TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kam parduoti jaunas dieneles?

2011 02 19 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nemažai jaunuolių dar studijuodami trokšta užsidirbti. Jiems kyla dilema - ar griebtis oficialaus darbo už minimalią algą, kai internete apstu pelningų, bet rizikingų siūlymų.

Piktintis, kad šiais laikais patirties neturinčiam jaunam žmogui sunku rasti darbą, kone madinga. Argumentų tokiai pozicijai iš tiesų netrūksta. Darbdaviai linkę aukštai iškelti reikalavimų potencialiems darbuotojams kartelę. Tai gali "nusodinti" net didžiausius entuziastus. Tačiau Lietuvos darbo biržos (LDB) specialistai siūlo į susiklosčiusią padėtį pažvelgti ne tik iš darbdavio, bet ir iš potencialaus darbuotojo pozicijų. Esą darbo ieškantiems jaunuoliams dažnai koją pakiša nesugebėjimas savęs pristatyti arba atkaklumo trūkumas.

Nepatenkinti sąlygomis?

Kokių darbo siūlymų jaunuoliai gali apskritai tikėtis? Akivaizdu, kad didžiausia pasiūla susijusi su antraeilėmis pareigomis. Už tokį darbą ambicingam jaunuoliui tenka tenkintis minimaliu atlygiu. Atsidūręs tokioje apsisprendimo kryžkelėje, retas kuris ryžtasi aukoti "jaunas dieneles" dėl itin menko atlyginimo. Todėl nutariama pasidairyti finansiniu požiūriu patrauklesnių siūlymų.

Įvertinus internete įrašytus darbo ieškančių jaunuolių skelbimus aiškėja, kad jie ieško atsitiktinio, tačiau pelningo uždarbio arba vis dažniau kreipia žvilgsnį į aukso kalnus žadančias užsienio valstybes. Tačiau ir ten pastaraisiais metais situaciją pakeitė už mažesnį atlygį sutikusi dirbti naujoji emigrantų karta. Pavyzdžiui, Norvegijoje siūlomas 4-5 tūkst. litų atlygis už darbą lašišų fabrike jaunam žmogui iki šiol atrodo neįtikimai patrauklus.

Norėdami išsiaiškinti, ar įmanoma sulaukti pelningo darbo Lietuvoje siūlymų, internete paviešinome LŽ sukurtų virtualių herojų Arūnės ir Dariaus skelbimus. Antraštėse mirgėjo optimizmu trykštantys žodžiai: "Jauna mergina laukia pelningo darbo pasiūlymo" ir "Vaikinas ieško gerai mokamo darbo". Siūlymų kantriai laukėme 10 dienų. Tyrimo rezultatus apibendrinti nebuvo sunku, mat į vaikino skelbimą niekas neatsiliepė. Todėl palinkėję Dariui sėkmės ieškant darbo užsienyje, aptarsime tik siūlymus, kurių sulaukė Arūnė. Į 18-metės merginos skelbimą atsiliepė penki potencialūs darbdaviai. Tačiau džiūgauti ir šokinėti iš laimės jaunai merginai netektų. Mat kiekvienas siūlymas tiesiogiai siejosi su žodžiais "erotika" ir "seksas".

Įspūdingas atlyginimas

Rimčiausiu siūlymu, kurio sulaukė Arūnė, galima įvardyti galimybę dirbti fotomodeliu. Laišką parašė Anos vardu prisistačiusi moteris, ji iškart perklausė, ar iš tiesų skelbimo autorė ieško gerai mokamo darbo. "Gal tave sudomins mūsų pasiūlymas. Fotomodelio darbas, jis nebūtų pastovus. Tačiau galėtum tokį darbą laisvai suderinti su studijomis. Tiesiog reikėtų paskirtą dieną ateiti į studiją ir sudalyvauti fotosesijoje. Užtikrinu, kad darbas yra legalus ir ne intymus. Lauksiu atsakymo", - viliojo potenciali darbdavė.

