TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kam naudingas politinis cirkas

2012 12 06 7:00
Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Tai, kas vyksta Lietuvoje tarp naujosios Seimo daugumos ir prezidentūros, galime įvardyti kaip politinį cirką. Į viešąją erdvę mėtomos netikėčiausios ministrų kandidatūros, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškia, kad Darbo partijos atstovų į valdžią nepraleis, nors ši partija yra viena iš rinkimų laimėtojų. Ryškėja įtampos židinys ir tarp Seimo daugumos bei prokurorų. Tie, kurie krečia šį cirką, matyt, supranta, ką daro. Tačiau ar suprantame mes, Lietuvos žmonės, kas čia vyksta?

Apie tai, kokios gali būti šio susidūrimo pasekmės, prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Nepriklausomybės Akto signataras filosofas prof. Bronius Genzelis, politikos apžvalgininkai Artūras Račas, Tomas Čyvas ir Alvydas Medalinskas.

Kova prieš kriminalinę koaliciją

A.Medalinskas. Prezidentė D.Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad Darbo partijos (DP) atstovų nenori matyti valdžioje, nes šios partijos lyderiai sėdi teisiamųjų suole. Ar teisi yra prezidentė laikydamasi tokios pozicijos?

B.Genzelis. Problema atsirado ne dabar. Praėjusią Seimo kadenciją, kai konservatoriai ir liberalai formavo Vyriausybę, o prie jų prisidėjo Arūnas Valinskas ir Artūras Zuokas, prezidentė neprieštaravo, kad koalicija būtų sudaroma su tomis partijomis.

T.Čyvas. Tokia yra koalicijų kultūra Lietuvoje - eiti su bet kuo. Tačiau pirmą kartą turime situaciją, kai šalies vadovė demonstruoja atvirą priešiškumą koalicijai, dar šiai nepradėjus dirbti. Be to, Konstituciniam Teismui dar tik ruošiantis nagrinėti galimų pažeidimų klausimą, buvo leidžiama suprasti, ko iš šio teismo tikimasi.

A.Medalinskas. DP yra viena iš rinkimų laimėtojų. Tiesa, tie rinkimai galbūt buvo neskaidrūs. Tačiau jeigu jų rezultatai pripažinti, rinkimai yra teisėti. O dabar, po rinkimų, DP sakoma: "Jūsų partija sėdi teisiamųjų suole, tad siūlykite tik nepartinius kandidatus." Ar tokia prezidentės nuostata teisinga?

T.Čyvas. Panašaus D.Grybauskaitės elgesio būta ir anksčiau. Tik ne partijų atžvilgiu. Kad ir kaip kas nors vertintų A.Valinską ir jo galimybes būti Seimo pirmininku, tačiau jokie įstatymai nesuteikia prezidentei teisės sakyti, kad tas ar anas Seimo pirmininku negali būti. Net Amerikoje, kur prezidentas turi dideles galias, jis negali nurodyti, kas turi būti Kongreso pirmininkas. Jeigu prezidentė pasakytų, ko tikisi iš šios būsimos koalicijos, kokie darbai turėtų būti daromi, viskas būtų gerai. Tačiau pradėta nuo kalbų, kokių partijų neturėtų būti Vyriausybėje, o paskui prasidėjo skirstymas į gerus nepartinius ir blogus partinius.

A.Račas. Bandau įsivaizduoti Vakarų valstybę, kur prezidentas ar karalienė, rinkimus laimėjus konservatoriams, pareikštų: "O aš noriu, kad Vyriausybę formuotų leiboristai."

T.Čyvas. Panašiai elgėsi ir prezidentas Valdas Adamkus, kai po 2000-jų Seimo rinkimų buvo formuojama Vyriausybė iš Naujosios politikos bloko, nors rinkimus laimėjo socialdemokratai.

A.Medalinskas. Tačiau tada buvo kita šalis be socialdemokratų, kuri galėjo sudaryti daugumą, o dabar tokios jėgos be socialdemokratų nėra. Ir jeigu jie nesutinka atsisakyti koalicijos su DP, kita valdančioji koalicija negali atsirasti.

A.Račas. Prezidentė sako, kad ji sudėlios kitą koaliciją. Bet kaip ją galima sudėlioti, jeigu nėra iš ko. Yra ir Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris paaiškina galimą valstybės vadovo vaidmenį. Man kartais atrodo, kad prezidentė vis labiau ima krypti nuo Konstitucijos. Juk turėtų būti kitaip: yra paskirtasis premjeras, kuris ir renkasi komandą. Ir jeigu jis mano, kad kuris nors siūlomas kandidatas bus geras ministras, tai turi būti jo sprendimas. Jis prisiima ir atsakomybę.

