TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

KAM: kaimynės su Lietuva šiemet daugiausia kariavo dėl istorijos

2013 12 30 14:32
Partizanai desantininkai. Iš kairės: Klemensas Širvys-Sakalas, Juozas Lukša-Skirmantas ir Benediktas Trumpys-Rytis. 1950 m. ruduo. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotrauka

Besibaigiančiais 2013 metais Rusija ir Baltarusija aktyviai mėgino diskredituoti garbingiausius Lietuvos istorijos epizodus - viduramžių Lietuvą, partizaninį karą su sovietų okupantais ir Nepriklausomybės atkūrimą, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Ministerijos ekspertų parengtoje ir žurnalistams ministro Juozo Oleko šį mėnesį pristatytoje apžvalgoje nurodoma, kad Lietuvos istorija 2013-aisiais buvo dažniausiais informacinės konfrontacijos taikinys.

BNS pasiteiravus apie konkrečius atvejus, ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus išskyrė kelis pavyzdžius - Baltarusijos mėginimus iš Lietuvos perimti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės monarchus ir priskirti juos baltarusiams, Rusijos norą diskredituoti Lietuvos pastangas atkurti nepriklausomybę.

"Konkretizuojant, nusitaikyta yra į viduramžių istoriją, Lietuvos karą po karo (Laisvės kovas, partizanus) ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą (ypač 1991 metų sausio mėn. įvykius). Priežastis, kodėl į šiuos laikotarpius taikoma yra paprasta, – juose slypi mūsų tautos dvasios stiprybė ir ant jų kaip istorinio pamato yra pastatyta šių dienų Lietuvos valstybė ir tautos identitetas", - teigiama BNS pateiktuose ministerijos atsakymuose.

Garsiausia lietuvių kilmės valdovų Gediminaičių dinastija į Lietuvos istoriją įžengė XIII amžiaus pabaigoje. Ji Lietuvą valdė iki 1572 metų, kai mirė Žygimantas Augustas. Lietuvių kultūroje ypač garbingą vietą užima žymiausių jos atstovų - Gedimino, Algirdo, Kęstučio ir Vytauto vardai.

"Karu po karo" Lietuvoje vadinamas nuo 1944 metų dešimtmetį trukęs partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Iš trijų Baltijos valstybių ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai Lietuvoje buvo stipriausias.

1991 metų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą Vilniuje, žuvo 13 laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina, Loreta Asanavičiūtė, - ji pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Šie įvykiai nuskambėjo visame pasaulyje - laidojant aukas, solidarumo su Lietuva varpai skambėjo Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kitose Europos šalyse.

Kaip matyti ministerijos parengtoje apžvalgoje, po Lietuvos istorijos, antras dažniausias informacinės konfrontacijos "taikinys" buvo Lietuvos narystė NATO, trečiasis - Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"