TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kam (ne)rūpi valstybinės žemės nuoma?

2011 01 18 0:00
Lietuvoje - dešimtys tūkstančių daugiabučių namų, o aplink juos daugybė "niekieno" žemės.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Krašto valdžia tik deklaruoja ieškanti būdų, kaip papildyti valstybės iždą. Tokia išvada peršasi valdininkams delsiant sutvarkyti žemės aplink miestų daugiabučius nuomą. Dabar šioje srityje tegalima įžvelgti painiavą, nelygybę ir landas korupcijai.

Kaunietis Edmundas Rimkevičius ir jo kaimynai trejus pastaruosius metus siuntė laiškus Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms, norėdami atkreipti dėmesį į šią problemą.

Lietuvoje yra apie 28 tūkst. daugiabučių, aplink juos - daugybė žemės. Už jos nuomą vieni gyventojai moka, kiti - ne.

Ankstesni planai nebegalioja

V.Krėvės prospekte gyvenantis E.Rimkevičius, kaip ir daugelis kitų Kauno daugiabučių namų savininkų bendrijų narių, Finansų ministerijos (FM) nustatyta tvarka nuo 1991-ųjų keliolika metų mokėjo valstybei žemės nuomos mokestį.

Kaip liudija bendrijos "Vilnius", jai priklauso ir E.Rimkevičius, dokumentai, kiekvienas bendrijos narys pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atsiunčiamas deklaracijas kasmet paklodavo po kelias dešimtis litų už šiai bendrijai priskirtą 3288 kvadratinių metrų valstybinės žemės sklypą.

Tačiau prieš trejus metus žmonės sužinojo, jog nuo jų sklypo nurėžiama keli šimtai kvadratinių metrų dar vienam daugiabučiui greta statyti. Gyventojai nustebo: juk jie daug metų mokėjo mokesčius už žemę, kuri iš jų atimama! "Pakaks jums gyventi kaip kaime. Mieste žemė brangi, jūsų turimi dokumentai išduoti sovietmečiu ir dabar nebegalioja, o naujų neturite", - pareiškė Kauno savivaldybės Dainavos seniūnijos, į kurią pirmiausia kreipėsi žmonės, architektė. Tą patį jiems pakartojo merijos valdininkai.

Dokumentai nebegalioja? Juk žmonės įsigijo savo būstus teisėtai, už kooperatinius butus pakloję po keletą tūkstančių sovietinių rublių! "Štai tuomečio Kauno vykdomojo komiteto architektų sudarytas ir miesto vyriausiojo architekto patvirtintas raudonųjų linijų planas, kuriame pažymėtas ir mūsų bendrijai priklausantis 3288 kvadratinių metrų sklypas", - rodė dokumentus E.Rimkevičius.

Vyriausybės nurodymo nepaisė

Bendrija parašė laišką premjerui ir paklausė, kodėl dokumentai, pagal kuriuos jų daugiabučiui buvo skirtas žemės sklypas, pripažinti negaliojančiais. Vyriausybės kanceliarija persiuntė šį laišką Kauno merijai, o ši pasiteisino gyventojams: esą po nepriklausomybės atkūrimo įstatymuose nebeliko sąvokos "raudonosios linijos". Pagal dabartinius teisės aktus žemės sklypas privalo turėti kadastro duomenų bylą ir būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Bendrijos "Vilnius" sklypo jame nėra.

Laišką pasirašęs savivaldybės administracijos direktorius, kaip ir dauguma kitų valdininkų, į kuriuos kreipėsi E.Rimkevičius ir jo kaimynai, nutylėjo, jog dar 1996 metų gegužės 24 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo valstybines institucijas pripažinti raudonųjų linijų projektus ir schemas teritorijų planavimo dokumentais bei iki 1997 metų įregistruoti juos valstybės Registrų centre. Tačiau to nebuvo padaryta.

"Ar mes kalti, kad valdininkai nepaisė Vyriausybės nurodymo ir neįregistravo mūsų namo raudonųjų linijų plano valstybės Registrų centre? Jie to nepadarė, o dabar aiškina, esą šis planas nebegalioja", - piktinosi E.Rimkevičius.

Kai bendrija pabandė sudaryti žemės nuomos sutartį su tuomete Kauno apskrities viršininko administracija, ši paaiškino, jog gyventojai turi pateikti šių laikų dokumentą - detalųjį sklypo planą.