B.Genzelis: "Praradusi savastį ir savo kultūrą nė viena tauta iš mirusiųjų neprisikėlė."

Ką išdarinėja Seimo dauguma

A.Medalinskas. Išsakėte kritikos prezidentės veiksmams. Tačiau kaip vertinate tokį neatsakingą mėtymąsi kandidatų į ministrus pavardėmis, kaip daro koalicija?

A.Račas. O ar baigiančios darbą Vyriausybės ministrai visi buvo tinkamai parinkti kandidatai? Pavyzdžiui, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas arba vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis? Tarp tokių paminėčiau ir Remigijų Šimašių, kurį, tiesa, ne vienas gerbia. Tokių ministrų buvusioje Vyriausybėje buvo ne vienas, bet tai kažkodėl nekėlė tiek aistrų. Visi suprato, kad reikia laikytis principo: jeigu partija laimėjo rinkimuose tam tikrą mandatų skaičių, ji gali formuoti Vyriausybę, prisiimdama atsakomybę už tam tikras veiklos sritis ir pavesdama savo partijos nariams būti ministrais.

A.Medalinskas. Ar partija, ypač buvusi opozicijoje, gali leisti suprasti žmonėms, kas bus kandidatai į ministrus, paskelbdama šių asmenų pavardes kaip šešėlinį kabinetą?

T.Čyvas. Konservatoriai prieš 2008 metų rinkimus buvo pateikę savo šešėlinį kabinetą, kandidatų į ministrus sąrašą, bet iš jo tik keletas asmenų tapo ministrais.

B.Genzelis. Ir Lietuvos demokratinė darbo partija, laimėjusi rinkimus, nepasiūlė į premjerus asmenų, apie kuriuos visi kalbėjo. Vietoj Kazimiero Antanavičiaus ar Juliaus Veselkos netikėtai visiems pasiūlytas nežinomas verslininkas Adolfas Šleževičius. Jis buvo kažkieno draugas ar statytinis.

A.Medalinskas. Dėl premjero ar ūkio ministro kėdės, aišku, susikerta daug interesų. Tačiau kodėl dabar taip neatsakingai elgiamasi su kandidatais į kai kurių ministerijų vadovus?

B.Genzelis. Liūdna buvo matyti, kaip ši Seimo dauguma elgėsi su kandidatais į kultūros ministrus. Valstybingumą galima prarasti, galima jį ir atgauti. Bet praradusi savastį ir savo kultūrą nė viena tauta iš mirusiųjų neprisikėlė. Net tarpukario Lietuvoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kultūrai. Buvo suvokiama, kas yra tautos savastis.

O dabar Viktoras Uspaskichas į tokias pareigas siūlo žmogų, kuris sako, kad jam nesvarbu, kas yra lietuvių tauta ir valstybė.

A.Račas. O gal V.Uspaskichas, kaip dabar sakoma, "trolina", teikdamas tokius kandidatus į kultūros ministrus, nes vadovaujasi požiūriu "kaip šauksi, taip ir atsišauks". Prezidentė susigalvojo savo pageidavimų, tad ir V.Uspaskichas sako: "Norite nepartinių kandidatų, imkite." Imkite vieną nepartinį, antrą, trečią... Ir galbūt tai yra žaidimas, kad po kelių štai tokių nepartinių kandidatų pasiūlys vieną partinį, kuris bus geras. Ir kaip prezidentė galės tokį kandidatą atmesti? Todėl, kad jis iš Darbo partijos?

B.Genzelis. Jeigu jis, kaip jūs sakote, tik "trolina", - dar pusė bėdos. Bet man atrodo, kad jis žaidžia daug bjauresnius žaidimus - kuo Lietuvai blogiau, tuo jam geriau.

A.Račas: "V.Adamkus taip pat kalbėjosi su kandidatais į ministrus prieš juos skirdamas."

Kolegiškas pokalbis ar iškvietimas "ant kilimo"

A.Medalinskas. Ar Lietuvoje buvo atvejų, kai prezidentas kvietė kiekvieną ministrą "ant kilimo", o tada sprendė, ar skirti jį į šias pareigas?

B.Genzelis. Viešai apie tai nebuvo kalbama.

T.Čyvas. Viešojoje erdvėje nebuvo informacijos, kaip anos kadencijos Seimo dauguma, vadovaujama konservatorių, derino ministrų kandidatūras su prezidente. Tada niekas nesakė, ar ministrų kandidatūros buvo perduodamos elektroniniu paštu ar kaip kitaip. Bet klausimas yra kitas: kas dabar tą informaciją nutekina ir kas kam nori pakišti, liaudiškai sakant, kiaulę.

