TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kam Lietuvoje gyventi gera

2011 01 06 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Energetikos ministerijoje (EM) ir jai pavaldžiose įmonėse nedirba nei kvailiai, nei vagys. Juk taip vienas ministrų kabineto narys įvardijo triūsiančius už mažiau nei 5 tūkst. litų? Energetikos sektoriuje protingi žmonės uždirba tris, keturis, penkis kartus daugiau. Padorūs atlyginimai ir dar padoresni priedai mokami už puikius darbo rezultatus. Na ir kas, kad visuomenė jų kol kas nemato.

2009-ųjų gegužę, siekiant sumažinti elektros kainą vartotojams, energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasiūlė tai daryti ardomos nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" vadovų atlyginimų bei darbuotojų skaičiaus sąskaita. Esą, jei "liūto" galvos savo algas nurėžtų 50 proc., dar atleistų pusę darbuotojų, elektros kaina galėtų mažėti gal net 4 ct už 1 kilovatvalandę (kWh).

Nuo tų laikų pagrindinis elektros tarifas gyventojams kilo nuo 37 iki 45 ct/kWh, tačiau išardžius "Leo LT" kalbos apie energetikos bendrovių vadovų atlyginimų karpymus visiškai nutilo. Ir nors dabar pagrindinės išmokos yra mažesnės, nei buvo prieš metus, vis dėlto jos nesiliauja stebinti krizės žiauriai apkarpytas pajamas skaičiuojančių piliečių, kurie net negirdėję apie Lietuvos valdininkų gudrų išradimą - priemokas prie pagrindinio atlyginimo.

Pamiršti pažadai

2009-ųjų sausį, steigiant EM, žadėta, kad tam papildomų valstybės biudžeto lėšų ir etatų neprireiks. Esą kairiųjų Vyriausybės pateiktame 2009 metų biudžeto projekte Ūkio ministerijai (ŪM) buvo numatyta 1 mlrd. 116 mln. litų, o naujosios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės patobulintame ir Seimo patvirtintame plane ŪM, įskaitant ir asignavimus steigiamai EM, skirta tik 1 mlrd. 41 mln. litų.

"Energetikos ministerijos įkūrimas leis efektyviau reguliuoti energetikos sektoriaus monopolistus ir tai ne tik papildomai nekainuos, bet dar padės sutaupyti milijonus mokesčių mokėtojų lėšų", - prieš dvejus metus žadėjo premjeras A.Kubilius.

Tačiau vos po kelių mėnesių, 2009-ųjų liepą, paaiškėjo, kad garsūs pažadai buvo tik dar vienas muilo burbulas. Tuo metu EM buvo leista nuo 2009-ųjų spalio išlaikyti visus numatytus 72 etatus, nors prieš tai kalbėta, kad bus dirbama su kur kas mažesniu žmonių skaičiumi - 47 etatais. Be to, ŪM buvo palikti 233 etatai, taigi abiejų institucijų darbuotojų skaičius 12 viršijo iki pertvarkos ŪM dirbusiųjų skaičių.

Valstybės biudžeto asignavimai abiem ministerijoms nuo 1,042 mlrd. litų (toks biudžetas buvo patvirtintas 2008-ųjų gruodį) pernai gegužę "karpant" valstybės išlaidas padidėjo iki 1,553 mlrd. litų, o lėšos darbo užmokesčiui tuo metu augo nuo 15,292 mln. litų iki 15,313 mln. litų.

Visas EM biudžetas praėjusiais metais sudarė 233 mln. litų, šiais jis auga iki 386 mln. litų. 2008-ųjų gruodį EM darbo užmokesčio fondas siekė 2,6 mln. litų, 2009-aisiais augo jau 3,2 mln. litų. Prasidėjusiais 2011 metais jis bus 5,4 mln. litų, tiesa, į šį skaičių įtraukti ir trijų valstybės įmonių (Naftos produktų agentūros, Energetikos agentūros ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros) darbuotojų atlyginimai.

