TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę

2008 03 19 0:00
Kai kurie didieji medienos perdirbėjai norėtų dar padidinti medienos gavybą Lietuvoje. Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių S.Paulauskas jau pelnė didelę įtaką valdžios kabinetuose.
LŽ archyvo nuotraukos

Medienos pramonės rykliai siekia perimti šalies girių turtus.

Dėl vieno didžiausių Lietuvos lobių - miškų ir medienos vėl kryžiuojasi ietys. Didžiųjų medienos perdirbimo bendrovių interesams atstovaujanti Medienos pramonės įmonių asociacija "Lietuvos mediena" (LM) siekia, kad valstybės įmonės - miškų urėdijos medieną šios asociacijos įmonėms parduotų ne rinkos kaina, o pigiau ir tokios bei tiek, kiek toji asociacija reikalauja.

Praėjusią vasarą įsiplieskusios, vėliau trumpam aprimusios, dabar aistros vėl užvirė. LM priekaištauja miškų urėdijoms, esą šios didumą medienos eksportuoja, be to, ji pernelyg brangi. Tačiau Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2007 metais iš valstybinių miškų buvo eksportuota tik 20 proc. medienos - tiek pat kaip 2004-aisiais. Privačių miškų savininkai jos eksportavo daugiau: 2004 metais 21 proc., 2007 metais - 45 procentus.

Valstybės miškininkai atmeta priekaištus ir dėl kainos: Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje apvalioji mediena 2007 metais kainavo 10 proc. brangiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, mūsų šalyje 2007 metais kubinis metras pušinių pjautinių rąstų kainavo vidutiniškai 214 litų, o Estijoje - 297, Latvijoje - 289, Lenkijoje - 280, Suomijoje 243 litus. Apvalioji mediena Lietuvoje per pastaruosius metus pabrango vidutiniškai 42 procentais. Tuo tarpu dyzelino, kurio daug sunaudojama prižiūrint ir kertant mišką, kaina per šiuos metus šoktelėjo 3,6 karto, vidutinis šalies mėnesio darbo užmokestis padidėjo 2,5 karto.

"Dabartinė medienos pardavimo sistema neužtikrina net pusės reikalingos žaliavos, be to, perkant medieną mus rikiuoja į vieną eilę su spekuliantais", - vis tiek piktinasi LM ir akcinės bendrovės "Vakarų medienos grupė" (VMG) vadovas Sigitas Paulauskas.

LM pasiūlė Vyriausybei patvirtinti pramonės poreikius atitinkantį apvaliosios medienos tiekimo iš urėdijų planą ir pasirūpinti, kad perdirbėjams būtų parduodama ne tik Europos Sąjungos standartus atitinkanti apvalioji, bet ir malkinė mediena.

Be to, LM nori, kad ministrų kabinetas pritartų jos sumanymui pastatyti Alytuje medienos plokščių gamybos kompleksą vietoj planuotos celiuliozės gamyklos ir įpareigotų urėdijas aprūpinti šį kompleksą žaliava - popiermedžiais iš valstybinių miškų.

Premjero Gedimino Kirkilo nurodymu sudaryta darbo grupė aptars pasiūlymus ir dar šį mėnesį pateiks išvadas Vyriausybei.

Milijonierius Nr. 13

Asociaciją "Lietuvos mediena" sudaro kai kurios baldų įmonės ir lentpjūvės, visi Lietuvoje esantys medienos plokščių gamintojai. VMG grupėje yra trys medienos pramonės įmonės - "Klaipėdos mediena", "Sakuona" ir "Girių bizonas".

"Lietuvos medienai" vadovaujantis UAB "Girių bizonas" valdybos pirmininkas S.Paulauskas, žurnalo "Veidas" duomenimis, turtingiausių Lietuvos žmonių dvidešimtuke yra tryliktas.