A.Račas. V.Adamkus taip pat kalbėjosi su kandidatais į ministrus prieš juos skirdamas. Prezidentas pagal Konstituciją yra dalis vykdomosios valdžios, kartu su Vyriausybe. Prezidentas tvirtina Vyriausybę. Būdą, kaip elgtis prieš skiriant, valstybės vadovas gali pasirinkti kokį tik nori. Jis gali surinkti visą galimą informaciją apie kandidatus, o gali ir su jais dar pasikalbėti, nes tai bus žmonės, su kuriais teks dirbti. Dekretai yra pasirašomi dėl kiekvieno ministro. O prezidentė, kaip vykdomosios valdžios dalis, irgi atsakinga už savo paskirtos Vyriausybės darbą. Tam tikru požiūriu prezidentę galima vertinti kaip darbdavį: premjeras Vyriausybę sudaro, o prezidentė ją tvirtina. Man priimant ką nors į darbą įdomu pasikalbėti su tuo žmogumi. Juk aš vėliau turėsiu prisiimti atsakomybę už jo darbą.

A.Medalinskas. Ar tinkamai elgiasi prezidentė, kai per susitikimą su pretendentais į ministrus tikrina ir jų anglų kalbos žinias?

B.Genzelis. Tai nėra blogai. Tačiau tai, kad parezidentė šį faktą paviešino, netelpa į valstybės vadovo elgesio su ministrais padorumo normas.

A.Račas. Nė vienas neginčijame, kad mokėti anglų ir kitas užsienio kalbas yra labai svarbu. Jeigu žmogus jų nemoka, kaip jis gali tobulėti, gauti papildomos informacijos. Tačiau, be to, ką pasakė prof. B.Genzelis, dar rodyti visam pasauliui, kad negalime rasti žmogaus, kuris mokėtų anglų kalbą ir būtų tinkamas ministras, mums, kaip valstybei, garbės nedaro.

A.Medalinskas. Kai kurie įtakingi Seimo daugumos politikai sako: jeigu prezidentė taip aktyviai dalyvauja sudarant Vyriausybę, tegu ji ir prisiima atsakomybę už jos darbą. Ar jie teisūs?

T.Čyvas. Atstatydinęs Gediminą Vagnorių, prezidentas V.Adamkus rado tarp tų pačių konservatorių Vilniaus merą Rolandą Paksą ir jį pasiūlė į premjerus. Tada Vytautas Landsbergis pasakė: "Čia bus prezidento premjeras ir prezidento Vyriausybė."

A.Medalinskas. Tačiau ar tai buvo prezidento Vyriausybė?

A.Račas. Ne. Galutinė atsakomybė už Vyriausybės suformavimą ir tada buvo, ir dabar yra Seimo. Parlamento dauguma tvirtins Vyriausybės programą ir prisiims visą atsakomybę už jos darbą. Premjeras - taip pat. Dabar, kad ir kaip kas norėtų, atsakomybę už Vyriausybės darbą teks prisiimti premjerui Algirdui Butkevičiui.

T.Čyvas: "Nesuprantu, kodėl kaltinamasis šioje byloje Vytautas Gapšys būtinai turėjo tapti Seimo vicepirmininku."

Bandymai sudaryti energetinę koaliciją

A.Medalinskas. Prezidentė savo metinėje kalboje prieš šiuos Seimo rinkimus sakė, kad norėtų matyti koaliciją, kuri tęstų pradėtus strateginius, t. y. energetinius projektus. Tai gal ši koalicija bus daužoma tol, kol susiformuos tokia, kuri palaikys prezidentės ir buvusios valdančiosios koalicijos energetinę viziją?

A.Račas. Yra tokia galimybė. Dujų terminalo projektas yra labiau "įsivažiavęs", o kiek buvo pasistūmėjęs ne kalbomis, bet darbais Visagino atominės elektrinė (VAE) projektas, sunku pasakyti. Čia yra ir kitų valstybių interesų. Nebūkime naivūs. Yra ir Rusijos, ir koncerno "Hitachi" interesai. Po Fukušimos tragedijos vienas "Hitachi" vadovų pareiškė, kad jų ateitis gali būti siejama tik su sėkminga eksporto politika, ir pridūrė, kad tokią politiką remia Japonijos vyriausybė. "Hitachi" eina kartu su JAV. Vadinasi, tai yra ir JAV vyriausybės interesai. Kalbame apie rimtą, ilgalaikę investiciją. Kitas dalykas, kaip tai buvo pateikta ir kas buvo padaryta.