Stebimas augimas

Oficialiais duomenimis, 2009-aisiais didžiausi vadovų atlyginimai buvo energetikos sektoriaus bendrovėse - vidutiniškai 28,6 tūkst. litų per mėnesį. Šiose bendrovėse pernai kilo ir specialistų darbo užmokestis, nors kituose sektoriuose jis mažėjo. 2009-aisiais energetikos specialistų darbo užmokestis augo 23,67 procento.

Šį rudenį Vyriausybės strateginio koordinavimo departamento atlikta ministerijų darbuotojų atlyginimų analizė atskleidė, kad EM ir ŪM yra tarp pirmaujančių institucijų. Didžiausiomis algomis išsiskyrė Krašto apsaugos ministerija (vidutinis darbo užmokestis siekia 4 tūkst. litų), o ŪM ir EM dalijosi antra-trečia vietomis. ŪM atlyginimai vidutiniškai sudarė 3,5 tūkst. litų, EM - apie 3,4 tūkst. litų.

Šie duomenys visąlaik visuomenei pateikiami nutylint valdininkų sočias algas pagardinančius priedus ir priemokas. Tik Seimo Audito komitetas lapkritį atskleidė, kad energetikos vadai, kaip ir kitų ministerijų atstovai, buvo maloninami įvairiais priedais bei priemokomis. EM priemokos (pinigai, skiriami už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą, už darbą kenksmingomis sąlygomis) sudarė 21 proc. politinio pasitikėjimo tarnautojų atlyginimo.

Skandalas dėl visuomenės mulkinimo - EM mokamų priedų - kilo dar 2009 vasario pradžioje, tik įsteigus šią instituciją. Tada paaiškėjo, kad ministro A.Sekmoko įsakymu iki 50 proc. gaunamo atlyginimo dydžio priedai buvo skirti maždaug 20 darbuotojų, tarp jų ir ministerijos vadovams. Tuo metu EM tikino, kad priedus valdininkai turėtų gauti tris mėnesius, kol bus užimti visi ministerijos etatai, ir triūsiantieji už kelis galės atsikvėpti. Kaip matyti, EM etatų skaičius auga, tačiau priedų dalijimo įprotis nedingo.

"Mano žiniomis, algos energetikos sektoriuje buvo ne mažinamos, o net padidintos. EM aplipusiose bendrovėse vadovų algos siekia dešimtis tūkstančių, o pačioje ministerijoje pagal neviešinamus ministro įsakymus maždaug 20 darbuotojų mokami iki 50 proc. siekiantys priedai už papildomą darbo krūvį", - LŽ tvirtino Socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

Ministras - skurdžiausias

Energetikos sektorių kuruojančios EM vadovas A.Sekmokas vis dėlto yra tikras skurdžius, palyginus jo ir pavaldžių įstaigų vadovų algas. Praėjusiais metais jo atlyginimas "ant popieriaus" sudarė 9,8 tūkst. litų, šių metų III ketvirtį - 8,5 tūkst. litų (be priedų ir priemokų).

O štai energetikos viceministrų pajamos tik augo: pernai jų atlyginimai sudarė vidutiniškai 6269 litų, o šių metų III ketvirtį - jau 7659 litus, t. y. 1390 litų daugiau. Ministro patarėjų algos augo nuo 4901 lito pernai iki 5107 litų šįmet (taip pat be priedų ir priemokų).

Visiškai kitokia situacija ryškėja apžvelgiant EM kontroliuojamo sektoriaus valstybės įmonių, viešųjų įstaigų bei akcinių bendrovių vadovų pajamas. Dar 2009-ųjų gegužę Vyriausybė priėmė sprendimą sumažinti valstybės įmonių vadovų algas bei priedus iki 30 proc. atlyginimo dydžio. Šį balandį Vyriausybė dar kartą pertvarkė valstybės įmonių vadovų atlyginimus, juos perskirdama į pastoviąją ir kintamąją dalį. Pastarąją dalį įmonę valdanti institucija perskaičiuoja kas ketvirtį, atsižvelgdama į pasiektus rezultatus. Taigi jei įmonė neįgyvendina jai keltų uždavinių, vadovo atlyginimas turėtų mažėti, tačiau tokio stebuklo kol kas dar niekas Lietuvoje nematė.