Dabar prie "Girių bizono" statoma medienos plokščių gamykla. Jos projektui parengti S.Paulauskui pavyko gauti iki šiol didžiausią Lietuvoje negrąžintiną Europos Sąjungos paramą - 45,7 mln. litų. VMG tikisi šiemet pradėti statyti ir minėtąjį medienos plokščių gamybos kompleksą Alytuje, į kurį ketinama investuoti kone pusę milijardo litų. Tad nenuostabu, kad VMG medienos nori gauti daug ir pigiau nei kiti konkurentai.

Norėdama užsitikrinti pirmenybę, LM neseniai pasiūlė urėdijoms sudaryti ilgalaikes prekybos sutartis tik su tais pirkėjais, kurie per pastaruosius septynerius metus investavo į medienos produktų pramonę Lietuvoje ne mažiau kaip 25 mln. litų.

Tai sukėlė vidutinių ir smulkiųjų medienos perdirbėjų pasipiktinimą. "Jeigu būtų patvirtintos tokios taisyklės, tai reikštų visų smulkiųjų ir vidutinių perdirbėjų bankrotą, tiesiog išstumtų juos iš rinkos", - pareiškė Medienos perdirbėjų asociacijos vadovas Juozupas Zimnickas. Miškų urėdijos suskaičiavo: dabar ilgalaikes medienos pardavimo sutartis yra sudarę apie 60 pirkėjų, jei įsigaliotų siūlomos taisyklės, jų liktų ne daugiau kaip šeši.

Su LM siūlymais nesutinka ir medienos prekybininkai. Kad būtų lengviau atlaikyti didžiųjų medienos pramonininkų spaudimą, jie susivienijo į Medienos prekybos asociaciją (MPA). "Kai kurie perdirbėjai, investavę padedant Europos Sąjungai, nori turėti išlygų. Tačiau tai jų problema, kad steigia fabrikus nežiūrėdami į rinkos galimybes", - kritikuoja "Lietuvos medieną" MPA valdybos pirmininkas, UAB "Timbex" vadovas Gintautas Zinkevičius.

Prieštarauja ES teisei

Pasak jo kolegos MPA direktoriaus, bendrovės "UPM Kymmene Forest AS" Lietuvos filialo vadovo Roberto Ašmono, jei prekybos mediena taisyklės būtų pakeistos taip, kaip nori didieji medienos perdirbėjai, šie įsigalėtų rinkoje. "Tai pažeistų europines konkurencijos taisykles, todėl mes pasiskųstume ES institucijoms", - perspėjo R.Ašmonas.

Ko gero, juos ten užtartų, mat, pasak teisininko Sergejaus Trofimovo, LM pasiūlymai prieštarauja Europos Sąjungos teisei. "Siekiant įgyvendinti laisvą prekių judėjimą, Europos Bendrijos sutarties 29 straipsnis draudžia kiekybinius eksporto apribojimus ir visas lygiaverčio poveikio priemones", - primena šis teisininkas.

Tai patvirtino ir Europos teisės departamentas, kurio Aplinkos ministerija paprašė įvertinti LM siūlymą. "Daugelis šio projekto nuostatų prieštarauja ES teisei", - pranešė Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Irmantas Jarukaitis.

"Esant tokiam ribotam pasirinkimui, didžiosios medienos produktų pramonės įmonės įgyja galimybę manipuliuoti kainomis. Jei tokios nuostatos būtų įgyvendintos, jos galėtų tapti Konkurencijos įstatymo pažeidimu", - pareiškė apie LM siūlymą Lietuvos konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas.

Bandymų pertvarkyti medienos prekybą pagal didžiųjų verslininkų norus būta ir tada, kai Aplinkos ministerijai vadovavo simpatijų medienos pramonei neslepiantis miškininkas Imantas Lazdinis. Jis nurodė sukurti darbo grupę šiai prekybai tobulinti, o vadovu buvo paskirtas tas pats S.Paulauskas.

Verslininkai kaipmat ėmėsi reformų, tačiau Aplinkos ministerijos veiklą patikrinusi Valstybės kontrolė grupės darbą pavadino kenksmingu valstybei ir nurodė jos paslaugų atsisakyti.