"Tokiais atvejais detalieji planai nukopijuojami iš sovietinių raudonųjų linijų planų, tik pakeičiamas mastelis, linijų spalvos, pripiešiamas koks medis ar panašiai ir už tai reikalaujama sumokėti tūkstančius litų", - kritikavo architektų gudrybes kaunietis. Vien Kaune šiuo metu yra apie 5100 daugiabučių namų, bet tik apie 500 jų turi patvirtintus detaliuosius planus.

Tačiau labiausiai bendrijos nariai stebisi paradoksalia situacija -jeigu jų turimi daugiabučio namo sklypo dokumentai laikomi negaliojančiais, kodėl iš jų buvo reikalaujama mokėti žemės nuomos mokestį? "Net po to, kai Kauno savivaldybė mums pranešė, kad sklypo neturime, vėl gavome nurodymą sumokėti už jį", - pabrėžė E.Rimkevičius.

Tuomet bendrijos "Vilnius" narių kantrybė trūko - jie parašė finansų ministrei Ingridai Šimonytei laišką ir paprašė grąžinti daug metų mokėtus mokesčius už žemės nuomą.

Valdžia negrąžina - ji tik paima

I.Šimonytė kauniečiams neatsakė. Vietoj jos trumpą laiškelį žmonėms pasirašė finansų viceministras Edmundas Žilevičius. Valdininkas pasiguodė, esą FM neturi reikalingos informacijos ir įgaliojimų nagrinėti šią problemą (tarsi ne finansų ministro įsakymu daugiabučių bendrijos daug metų mokėjo mokesčius), ir pranešė, jog FM perdavė tą klausimą svarstyti VMI bei Kauno merijai.

VMI atsakymo bendrija sulaukė prieš pat Naujuosius metus. Inspekcija pranešė, jog 1991-1996 metais sumokėtų mokesčių negrąžins, esą terminas praleistas. Dėl vėlesniais metais mokėtų pinigų pasiūlyta kreiptis į Kauno meriją.

Jos administracijos vadovė bendrijai atsakė, kad žemės nuomos mokesčiai buvo imami pagal bendrijos pateiktas mokesčių deklaracijas, kuriose buvo nurodytas sklypo plotas. "Valdininkai tarsi mus pačius kaltina, kad mokėjome mokesčius. Tačiau juk vykdėme valdžios nurodymą", - atkreipė dėmesį E.Rimkevičius.

Pasak kauniečio, bendrijai pradėjus aiškintis savojo namo sklypo istoriją, paaiškėjo, jog tokia netvarka gali būti patogi valdininkams ir jų bičiuliams. "Kas galėtų paneigti, kad už atrėžtą nuo mūsų sklypo žemės gabalą, kuriame numatyta statyti kitą daugiabutį, kas nors iš valdininkų neuždirbo? Kur garantija, kad tokiu būdu neparceliuojama daugybė valstybinės žemės ir pinigai neplaukia į privačias pinigines? Matyt, todėl ir nebuvo įvykdytas minėtas 1996 metų Vyriausybės nutarimas, galėjęs padaryti tvarką šioje srityje", - spėliojo E.Rimkevičius.

Vienos daugiabučių namų bendrijos moka nuomos mokestį tik už žemę po pastatu, kitos - už visą joms priskirtą teritoriją, trečios visiškai nieko nemoka.

Sovietmečiu sudarytų planavimo dokumentų nepripažinimas kelia problemų ir renkant lėšas už teritorijų prie daugiabučių tvarkymą. Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų daugiabučių gyventojai pasiskundė teismams, kad iš jų reikalaujama mokėti už teritorijos priežiūrą, nors ankstesniais laikais parengti daugiabučių sklypų dokumentai nepripažįstami, todėl šių sklypų ribos neaiškios. Kauno apygardos administracinis teismas kauniečių skundą patenkino, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas atmetė.

"Net šis teismas, kuris, atrodo, turėtų puikiai žinoti teisės aktus, pamiršo 1996 metų Vyriausybės nutarimą, įpareigojantį įregistruoti raudonųjų linijų planus", - stebėjosi E.Rimkevičius.

Tačiau labiausiai jį ir jo kaimynus stebina tai, kad valstybės institucijoms nerūpi, jog taip valstybė praranda milijonus, kurie galėtų papildyti iždą.

"Pranešėme apie tai Vyriausybei, FM, VMI, Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitoms įstaigoms, tačiau mūsų siūlymą jos stumdė viena kitai", - tikino E.Rimkevičius.