Skandalai įtakos neturi

Šiuo metu didžiausią algą iš valstybės kontroliuojamų energetikos įmonių vadovų gauna Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generaliniu direktoriumi šiemet tapęs buvęs verslininkas ir diplomatas Osvaldas Čiukšys. Neatskaičius mokesčių, jo alga šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 26 540 litų (19,8 tūkst. litų "į rankas"). Beje, jo pirmtako Viktoro Ševaldino mėnesinės pajamos buvo nepalyginti kuklesnės - 2009-aisiais, energetikų klestėjimo metais, siekė 14,3 tūkst. litų.

Kaip pagrindinį argumentą, kodėl naujasis uždaromos IAE vadovas vertas algos, dvigubai viršijančios net šalies vadovų pajamas, energetikos ministras A.Sekmokas kalbėjo ne tik apie šio darbo sudėtingumą bei grėsmes. Anot ministro, O.Čiukšys "negauna jokių priedų, pats nuomojasi butą". Vadinasi, kiti EM pavaldžių energetikos įmonių vadovai, deklaruojantys kiek kuklesnius atlyginimus, priedus gauna?

Bet kuriuo atveju visuomenė kol kas geriausiai žino vienintelį O.Čiukšio, dėl darbo IAE paaukojusio diplomato karjerą, "nuopelną" - pirmomis veiklos IAE vadovo poste savaitėmis paskleistą sensacingą žinią, esą nežinia kur dingo milijonas eurų (beveik 4 mlrd. litų), Europos Sąjungos (ES) skirtų IAE uždarymui. Po kurio laiko paaiškėjo, kad ši tarptautinę sumaištį sukėlusi žinia nepasitvirtino, tačiau O.Čiukšio karjeros bei atlyginimo skandalas niekaip nepaveikė.

Lygiai taip pat - be jokių atlyginimo pokyčių - darbą tęsia naujos jėgainės projekto įgyvendinimą prižiūrinčios, o kartu ir viso energetikos sektoriaus veiklą valdančios bendrovės Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas. Fizikų būreliui, įsitvirtinančiam energetikoje, priklausančio Š.Vasiliausko, į valstybinį sektorių perėjusio iš privačios bendrovės, atlyginimas "į rankas" šiuo metu siekia beveik 15 tūkst. litų (be priedų ir priemokų).

Žinia, prieš mėnesį paaiškėjo, kad iš gausaus būrio neįvardytų investuotojų, esą siekusių derėtis dėl galimybės statyti naują atominę elektrinę, tam skirto konkurso dieną nebeliko nė vieno pretendento, tad projektas, kurį ambicingai tebežadama įgyvendinti iki 2020 metų, pakibo ant plauko. Dėl šio skandalo energetikos ministrui A.Sekmokui gresia interpeliacija, o štai VAE vadovas, beje, prieš šį paskyrimą patirties sėmęsis "Leo LT" Strateginių projektų direktoriaus poste, išlieka nepajudinamas.

Dešimtys tūkstančių

Nevargsta ir kiti energetikos sektoriaus vadovai. "Lietuvos energijos", dar neseniai buvusios vienu sistemos ramsčių, o dabar likusios kuklia gamybos įmone, pavaldžia VAE, vadovas Aloyzas Koryzna kas mėnesį piniginę papildo 15 tūkst. litų (atskaičius mokesčius). EM tvirtina, kad jo atlyginimas nuo praėjusių metų mažėjo 31 proc., tačiau, pavarčius pernykščius pranešimus spaudai, matyti, kad A.Koryznos pajamos ir pernai buvo apie 20 tūkst. litų "ant popieriaus".

Šiuo metu į bendrą darinį "Lesto" jungiamų Rytų skirstomųjų tinklų (RST) ir VST vadovų atlyginimai - panašūs. RST generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius šiuo metu "į rankas" gauna 15 tūkst. litų (pernai - 29,3 tūkst. litų "ant popieriaus"), VST vadas Rimantas Vaitkus - beveik 20 tūkst. litų atskaičius mokesčius (pernai jo atlyginimas mažėjo nuo 40 iki beveik 27 tūkst. litų su mokesčiais).