A.Medalinskas. Taip, valdžiusieji Lietuvą turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad taip ir nesugebėjo paaiškinti, kuo šis projektas gali būti naudingas Lietuvai, kiek mums kainuos elektros energija. Yra dar ir regiono valstybių interesai: kitų dviejų Baltijos šalių, Lenkijos.

B.Genzelis. Bet įdomiausia, kad ir tų valstybių politikai iš mūsiškių negalėjo sužinoti, kiek šis projektas kainuos ir kiek kainuos elektros energija. Jiems buvo pasakyta, kad tai yra konfidenciali informacija.

A.Račas. Vis dėlto, nors tos informacijos galbūt ir trūko, visos anksčiau minėtos valstybės per šį projektą turi savo interesų Lietuvoje. Todėl toks A.Butkevičiaus ir kitų koalicijos partnerių deklaravimas, kad VAE projekto nebus, verčia šias valstybes sunerimti.

A.Račas. Supraskime ir tas valstybes. Jos irgi nori užsitikrinti savo energetinę ateitį.

A.Medalinskas. Tai gal prezidentė turi omenyje visų pirma koalicijos požiūrį į energetiką?

Seimo dauguma ir prokuratūra

A.Medalinskas. Seimo dauguma, V.Uspaskichas ir jo šalininkai, surėmė ietis ne tik su prezidentūra, bet ir su prokurorais. Generalinė prokuratūra reikalauja atimti iš trijų DP frakcijos narių teisinę neliečiamybę, o vienas iš prokurorų paragino Seimą nušalinti nuo pareigų generalinį prokurorą. Kas tai per žaidimas?

B.Genzelis. Vienintelis, kuris atkreipė dėmesį į prokurorų elgesį su Seimu, buvo Rimvydas Valatka. Juk kai Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo V.Uspaskichui ir dviem jo partijos nariams, ne generalinis prokuroras perskaitė tą teikimą, o jo pavaduotojas Darius Raulušaitis. Ir Seimas pasielgė kaip avinų banda: nieko nesakė, kad toks asmuo neturėjo daryti šio teikimo. Generalinės prokuratūros vadovų požiūris taip pat stebina. Ar jie nežino įstatymų?

A.Račas. Svarbiausia yra V.Uspaskicho ir kitų dviejų jo frakcijos narių Seime teisinė neliečiamybė. Tie kiti dalykai tik kuria aplinką šiam pagrindiniam klausimui. Beje, manyčiau, kad susiduriant su Seimu yra kalta ir prokuratūra.

Svarbiausias faktas yra tas, kad šių DP narių neliečiamybė jau buvo panaikinta. V.Uspaskicho - net du kartus. Dar kartą kelti klausimą, ar ją atimti, mano supratimu, yra tik žaidimas. Kita problema, kad tai rodo mūsų požiūrį į teismus. Visuomenės ir politikų požiūrį. Seimo nariai, keliantys klausimus dėl politizuotų teismų, patys deklaruoja, kad turime didžiulę galbūt jų pačių sukurtą problemą. Tad pradėkime spręsti šią problemą, ir čia yra reikalinga prezidentės D.Grybauskaitės pagalba. Nes jeigu teismai politizuoti, atsakomybė visų pirma yra prezidentės. Ji ateidama į valdžią žadėjo sutvarkyti teismų sistemą, kad ši būtų skaidresnė.

A.Medalinskas. Kas būtų, jeigu Seimas nuspręstų nepanaikinti V.Uspaskicho ir kitų jo frakcijos narių teisinės neliečiamybės?

A.Račas. Visiškas fiasko. Tada bet kurioje byloje bet kuris pilietis, net pagautas už rankos, galėtų sakyti, kad byla jam sufabrikuota.

A.Medalinskas. O kas laimėtų, jeigu ta teisinė neliečiamybė nebūtų atimta?

A.Račas. Prezidentė D.Grybauskaitė, nes tai būtų totali Seimo daugumos kompromitacija ir ji galėtų pasakyti: ar aš jums nesakiau...