Ministerija nutylėjo

LŽ paprašyta paaiškinti, ar sutvarkius valstybinės žemės nuomą valstybės iždas papilnėtų, FM atsakymą į šį klausimą nutylėjo. FM komentare, kurį atsiuntė ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis, tik dėstoma, esą "žemės nuomos mokestis už valstybinę žemę iš esmės nėra mokestis, tai yra atlygis už naudojimąsi žemės sklypu. Šį mokestį moka valstybinės žemės sklypų nuomininkai, sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis, ir valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka".

Bet juk bendrija "Vilnius" nėra sudariusi žemės nuomos sutarties, o ir teisės aktai, kuriais remiantis jai kadaise buvo skirtas valstybinės žemės sklypas, dabar nebepripažįstami - tad kodėl šiai bendrijai reikėjo mokėti mokesčius?

FM ir šį klausimą apėjo, tik priminė, jog savivaldybėms suteikta teisė valstybinės žemės nuomininkus ir naudotojus atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio ar jį sumažinti. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė 2009 metais nutarė neapmokestinti daugiabučių savininkų bendrijų naudojamos ir užimtos žemės. Tačiau kuo blogesni kauniečiai, kad iš jų reikalaujama atverti pinigines?

"Ši problema ypač skaudi didžiuosiuose miestuose. VMI, suvokdama, jog kai kurie atsisakantys mokėti mokesčius žmonės yra iš dalies teisūs, nusikratė valstybinės žemės nuomos - perdavė administruoti ją savivaldybėms. Tačiau ir joms surinkti tą mokestį labai sunku. Bepigu, jeigu yra sukurta bendrija, - davei nurodymą ir ji iš savo narių surenka, o jeigu bendrijos nėra - kas ir kaip surinks pinigus iš kiekvieno buto?" - LŽ sakė Savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikos ir finansų klausimais Rimantas Čapas.

Projektas įstrigo

Teisininkas, Vilniaus Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius, kurį LŽ supažindino su kauniečių vargais dėl žemės nuomos, patarė jiems kreiptis į teismą. "Kol sklypas neįregistruotas Registrų centre, jokie mokesčiai už jį neturi būti mokami. Tad žmonės turi teisę atgauti tai, ką sumokėjo. Be to, jie gali kreiptis į savivaldybę, kad ši užsakytų jiems sklypo planą, ir ji tai privalo padaryti nemokamai. O kai šis planas bus parengtas, žmonės turi teisę savo sklypą išsipirkti ir tada be jų sutikimo niekas nieko ten negalės statyti", - aiškino teisininkas.

Seimo narys Vitas Matuzas keletą metų buvo Panevėžio meras. Jis LŽ patvirtino kauniečio E.Rimkevičiaus nuomonę, jog išsprendus valstybinės žemės nuomos klausimą, biudžetas būtų papildomas nemaža pinigų suma.

"Be to, žmonės būtų atsakingi už jiems priskirtus sklypus ir galima būtų pareikalauti, kad jie juos prižiūrėtų, kaip dabar daro pirmuosiuose aukštuose įsikūrusios bendrovės ir įstaigos. Šiuo metu galiojantys įstatymai atsakomybę už teritorijų priežiūrą numato savivaldybėms, tad merams belieka tik apeliuoti į žmonių sąžinę, raginant valyti sniegą aplink daugiabučius ir panašiai", - buvusius kolegas užjautė V.Matuzas.

Jo teigimu, norint įteisinti valstybinės žemės prie daugiabučių nuomą, būtina parengti detaliuosius arba specialiuosius planus. "Tačiau tam reikia lėšų. Kai premjeru buvo Algirdas Brazauskas, jis buvo pavedęs Vyriausybei paruošti investicinę detaliųjų planų rengimo programą. Pavyzdžiui, Panevėžio savivaldybei tam buvo numatyta skirti apie 8 mln. litų. Tačiau kai premjeru tapo Gediminas Kirkilas, šis projektas įstrigo, o problema taip ir liko ligi šiol neišspręsta", - sakė parlamentaras.

Kaune Seimo nariu išrinkto politiko Sauliaus Stomos nuomone, tuo turėtų susirūpinti ne tik FM, VMI ir savivaldybė. Tai daug platesnė problema, nes kalbama apie be šeimininko esantį valstybės turtą. "Lietuvoje - daugybė daugiabučių namų kvartalų, o aplink juos dešimtys tūkstančių arų "niekieno" žemės. Valdininkai kalti, kad ten gyvenantys žmonės yra nustumti nuo žemės ir nesuvokia, jog tai jie, ne kas kitas, yra tos žemės šeimininkai ir turi teisę bei privalo ja rūpintis", - aiškino politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"