Tiesa, A.Tarasevičius netrukus taps viso "Lesto" vadovu, tad jo pajamos turėtų augti, o R.Vaitkus, kuris, kaip teigiama, užims VAE strateginės plėtros direktoriaus postą, taip pat vargu ar mažiau uždirbs.

Į vieną gamybos bloką, šalia "Lietuvos energijos", sujungtų jai pavaldžių Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE), Kauno hidroelektrinės (KHE), antrinės įmonės "Energijos tiekimas" bei prijungtos Lietuvos elektrinės vadovų algos irgi leidžia gyventi garbingai.

KHAE vadovas šiuo metu uždirba 6,8 tūkst. litų, KHE - 7,6 tūkst. litų. Tokia pati suma kas mėnesį išmokama ir "Energijos tiekimo" vadovui. O štai Lietuvos elektrinės vadui, kuriuo po ilgų pertvarkų, iš posto atleidus ilgametį įmonės generalinį direktorių Petrą Noreiką, tapo konservatoriaus Arvydo Vidžiūno pusbrolis Laimonas Lukočius (iki paskyrimo ėjęs bendrovės "Ventus-Nafta" generalinio direktoriaus pareigas), buvo paskirtas 12,3 tūkst. litų atlyginimas į rankas.

Deja, ši suma greičiausiai pasirodė nepakankama: įmonės darbuotojai netrukus prašneko apie naujojo vadovo piktnaudžiavimą užimamomis pareigomis, o problema susidomėjo Generalinė prokuratūra. Energetikos ministras A.Sekmokas nedelsdamas pranešė nebepasitikįs L.Lukočiumi ir patenkino jo atsistatydinimo prašymą, tad šiuo metu Lietuvos elektrinei laikinai vadovauja išimtimi besiklosčiusioje tradicijoje tapęs tikras energetikas - iki tol įmonės technikos direktoriaus pareigas ėjęs Vidas Jocys.

Už elektros jungtis su Lenkija ir Švedija atsakingos bendrovės "Litgrid" vadovu tapęs buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, ne kartą viešai nusiskundęs toje institucijoje gautu mažu atlyginimu, dabar gali ramiau atsipūsti - jo alga "į rankas" siekia 14 tūkst. litų.

Tiek pat uždirba bendrovės "Interlinks", kurios tikslas - tarpsisteminių elektros jungčių projektų įgyvendinimas, vadovas Antanas Malikėnas, iš Valstybės turto fondo čia perėjęs dar "Leo LT" laikais.

Diržų veržtis netenka

Kol Vyriausybė kuria kartais net fantastiškus planus, kaip papildyti biudžetą, EM kuruojamame sektoriuje diržų veržimasis - daugiau nei abejotinas.

Teisindami 15-20 tūkst. litų per mėnesį siekiančius tik pagrindinius atlyginimus, dar "pariebinamus" priedais bei priemokomis, ministrų kabineto nariai sumanė išmintingą paaiškinimą: esą iš mokesčių mokėtojų kišenės gaunamos valstybės įmonių ir valstybės įsteigtų akcinių bendrovių vadovų pajamos turi būti konkurencingos, lyginant su privačių įmonių "galvų", - kad biudžetininkai neišsilakstytų.

Tik štai paradoksas: tame pačiame energetikos sektoriuje buvusius specialistus vadovų postuose pakeitę įvairių sričių, tik ne energetikos, atstovai atėjo būtent iš privataus sektoriaus. Negi juos sugundė deklaruojami skurdūs biudžetiniai atlyginimai?

"Jei visuomenė matytų, kad EM iškelti tikslai yra įgyvendinami, tarkime, būtų susitarta su privačiu investuotoju į naująją atominę elektrinę, būtų įgyvendinamas Lietuvos-Lenkijos tinklų projektas - lėšų sąnaudos būtų pateisinamos. Tačiau šiandien pozityvių rezultatų nematyti", - nerimo neslėpė Seimo opozicijos lyderis A.Butkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"