kuriuos žmogus padarė būdamas jaunesnis nei 18 metų. Recidyvistui raginama taikyti ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko. Taip pat norima panaikinti specialią taisyklę, „kad tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui, kuris yra recidyvistas, teismai paprastai skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę“.

Naujų BK pataisų iniciatoriai siūlo išplėsti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai esama lengvinančių aplinkybių, taikymo sąlygas bei leisti šį institutą taikyti ir už nesunkų nusikaltimą. Siekiama papildyti BK nuostata, kad ne tik nesunkių ar apysunkių nusikaltimų atveju, bet ir už padarytą neatsargų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato ne didesnę nei šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, pirmą kartą teisiamam asmeniui galėtų būti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė.

TM ragina patikslinti ir bausmių vykdymo atidėjimo sąlygas. Taip pat siūlomi BK pakeitimai, susiję su baudos, laisvės apribojimo ir arešto, kaip alternatyvių bausmių, įtvirtinimu. „Numačius daugiau alternatyvių bausmių rūšių teismas galėtų laisviau ir labiau individualizuotai parinkti teisiamajam skirtiną bausmę ir taip užtikrinti efektyvesnį vieną iš bausmės tikslų – asmens nubaudimo – įgyvendinimą bei išvengti vėlesnio papildomo teisminio proceso keičiant baudą į areštą ar viešuosius darbus“, - pažymi BK pataisų rengėjai.

Lygtinis paleidimas netaikomas?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Vitalijus Gailius teigia, jog siekiant sumažinti laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų skaičių, visų pirma reikia išnaudoti galiojančias teisės normas. „Šiandien turime lygtinio atleidimo nuo bausmės mechanizmą, bet jis taikomas labai retai“, - LŽ pažymėjo parlamentaras.

Bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, gali būti paleisti lygtinai. Kaip tvirtina V. Gailius, ši teisės norma taikoma tik išimtiniais atvejais. „Teisėjai bijo nuteistąjį paleisti lygtinai, nes visuomenei tai gali sukelti neigiamą reakciją, ypač jeigu to asmens praeityje padarytas nusikaltimas yra sukėlęs rezonansą. Žmogus pasmerkiamas vien dėl teisėjų baimės taikyti lygtinį atleidimą nuo bausmės“, - pabrėžė jis.

V. Gailius mano, kad sušvelnintos BK nuostatos perpildytų šalies kalėjimų taip greitai neatlaisvins. „Teisės normos, kurios bus priimamos, turės grįžtamąją galią, bet greito poveikio nepadarys. Šiandien turime lygtinio paleidimo ar alternatyvios bausmės mechanizmus, tad juos ir reikėtų taikyti. – priminė parlamentaras. - Yra daug galiojančių normų, kurios netaikomos. Nesu už tai, kad kurtume naujas pataisas vien tam, jog būtų kas nors kuriama.“

Perpildyti kalėjimai – ne argumentas

Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorius Tomas Girdenis neskuba vertinti TM teikiamų pataisų. „Sakyčiau, už tam tikras nusikalstamas veikas teismai kaip tik linkę neskirti laisvės atėmimo, nors galbūt ir reikėtų, o už nesunkias veikas kartais laisvės apribojimas taikomas gana plačiai“, - kalbėjo jis.

Bendras baudžiamosios teisės normų švelninimas, paliekant daugiau galimybių teismams užtikrinti bausmės įgyvendinimą, pasak T. Girdenio, gali būti teigiamas poslinkis, tačiau jis neslepia nesantis didesnės teismų laisvės šalininkas. „Atrodo, kartais teismai pernelyg švelniai taiko bausmes, ypač už finansinius nusikaltimus, kur žala - milijoninė, o bausmės - juokingos. Tarkime, dingsta 1,7 mln. litų, bet bauda – vos 6 tūkst. litų. Juokinga!” - tikino T. Girdenis.

Jis skeptiškai vertina TM logiką, kad kalinių skaičius mažinamas švelninant BK nuostatas. „Iš principo kalėjimų perpildymo problemą reikia spręsti statant naujas įkalinimo įstaigas, o ne švelninant atsakomybę“, - įsitikinęs T. Girdenis. Jei BK, anot jo, keičiamas dėl pernelyg griežtos baudimo Lietuvoje politikos – suprantama, tačiau siūlymas taikyti švelnesnes bausmes, nes įkalinimo įstaigose trūksta vietų, – nepateisinamas argumentas. „Yra sakoma, kad vienintelis būdas sumažinti nusikalstamumą – panaikinti BK“, - šmaikštavo T. Girdenis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"