Nori būti išskirtiniai

"Arogantiškasis investuotojas kaltina verslo aplinką, kurioje nesugeba konkuruoti, tačiau siekia toliau investuoti ir tam reikalauja tam tikrų sąlygų. Dažniausiai ne privatus investuotojas kritikuoja valstybės institucijų darbą ir reikalauja sau išskirtinių sąlygų, bet valstybė skelbia konkursą ir pasirenka geriausias sąlygas siūlantį investuotoją", - LM siūlymus apibūdino nenorėję savo pavardžių skelbti viešai urėdijų vadovai.

Jų nuomone, užsipuldama valstybės miškininkus, "Lietuvos mediena" siekia pagrįsti VMG siekius statyti naują medienos plokščių kompleksą ir suteikti šiam projektui valstybines garantijas bei išskirtines teises, nors neišsiaiškino, ar pakaks žaliavos šiam pramonės milžinui, be to, "pamiršo" prieštaringą savo ligšiolinę veiklą - faneros pramonė bankrutavo, o plokščių gamyba kol kas nuostolinga.

Nors "Girių bizono" statybai buvo panaudotos didelės ES fondų lėšos, ši bendrovė vis tiek dirba nuostolingai, o ir daugelis LM priklausančių medienos perdirbimo bendrovių yra skolingos miškų urėdijoms.

Norėdama pataisyti savo finansinę padėtį bei užsitikrinti užtektinai žaliavos būsimajam medienos plokščių kompleksui, "Lietuvos mediena" siekia, kad urėdijos šiam fabrikui kaip žaliavą parduotų ne tik plokščių medieną (ji primena malkas), bet ir popiermedžius. Šią poziciją palaiko ir Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), kurios pirmininkas Algis Gaižutis tvirtina: "Popiermedžiai ir plokščių mediena - tai ta pati žaliava."

Tačiau europinėje rinkoje kubinis metras popiermedžių kainuoja apie 80 litų brangiau nei toks pat kiekis plokščių žaliavos, tad jei urėdijos būtų priverstos popiermedžius parduoti perdirbėjams už tokią pat kainą, kaip plokščių žaliava, valstybė kasmet patirtų apie 26 mln. litų nuostolių, o medienos perdirbėjai - privatūs verslininkai - gautų tokią pat valstybės dotaciją.

Be to, šios žaliavos prašo ir biokurą kūrenančios miestų katilinės, taip pat gyventojai, ypač kaimo žmonės, kurių dauguma šildo savo būstus malkomis ir medienos atliekomis.

Senųjų laikų nostalgija?

"Norima grąžinti senus laikus, kai urėdijos nuolaidžiavo perdirbėjams", - sakė miškininkai.

Prieš dešimtmetį medieną urėdijos parduodavo už beprocentes paskolas, be to, sutikdavo ilgai laukti pinigų. Dėl to perdirbėjų skolos urėdijoms 2001 metais padidėjo iki 53,6 mln. litų. Galiausiai miškininkų kantrybė trūko - jiems pasiūlius 2002 metais aplinkos ministras įsakė neatsiskaičiusiems už patiektą medieną per numatytą terminą pirkėjams tiekimą sustabdyti ir atnaujinti tik tada, kai bus sumokėtos skolos ir delspinigiai. Per kelerius metus perdirbėjų skolos miškininkams sumažėjo nuo 53,6 iki 1,1 mln. litų.

"Tada žiniasklaidoje taip pat, kaip dabar, pasipylė medienos perdirbėjų kaltinimai, esą urėdijos nevykdo valstybinių įsipareigojimų, imta grasinti, jog medienos pramonei trukdanti plėstis prekyba miško ištekliais bus pakeista - mediena bus parduodama stačiu mišku, t. y. nenupjauti medžiai. Esą būtų geriausia, jei miškininkai tik prižiūrėtų mišką, o pramonininkai patys jį nusipjautų ir išsivežtų", - pasakojo urėdai.