Paprašius patikslinti siūlomo darbo pobūdį, po kelių minučių sulaukta atsakymo. Ana užsiminė, kad greitai bus surengta erotinio pobūdžio fotosesija, ir dar kartą užtikrino, kad darbas legalus ir gerai mokamas. Be to, ji pabrėžė, kad tokiais atvejais visada yra pasirašoma sutartis. "Desertui" pateikta informacija apie atlygį, kurio Arūnė galėtų tikėtis. Už vos penkias valandas truksiančią fotosesiją, per kurią merginai būtų tekę pozuoti Ievos kostiumu, darbdavė siūlė 1800 dolerių (4450 litų). "Nuotraukos bus publikuojamos Amerikos ir Kanados žurnaluose. Lietuvoje jų niekas nepamatys", - ramino aukso kalnus Arūnei žadanti moteris. Galutiniu susirašinėjimo akcentu tapo darbdavės prašymas: "Atsiųsk savo fotografiją ir gyvenimo aprašymą. Paprasta nuotrauka mums netiks. Reikėtų tokios, kur tu būtum visiškai nuoga ir būtinai visu ūgiu. Kodėl norime būtent tokios nuotraukos? Kaip ir sakiau, fotosesija bus erotinio pobūdžio. Todėl turime būti tikri, kad tu nepabūgsi per fotosesiją nusirengti. Suprask mus, nenorime rizikuoti, kad fotosesiją sužlugdytų tokios smulkmenos", - atviravo elektroniniais laiškais bendraujanti Ana. Moteris sutiko Arūnei atsiųsti prieš tai vykusios fotosesijos metu darytų nuotraukų pavyzdžių bei sutarties, kurią tektų pasirašyti, pavyzdį.

Išvaizda - privalumas

Kiti darbo siūlymai nebuvo tokie patrauklūs visais atžvilgiais. Saulius Arūnei siūlė įsidarbinti erotinio masažo salone. Turinčios nepriekaištingą figūrą, išvaizdą ir gerus bendravimo įgūdžius merginos tokiame salone esą galėtų uždirbti nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. litų. Vietoj gyvenimo aprašymo darbdavys paprašė nuotraukos, kurioje Arūnė būtų matoma visu ūgiu. Po to buvo prierašas: "Kuo atviresnė nuotrauka, tuo didesnės tavo galimybės įsidarbinti."

Kaune gyvenantis Mindaugas taip pat siūlė darbą masažo salone, tačiau šį kartą buvo prierašas apie kartu teikiamas sekso paslaugas. "Tokį darbą galėsi laisvai suderinti su mokslais. Prireikus galime apgyvendinti. Atlyginimas priklausys tik nuo tavęs. Per valandą gali uždirbti nuo 50 iki 100 litų", - viliojo Mindaugas.

Dar vieno pasiūlymo autorius prisistatė Mariumi. Vaikinas pradėjo nuo klausimo, ar Arūnei praverstų kiekvienas papildomas litas? Paaiškėjo, kad Marius siūlo merginoms bendrauti su juo virtualiai. Svarbiausia, kad kompiuteryje būtų integruota vaizdo kamera. Pinigai į Arūnės sąskaitą esą kapsėtų vien todėl, kad ši pusnuogė ar visiškai nuoga bendrautų prieš kamerą. Be užuolankų Marius žadėjo, kad už valandą tokio "bendravimo" jis pasiryžęs mokėti 60 litų.

Lyg intriguojančių pasiūlymų būtų maža, Arūnei parašė Aliumi prisistatęs verslininkas. Pasiūlymą pateikęs vyras ėjo tiesiai prie reikalo: "Jeigu domina pasimatymai, kokios "paramėlės" norėtum?" Atsakymas, kad susitikimas kainuotų nuo 800 iki 1 tūkst. litų, verslininko nė kiek neišgąsdino. Alius išvardijo, kokiems meilės žaidimams jis yra pasiryžęs. Minėti jų, neturint galimybės prie straipsnio pažymėti apie jo turinį įspėjančios raidės "S", net neverta.

Štai tokių atsitiktinių darbų dažniausiai gali tikėtis darbo patirties neturintis jaunimas. Guodžia tik tai, kad visada yra pasirinkimas. Reikia tik atsakyti į klausimą, kas geriau? Vykti užsidirbti į užsienį, priimti pelningus, tačiau rizikingus pasiūlymus ar vis dėlto pradėti įprastą karjerą už nedidelį atlygį?

Įsidarbinti nesudėtinga?

LDB Darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maksvytis įsitikinęs, kad galimybių įsidarbinti netrūksta. "Visada įmanoma susirasti darbą, tačiau kitas klausimas - kokia ta darbo vieta. Netrūksta žmonių, kurie net neturėdami profesijos ar išsilavinimo dirba, nors už tai galbūt gauna minimalų atlyginimą", - LŽ sakė jis. Būtent todėl kaip pagrindinė jaunuolių nedarbo problema įvardijamas darbdavių kvalifikacijos lūkesčių ir jaunuolio norimos algos dydžio neatitikimas.

Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos Jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkinas LŽ pasakojo, kad darbdavių požiūris į dar studijuojančius arba tik ką baigusius bakalauro studijas jaunuolius priklauso nuo srities, kurioje jaunas žmogus nori įsidarbinti. "Itin vertinama per tą trumpą laiką įgyta darbo patirtis. Svarbiu aspektu tampa, ar studentas atliko praktiką studijuodamas. Diplome įrašyti pažymiai realiai neturi jokios vertės. Darbdaviams svarbiausia potencialaus darbuotojo įgūdžiai ir asmeninės savybės", - pabrėžė I.Malkinas.

Jis neabejojo, kad idealiu atveju praktiką atlikęs studentas lieka toje pačioje darbovietėje. "Toks studento įsidarbinimo kelias - paprastas, tačiau efektyvus. Žinoma, praktika dažniausiai būna nemokama, tačiau įvertinus jos metu įgytą patirtį - tie keli mėnesiai atsiperka. Pats dirbu verslo srityje, todėl puikiai suprantu, kad galimybė savo akimis pamatyti visą mechanizmą - neįkainojama", - pažymėjo I.Malkinas. Pašnekovas apgailestavo, kad jauniems žmonėms būdinga "darbo" migracija. Išbandyti save trokštantis jaunimas retai kada užsisėdi vienoje vietoje. "Verslo srityje tokia migracija itin pastebima. Todėl darbdaviams rizikinga priimti jauną žmogų. Investuojame ne tik pinigus, bet ir laiką. Blogiausia, jog iš darbo išeinama ne todėl, kad nesukuriamos geros darbo sąlygos, o todėl, kad trokštama išbandyti kiek įmanoma daugiau veiklos sričių", - tvirtino I.Malkinas.

Pasiteiravus apie darbdavių lūkesčių ir jaunuolio norimos algos dydžio neatitikimą, I.Malkinas tvirtino, kad pastaraisiais metais situacija pasikeitė į gera. "Tiek darbdavių, tiek potencialių darbuotojų lūkesčiai šiuo metu sutampa beveik 100 procentų. Nors prieš 2-3 metus dar pasitaikydavo kurioziškų situacijų, kai darbo patirties neturintis žmogus norėdavo 4 tūkst. litų atlyginimo į rankas. Tada nusišypsodavome ir pasiūlydavome jam tęsti darbo paieškas", - pasakojo I.Malkinas.

Problema skaičių kalba

Praėjusiais metais daugiausia jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, buvo verslo vadybos (6,24 proc.), teisės (3,72 proc.), buhalterinės apskaitos (3,02 proc.), ekonomikos (2,82 proc.) ir socialinio darbo (2,35 proc.) srityse. Jaunuoliai, kurie įgijo profesinį išsilavinimą, bergždžiai ieškojo apdailininko-statybininko (9,52 proc.), automobilių remontininko (4,99 proc.), virėjo ir konditerio (4,35 proc.), staliaus (3,51 proc.) bei technikos priežiūros verslo darbuotojo (3,48 proc.) darbo.

LDB 2010-ųjų pabaigoje atliktas absolventų motyvacijos dirbti ir galimybių įsidarbinti tyrimas atskleidė, kad jauni žmonės darbo biržoje registruojasi siekdami kuo greičiau įsidarbinti (96 proc.) bei tikėdamiesi socialinių garantijų ir paramos (74 proc.). Anot respondentų, už jaunimo įdarbinimą visiškai ar bent iš dalies atsakingi patys jaunuoliai (90 proc.) ir valstybė (59 proc.). Palyginti su 2009 metų duomenimis, auga absolventų aktyvumas ieškant darbo - tiesiogiai į darbdavį kreipėsi 45 proc. (2009 metais - 24 proc.), duomenis internete ir spaudoje paskelbė 31 proc. (2009 m. - 24 proc.), bandė kurti nuosavą verslą 3 proc. (2009 m. - 1 proc.). Pavojaus signalu galima būtų laikyti tuos 66 proc. jaunų žmonių, kurie tikino nuolat besidomintys darbo galimybėmis užsienyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"