B.Genzelis. Sutinku, kad prokuratūra politizuota. Tačiau nemanau, kad politizuoti ir teismai. Aišku, ten yra visko, tačiau visa sistema nėra politizuota. Seimo narys teisme gali gintis tik tuomet, kai netenka teisinės neliečiamybės. Gerų pavyzdžių jau yra. Politikai, kurie buvo kaltinami piktnaudžiavimu vadinamojoje "Rubikono" byloje, patys padėjo savo mandatus, kad galėtų gintis teisme. Taip dabar galėtų padaryti ir V.Uspaskichas. Visi trys turėtų padėti savo mandatus, nekompromituoti nei Seimo, nei savo partijos. Jeigu jie yra teisūs, kaip patys aiškina, teisme tikrai galės apsiginti. Pagaliau juk ir teismas yra viešas. Tada pamatysime, kas kaltas. Tik teisme gali paaiškėti, ar byla buvo politizuota prokuratūros. O jeigu jų teisinė neliečiamybė nebus panaikinta, turėsime priešingą rezultatą.

A.Račas. Jeigu jie patys padėtų savo mandatus, tikrai būtų geriausia ir jiems, ir Lietuvai. Nesibaigs DP bylos svarstymas tik pirmąja teismo instancija. Ji gali persikelti ir į Konstitucinį Teismą. O iki to laiko bus dar apeliacijos, kasacijos. Byla gali būti svarstoma dar apie pusantrų metų. Tie, kurie mano, kad ši byla gali būti greitai baigta, labai klysta.

B.Genzelis. Jeigu šie trys asmenys galvoja apie savo partiją, Lietuvą, tegul padeda savo mandatus. Kitaip politinis gyvenimas nebus stabilus. Juk šiuos politikus daugiau kaip metus lydės nuolatiniai teismai. Tačiau jeigu jie žaidžia kitokį, galbūt net kitos valstybės, žaidimą arba jaučiasi kalti, mandatų nepadės.

T.Čyvas. Nesuprantu, kodėl kaltinamasis šioje byloje Vytautas Gapšys būtinai turėjo tapti Seimo vicepirmininku.

A.Račas. Tai yra jėgos demonstravimas.

Kam tai naudinga?

A.Medalinskas. Kam naudingas tas jėgos demonstravimas? Kas gali būti laimėtojas šioje istorijoje, kur tiek daug statoma ant kortos?

A.Račas. Galiu pasakyti, kas bus pralaimėtojas.

A.Medalinskas. Ar parlamentas gali pralaimėti kaip aukščiausia valdžios institucija? Prezidentė toje kovoje irgi barsto savo reitingus. Ar gali būti, kad šioje priešpriešoje naikinami pasitikėjimo aukščiausiomis valstybės institucijomis ir valstybe likučiai?

A.Račas. Parlamentas jau ir taip yra pralaimėjęs, nebeaišku, kur dar žemiau galima kristi. Tikiuosi, kad sveiko proto užteks ir visuomenėje, ir politikams. Jie turėtų suprasti, kokia svarbi yra parlamentinė valstybė.

A.Medalinskas. Ar Seimo daugumai arba bent DP tai gali būti naudinga? Ar jie tikisi laimėti, prieš tai viską pastatę ant kortos?

A.Račas. Manau, kad ne. Visi laukia, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl imuniteto panaikinimo. Jeigu už jo slepiesi, tai netiesiogiai rodo, kad pripažįsti, jog esi kaltas.

T.Čyvas. Toks pat likimas ištiko ir "Drąsos kelią", kai Neringa Venckienė pasislėpė už nedarbingumo pažymėjimo ir vaikščiojo pasivyniojusi koją.

B.Genzelis. Man kartais kyla šventvagiška mintis, kad ir V.Uspaskichas, ir prezidentė turi tą patį šeimininką. Ir tam šeimininkui svarbu, kad čia būtų keliamas chaosas. Tada būtų įrodyta visiems, jog Lietuva negali būti savarankiška valstybė.

T.Čyvas. Pradedu manyti, kad šioje suirutėje esama ir geopolitinių interesų. Galime tik pasidžiaugti, kad Europoje vis dar veikia kolektyvinio saugumo sistema. Tačiau jeigu ji imtų griūti ar pradėtų byrėti, su tokiu savo įvaizdžiu pasaulyje neatsidurtume geresnėje padėtyje nei 1940 metais.

B.Genzelis. O tas įvaizdis vis blogesnis ir blogesnis. Jeigu DP nuteistų, būtų eskaluojama mintis, kad tai politinis susidorojimas. Vykstant šiam skandalui, pasidomiu ir tuo, kas apie mus rašoma kitose valstybėse. Rytų spaudoje vis dažniau keliama mintis, kad dabartinis Lietuvos ir Latvijos politinis gyvenimas įrodo, jog šios šalys esą negali būti savarankiškos, nepriklausomos. Apie Estiją taip nerašoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"