Dabartinius perdirbėjų siūlymus - atšaukti draudimą parduoti medžius stačiu mišku, leisti pirkti medieną tik toms įmonėms, kurios yra investavusios dideles sumas - valstybės miškininkai laiko kerštu urėdijoms už tai, jog jos vadovaujasi europiniais teisės aktais ir nedaro išimčių didiesiems medienos perdirbėjams.

"Ankstesnėmis nuolaidomis miškininkai užaugino traną. Gaudamas beprocentes paskolas ir ES finansinę paramą, šis tranas taip išsipūtė, jog dabar kėsinasi išstumti miškininkus", - piktinosi urėdai.

Medienos perdirbėjų kartelis?

 "Storulio sindromas", - taip perdirbėjų priekaištus miškininkams vadina ekonomistas, mokslų daktaras Kęstutis Jaskelevičius ir primena, jog pilvūzas dėl savo storo pilvo dažnai kaltina pirmiausia ne save patį. Anot jo, tokią didžiųjų medienos perdirbėjų politiką jau galima įvardyti kaip kartelį - tokį pat kaip pastaruoju metu skandalingai pagarsėjusius pieno, mėsos perdirbėjų kartelius. "Pastaruoju metu savo galias ima demonstruoti stambiųjų medienos perdirbimo įmonių kartelis, pasivadinęs "Lietuvos medienos" asociacija. Ji siekia tokios prekybos mediena tvarkos ir taisyklių, kurios išstumtų iš rinkos smulkiuosius medienos perdirbėjus bei apribotų daugelio miestelių katilinių ir gyventojų galimybes naudoti malkinę medieną kurui. "Lietuvos medienos" asociacijos vyrai jau net Vyriausybės rūmuose sugeba užkurti tokią pirtį miškininkams ir smulkiesiems medienos perdirbėjams, kad ir vieni, ir kiti pasijunta vos ne nacionalinės ekonomikos duobkasiais. Kartelinei monopolinei ekonomikai demontuoti gali prireikti nemažai politinės valdžios pastangų ir, žinoma, laiko. Tačiau svarbiausia suvokti, kad ūkį ir visus valdžios lygius apraizgiusios monopolinių struktūrų gijos jau tapo iš esmės pagrindiniu kliuviniu tarp gamintojo-tiekėjo ir vartotojo, skatinančiu kainų kilimą, iškraipančiu konkurencinę kovą, o kartu ir visą ūkinį gyvenimą bei ekonominius santykius", - kalbėjo ekonomistas. Jo nuomone, perdirbėjų argumentas, esą reikia ūkininkauti taip, kad Lietuvoje liktų kuo didesnė produkto pridėtinė vertė, nėra visiškai įtikinamas. "Vargu ar viskas gali būti aukojama dėl didesnės pridėtinės vertės, kurios didžioji dalis atitenka ne visuomenei, o gamintojui. Lietuvos girios ne "guminės" - greitai neišsiplės, juo labiau kad jau dabar nemažai žmonių piktinasi kirtimais. Tačiau, užuot įvertinę šią elementarią aplinkybę, medienos perdirbėjai planuoja naujas investicijas", - peikia medienos pramonininkų sumanymus K.Jaskelevičius.

Valstybė savo turtą prižiūrės

"Senkant naftos ir dujų ištekliams, medienos reikšmė energijos gamybai nuolat didės, ją jau dabar galima priskirti prie strateginių šalies išteklių. Kartu brangs ir mediena. 2007 metų pradžioje šalyje buvo per 200 biokuru kūrenamų katilinių, jų bendra instaliuota galia didesnė nei 400 MW. Energijos plėtros programose numatyta, kad jau artimiausiais metais ši galia turi būti padidinta iki 700 MW. Dideli įpareigojimai didinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą numatyti ir ES direktyvoje.

Valstybė ir toliau reguliuos miško kirtimų mastą, nes miškai vis labiau vertinami ne tik ekonominiu, bet ir ekologiniu, rekreaciniu ir socialiniu požiūriu. Tai - ne tik ekonominis, bet ir visos tautos sveikatai bei išlikimui gyvybiškai svarbus turtas", - pabrėžė ekonomistas K.Jaskelevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"